Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-258-180/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2A-258-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00351-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Civilinė byla Nr. 2A-258-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00351-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 121.18; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ atstovui A. L., atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms J. L. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1307-123/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą.

Ieškovas teigė: atsakovas vykdė supaprastintą atvirą konkursą – pirko Lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir statybos darbus. Pirkimas buvo suskirstytas į penkias dalis. Jis (ieškovas) pateikė pasiūlymą visoms penkioms pirkimo dalims, tačiau ginčas kilo dėl trečiosios pirkimo dalies. Perkančiajai organizacijai sudarius pasiūlymų eilę, jam (ieškovui) kilo pagrįstų abejonių dėl kitų dviejų tiekėjų, t. y. UAB „Edrija“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų atitikimo pirkimo sąlygoms, todėl, susipažinęs su UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų ir pastebėjęs pasiūlymo trūkumus, 2014 m. vasario 7 d. pateikė pretenziją, kuri buvo patenkinta iš dalies. 2014 m. balandžio 16 d. gavo perkančiosios organizacijos raštą dėl pasiūlymo paaiškinimo, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymas trečio pirkimo objekto daliai neatitinka pirkimo sąlygų 34 punkto, nes darbų įkainiai nurodyti suapvalinus iki 4 skaičių po kablelio tikslumu, nors buvo prašoma suapvalinti iki 2 skaičių po kablelio tikslumu. Buvo prašoma iki 2014 m. balandžio 22 d. paaiškinti pasiūlymą, nekeičiant jo esmės ir, esant pagrindui, ištaisyti aritmetines klaidas. Jis (ieškovas) 2014 m. balandžio 22 d. pateikė raštą su priedais, kuriuose buvo ištaisytos įkainių apvalinimo ir apskaičiavimo klaidos, tačiau perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 24 d. pranešimu informavo, kad pasiūlymas šiai pirkimo objekto daliai atmetamas. Jo (ieškovo) pretenziją dