- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 1-50-445/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12867-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, nurodė gyvenamąją: vietą (duomenys neskelbtini) (prieš tai buvo nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:
1)2015-04-28 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 1, 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė;
2) 2015-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2015-11-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams.
2017-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi tenkintas teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu probuojamajam R. B.. 2016 m. sausio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi R. B. nustatyta pagal 2015-11-06 ir 2015-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius, galutinė subendrinta 1(vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pakeista 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu. Įskaitytas nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 pagal 2015-11-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. apgaule įgijo svetimą turtą, panaudodamas suklastotus dokumentus, o būtent: veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir iš to pasipelnyti, veikdamas kartu su J. V., 2017 m. kovo 1 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, J. V. nurodžius savo asmens kodą ir adresą ir jam žinant, prisistatė bei pasirašė J. V. vardu 2017-03-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią kaip tariamas pirkėjas iš L. T. įgijo automobilį Audi ALLROAD A6 , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2990 eurų vertės ir pasirašė 2017-03-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį J. V. vardu, pagal kurį įsipareigojo L. T. sumokėti 2990 eurų iki 2017-09-01, pateikė minėtus suklastotus dokumentus, žinodamas, kad L. T. už automobilį nesumokės 2990 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. T. 2740 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nurodė, kad tik būtų išvardinti surinkti įrodymai.
Prokurorė, gynėjas sutiko, kad įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nustačius pagrindu, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamasis R. B. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2017-03-01 kartu su J. V. važiavo į Varėną įsigyti automobilį Audi, kurį surado pagal skelbimą internetiniame tinklalapyje. Automobilio pardavėjai jis prisistatė J. V. vardu ir pavarde, pateikė jo duomenis, reikalingus automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį J. V. vardu jis pasirašė, kaip šią sutartį sudarė nurodytas asmuo, o ne R. B.. Jis žinojo J. V. asmens kodą, kurį ir nurodė. Kai buvo surašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir vekselis, J. V. nedalyvavo, laukė automobilyje, o dokumentai buvo surašomi patalpoje. Sudarant sutartį pinigai nebuvo mokami, tik buvo tartąsi, kad sumokės. Toks automobilio įsigijimo tikslas – užsidirbti pinigų, gauti sau naudos. Vėliau automobilį Audi, kurį įgijo iš nukentėjusios, pardavė kitam asmeniui. Pardavė už 1500 Eur. Pinigus pasidalino su J. V.. Gailisi dėl padarytos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusios L. T. (Z.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2017-03-01 apie 11.41 val. Varėnoje, Vytauto gatvėje asmeniui, prisistačiusiam J. V. vardu, pardavė jai priklausantį automobilį Audi Allroad A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo parduodamas už 2990 eurų, pagal susitarimą pinigus sumokant dalimis po 500 eurų kas mėnesį. Automobilio pirkimo-pardavimo metu su pirkėju surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir užpildė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ir buvo įtvirtintas pardavimo faktas ir įsipareigojimas sumokėti pinigus už automobilį. Automobilio pardavime dalyvavo jos brolis A. Z., kuris visus dokumentus - sutartį ir vekselį pildė savo ranka. Šiuose dokumentuose ji tik pasirašė kaip pardavėja. Sandėrio metu, pirkėju prisistatęs asmuo nurodė J. V. duomenis, jokio asmens dokumento nepateikė, teigdamas, kad jį pamiršo pasiimti. Pastarasis minėtuose dokumentuose savo ranka darė tik kai kuriuos įrašus, pats pasirašė būtinose vietose. Būtinus anketinius duomenis – vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą jis nurodė žodžiu arba įrašydavo. Pirkėjas pagal susitarimą pirmą įmoką, tiksliau jos dalį 250 eurų, už perkamą automobilį padarė tą pačią dieną. Įmoka buvo padaryta internetine bankininkyste pinigus pervedant į liudytojos brolio A. Z. sąskaitą. Pirkėjas sakė, kad ši įmoka bus padaryta iš jo draugės sąskaitos, pirmąją įmoką 250 eurų gavo K. J. vardu. Kitą šio mėnesio įmokos dalį pirkėjas pažadėjo įvykdyti 2017-03-15. Šią dieną pinigų negavus ji bandė skambinti pirkėjui, tačiau jis į skambučius neatsiliepė, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Sekančią dieną su pirkėju susisiekti nepavykus, pradėjo domėtis automobilio buvimo vieta ir internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt rado skelbimą, kad automobilis parduodamas. Skelbime buvo nurodyta pardavimo vieta Vilnius, nors pirkėjas buvo iš (duomenys neskelbtini), taip pat pardavėjo kontaktai jau buvo kiti. Pastebėjusi, kad automobilis parduodamas be jos žinios, facebook paskyroje pamatė, kad asmens vardu J. V. atvaizdas visiškai kitoks negu buvo pirkėjo. Sukčiaujant asmuo prisistatęs J. V. vardu padarė jai 2740 eurų turtinę žalą.
Liudytojo A. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. kovo 1 d. sesuo L. T. pardavė savo automobilį Audi Allroad A6, v/n (duomenys neskelbtini) Skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo patalpintas tinklapiuose www.autogidas.lt, www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris. 2017-03-01 paskambino pirkėjas, su kuriuo sutarė, kad jis atvyks apžiūrėti automobilį. Pirkėjas iš ryto atvyko prie liudytojo namų (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo automobilį. Pirkėjas buvo jaunas vaikinas, atvyko automobiliu OPEL, su juo kartu buvo dar vienas vaikinas. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį ir sutiko pirkti už 2990 eurų. Vaikinas sakė, kad užsiima individualia veikla, oficialiai rodo mažesnes pajamas ir bankas jam neduoda paskolos automobilio įsigijimui. Vaikinas prašė automobilį parduoti išsimokėtinai pagal vekselį, iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos kas mėnesį mokėti po 500 eurų. Patikėjo ir sutiko su jo sąlygomis, pritarys savininkei L. T.. Pirkėjui pasakė, kad automobilis yra sesers, jos vardu ir registruotas, reikės vykti pas ją į darbą, kad pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį. Su pirkėju atvyko į sesers L. T. darbo vietą - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę užėjo su pirkėju, jo draugas liko automobilyje Opel. Jis užpildė pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį. Kai kurias grafas ranka pildė ir pirkėjas, kuris parduotuvėje prisistatė J. V. vardu. Jis rašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą. Prieš pildant dokumentus J. V. prisistačiusio pirkėjo paprašė parodyti asmens dokumentą. Jis atsakė, kad jį pamiršo pasiimti. Sutartyje ir vekselyje vaikinas pasirašė J. V. vardu, L. T. pasirašė kaip pardavėja. Vieną sutarties egzempliorių paėmė J. V., o kitas liko pas L. T., vekselis buvo pasirašytas tik vienu egzemplioriumi, kuris liko pas seserį. Su J. V. sutarė, kad pirmąją 500 eurų sumą jis už įsigytą automobilį perves tą pačią dieną. Jis dar būdamas parduotuvėje kažkam telefonu parašė žinutes ir pasakė, kad pavedimas jau padarytas, tai yra pinigai pervesti į jo „Swedbanke“ esančią sąskaitą, nes sesuo norėjo, kad pinigai už parduotą automobilį būtų pervedami į jo sąskaitą. Kitą dieną lpamatė, kad į jo sąskaitą pervesti 250 eurų iš K. J. sąskaitos. Tada paskambino J. V. ir klausė, kodėl pervedė ne visus 500 eurų, kaip buvo sutarę. Jis pasakė, kad pervedė iš draugės sąskaitos 250 eurų, o kovo 15 dieną gaus atlyginimą ir perves dar 250 eurų. Tačiau kovo 15 dieną žadėti pinigai nebuvo pervesti, o J. V. skambinant, jis neatsiliepė, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas.
Liudytojo R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. kovo mėnesio pradžioje paskambino pažįstamas E. ir pasiūlė pirkti automobilį Audi Allroad A6 už 1500 eurų. Paklausus, kodėl automobilio tokia nedidelė kaina, jis atsakė, kad automobilis nenuimtas nuo įskaitos. E. užtikrino, kad visi pirkimo dokumentai teisėti, tvarkingi, o automobilis bus nuimtas nuo įskaitos vėliau ir jį galima bus užsiregistruoti savo vardu. E. sumokėjo 1500 eurų, jis davė automobilio Audi Allroad A6, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, 2017-03-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp savininkės L. T. ir pirkėjo J. V., antrą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo tik pardavėjo J. V. vardas, pavardė ir pasirašyta. Automobilį nutarė parduoti ir 2017-03-07 tinklapyje www.autogidas.lt patalpino skelbimą, kuriame nurodė automobilio kainą 2650 eurų. 2017-03-20 sužinojo, kad automobilis ieškomas kaip neteisėtai įgytas.
Liudytojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įdėjęs tinklapyje www.skelbiu.lt skelbimą, kad perka lengvuosius automobilius, nurodęs savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 1 d. paskambino nepažįstamas vyras ir pasiūlė pirkti automobilį Audi. Vyras sakė, kad automobilis tvarkingas, siūlė pirkti už 2000 eurų. Abu susitarė susitikti Vilniaus mieste apžiūrėti automobilį. Atvykus prie degalinės, ten stovėjo automobilis Audi Allroad A6, v/n (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Prie jo buvo nepažįstamas vaikinas, kaip suprato skambinęs ir siūlęs pirkti automobilį. Šalia buvo antrasis automobilis Opel, iš kurio išlipo antrasis vaikinas. Apžiūrėjęs automobilį suprato, kad jis turi defektų, nes neveikė kompresorius ir kitų problemų.Vaikinams paaiškino, kad automobilis turi defektų ir pasakė, kad gali už jį sumokėti 1400 eurų. Jie sutiko su pasiūlyta suma. Vienas iš jų, kaip suprato skambinęs vaikinas, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Matė, kad sutartyje nurodytas automobilio pirkėjas J. V.. Jis VĮ "Regitra" pasitikrino, automobilis buvo nepaieškomas, jo dokumentai buvo tvarkingi, nekilo įtarimų. Pardavėjui pateikė pirkimo-pardavimo sutarties neužpildytą blanką, kuriame už pardavėją jis pasirašė J. V. vardu. Vaikinui, kaip suprato sutartyje nurodytam J., sumokėjo 1400 eurų už automobilį ir išsiskyrė. Dar vaikinai sakė, kad kurį laiką automobilio nebus galima užregistruoti, nes tarp automobilio savininko ir jo žmonos vyksta kažkokie turto dalybų reikalai, o vėliau bus galima jį užregistruoti. Praėjus keletui dienų, minėtą automobilį pardavė pažįstamam R. V.. Jam pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią buvo davęs J.. R. taip pat paminėjo, kad dėl automobilio registracijos kol kas yra problemų, nes buvusio savininko žmona "Regitrai" turi pateikti kažkokius dokumentus. 2017-03-20 jam paskambino R. ir pasakė, kad atvykę policijos pareigūnai paima iš jo automobilį Audi, kadangi automobilis buvo įsigytas ir parduotas apgaulės būdu. Jis R. pasakė, kad sąžiningai nusipirko ir pardavė minėtą automobilį. Jis paskambino automobilį pardavusiam vaikinui ir pasakė, kad policijos pareigūnai paima automobilį, klausė kokios problemos su automobiliu. Vaikinas sakė, kad su automobiliu viskas tvarkoje, žadėjo paskambinti automobilio pardavėjui. Kai vėliau vėl paskambino vaikinui, jis pasakė, kad neturi jam automobilį pardavusio asmens telefono.
Liudytojos K. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su R.B. (duomenys neskelbtini). Nežino, ar R. kur nors dirba, ar užsiima kokia nors veikla. 2017-03-01 jai R. parašė SMS. Jis prašė iš jos banko sąskaitos pervesti į jo nurodytą sąskaitą 250 eurų. Jis prašė, kad pavedimo paskirtyje nurodyti paskirtį - "už automobilį". Atsiuntė sąskaitos numerį, į kurią liudytoja iš savo banko sąskaitos pervedė 250 eurų. Neprisimena asmens vardo ir pavardės, kuriam pervedė pinigus.
Nuteistojo J. V. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal jam pareikštus kaltinimus (Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr.1-86-445/2017), kuriais jis parodė, kad 2017-03-01 kartu su R.B. važiavo į Varėną „paimti“ (įgyti) automobilį Audi, kurį surado pagal skelbimą internetiniame tinklalapyje. R. B. tureėjo prisistatyti jo vardu ir pavarde, pateikti kitus reikalingus duomenis automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, o taip pat pasirašyti ir vekselį jo vardu dėl pinigų sumokėjimo už įsigytą automobilį. R. B. jis nurodė savo duomenis: gyvenamąją vietą, asmens kortelės numerį (taip pat liepė pasiimti ir pačią asmens kortelę), o jo asmens kodą R. B. žinojo iš anksčiau. Kai buvo surašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir vekselis, jis nedalyvavo, o laukė Varėnos mieste. Vykdami pirkti automobilio pinigų iš vis neturėjo. R. B. jo vardu ne tik turėjo prisistatyti, bet ir už jį pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir vekselyje. Toks automobilio įsigijimo tikslas – gauti sau pinigų. Automobilis Audi buvo perkamas už 2990 eurų sumą. Vėliau automobilį Audi, kurį įgijo iš nukentėjusios, pardavė kitam asmeniui. Už tai gavo 800 eurų, kuriuos jam davė R. B.. Už šiuos pinigus nusipirko kitą automobilį, kurį vėliau pardavė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. B. parodė (duomenys neskelbtini), ant kurio yra parduotuvės (duomenys neskelbtini) reklaminė iškaba, ir paaiškino, kad 2017-03-01 jis J. V. vardu pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį (t.1, b. l. 141-144).
2017-03-17 L. T. protokolu-pareiškimu, kad sukčiavimo būdu užvaldytas jai priklausantis automobilis ir padaryta 2740 Eur turtinė žala ( t.1, b.l. 18-21).
VĮ „Regitros“ duomenimis automobilio Audi ALLROAD A 6, v.nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. T. ( t.1, b.l. 56).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. V. pateikė automobilį Audi, transporto priemonės registracijos liudijimą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ( t.1, b.l.60-63). 2017-04-12 objektų apžiūros protokolu šie daiktai apžiūrėti (t.1, b.l. 64-66, 67-74).
Automobilis Audi ALLROAD A 6, v.nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei L. T. ( t.1, b.l. 75-76).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. T. pateikė 2017-03-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tinklalapio „autogidas.lt“ informaciją ( t.1, b.l. 77-87). 2017-04-12 objektų apžiūros protokolu šie daiktai apžiūrėti (t.1, b.l.88-90).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Z. pateikė mokėjimo nurodymą ( t.1, b.l.91-94).
2017-11-03 Varėnos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str.1 d., kad apgaule įgijo svetimą turtą, panaudojant suklastotus dokumentus, t.y. jis veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir iš to pasipelnyti, veikdamas kartu su R.B. , pastarajam nurodė savo asmens kodą ir adresą, žinodamas, kad jo duomenys bus panaudoti klastojant dokumentus, 2017 m. kovo 1 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), R. B. prisistačius ir pasirašius J. V. vardu 2017-03-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš L. T. įgijo automobilį Audi ALLROAD A6 v/n (duomenys neskelbtini), 2990 eurų vertės, ir 2017-03-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo L. T. sumokėti 2990 eurų iki 2017-09-01, pateikiant minėtus suklastotus dokumentus, žinant, kad L. T. už automobilį nesumokės 2990 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. T. 2740 eurų turtinę žalą (t.2, b.l. 122-129).
Teismas konstatuoja:
pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Kaltinamojo R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. (tas, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą). BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą.
Sukčiavimas padarytas tiesiogine tyčia, o veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltinamasis R. B. iki nusikalstamos veikos veiksmų atlikimo pradžios numatė savanaudišką tikslą, kad prisistatys J. V. vardu, pateiks jo asmens duomenis, pasirašys automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį garantuojant apmokėjimą už įgytą automobilį, tuo sau gaudamas, apsimesdamas, kad jis perka nukentėjusios automobilį nustatytą šiam kilnojamajam turtui įgyti tvarka ir sąlygomis, sudarydamas iliuziją, kad garantuoja apmokėjimą už įgytą daiktą, nors iš tikrųjų to net neketino daryti, vos užvaldęs turtą su bendrininku J. V. pardavė šį automobilį kitam asmeniui už žymiai mažesnę kainą, negu pirko automobilį, tuo gaudamas sau ir bendrininkui turtinės naudos. Pardavę automobilį Audi ALLROAD A6, v.nr. (duomenys neskelbtini), ir gavę pinigų savo naudai, gautas pajamas naudojo savanaudiškais tikslais. Taigi apgaulės kriterijai - objektyvios tiesos iškraipymas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012 ir kt.). Kaltinamasis R. B. vykdamas ir ketindamas įsigyti nukentėjusios automobilį iš anksto žinojo, kad neturi pinigų automobilio pirkimui ir jų tikslai yra visiškai kiti, kad jis savo veiksmais ir elgesiu suklaidins nukentėjusiąją, siekdamas sau ir bendrininkui įgyti turtinės naudos. Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltinamasis suvokė, jog apgaule esmingai suklaidins nukentėjusiąją, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgys svetimą turtą, numatydamas, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysioji patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Kaltinamasis R. B. pripažino, kad visi jo nurodyti veiksmai padaryti dėl turtinės naudos gavimo savo ir bendrininko naudai. Kaltinamojo valios išraiška nebuo skirta nurodomo sandorio sudarymui, o tik būdas gauti sau turtinės naudos. Net ir perpardavęs automobilį nukentėjusiajai pinigų dalies pagal sudarytą sandorį nepervedė (nesumokėjo) ir to neketino daryti. Kaltinamojo R. B. tyčiniai veiksmai, susiformavo iki apgaulės panaudojimo momento. Jis kartu su J. V. važiavo ne tuo tikslu, kad sąžiningai sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsiskaityti už įgytą daiktą, bet apgaulės būdu gauti sau turtinės naudos. Kartu su R.B. veikęs J. V. tiesiogiai ir nurodė, kad nebuvo patalpoje, kur buvo rašoma sutartis ir vekselis, nes bijojo išsiduoti, t.y. reikia suprasti bijojo, jog galėjo nesuvaldyti savo jaudulio, kad sudaroma automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra fiktyvi, vekselio sudarymas nėra skirtas realaus sandorio užtikrinimui ir garantavimui.
Apgaulė sukčiaujant panaudota turint tikslą suklaidinti turto savininką, o savininkas dėl suklydimo, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą manydamas, kad kaltinamasis turi teisę jį gauti (įgyti nuosavybėn pagal pirkimo-pardavimo sutartį). Nagrinėjamu atveju apgaulė padarė esminę įtaką nukentėjusiajai apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, ir tokiu atveju apgaulė sudaro sukčiavimo veiką.
Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012 ir kt.).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus ir pan.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino ir neginčijo nurodyto kaltinime turto vertės. Įvertinus, kad už automobilį buvo sumokėta 250 eurų, šia apimtimi mažintinas kaltinimas.
Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Šioje byloje tokios aplinkybės nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos yra motyvuota šiame nuosprendyje ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusios elgesys buvo netinkamas ar rizikingas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė. Kaltinamasis R. B. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, jis atliko pagrindinius veiksmus ne tik, kad pateikė neteisingus duomenis apie asmenį, kuris sudaro sutartį, bet ir sudarė fiktyvią sutartį ir fiktyviai pasirašė vekselį kito asmens duomenimis.
Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą, baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (t.1, b.l. 97-102). Kaltinamasis nedirbo (t.1, b.l. 123), buvo registruotas darbo biržoje nuo 2016-08-24 iki 2016-08-31 (t.1, b.l. 124). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (t.1, b.l. 104-121).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms ( BK 41 str.).
Kaltinamajam viešųjų darbų, bauda, laisvės apribojimo, arešto bausmės būtų netinkamos ir per švelnios bausmės, atsižvelgiant jo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką ir bausmės tikslus. Šiomis bausmės rūšimis nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Praeityje jis jau buvo baustas laisvės apribojimo bausme, kurios tinkamai nevykdė, todėl buvo pakeista arešto bausme. Bausmės dydis parinktinas pagal bausmės dydžio nustatymo taisykles ( BK 61 str.).
R. B. nėra atlikęs keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės pagal 2017-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės turi būti subendrintos.
BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Pagal BK 50 str. 3 d. bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 str. 1 d. nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose.
Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-222/2004, 2K-594/2005, 2K-546/2008, 2K-271/2010), teismas neturi pareigos asmeniui, nuteistam už nesunkų tyčinį ar neatsargų nusikaltimą, būtinai paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirtojoje kolonijoje.
Kaltinamajam R. B. teismas parenka bausmės atlikimo vietą – pataisos namus, atsižvelgiant į tai, kad jis linkęs bėgti/slėptis nuo teismo, todėl ir vykdant paskirtą bausmę turi būti pasiekti realūs bausmės atlikimo tikslai. Praeityje R. B. buvo teistas už apysunkių nusikaltimų padarymą, niekur nedirba ir nesimoko, daug kartų baustas administracine tvarka ir nėra sumokėjęs paskirtų baudų.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
R. B. buvo paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi kaltinamasis R. B. pasislėpė ir neatvyko į teismą, todėl 2017-09-26 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t.1, b.2. 28-31).
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra buvo išdavusi Europos arešto orderį R. B. (t.2, b.l. 83). Kaltinamasis R. B. buvo sulaikytas 2018-06-20 (t.2, b.l. 95).
2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi R. B. buvo nustatytas suėmimo taikymo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018-06-21 ( t.2, b.l. 98-101).
Įskaitytina R. B. į bausmės laiką sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 pagal 2015-11-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, o taip pat vykdant 2017-09-26 nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, R. B. sulaikius 2018-06-20.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonės Audi ALLROAD A6, v.nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys, 2017-03-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis, saugomi prie Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-86-445/2017. Kaltinamojo J. V. nuosavybės teisės į turtą laikinai nebuvo apribotos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299, 301 - 305, 307 - 308 str., teismas
nusprendžia:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Taikant BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėti su 2017-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, paskyrus keturiasdešimt penkias paras arešto (2016-01-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė pagal 2015-11-06 ir 2015-10-14 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžius), prie paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos ir neatliktos bausmės, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą penkiems (5) mėnesiams.
Paskirtą bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki įsiteisės nuosprendis.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 (dvi dienos) pagal 2015-11-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2018-06-20 (viena diena) pagal 2017-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-06-21 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.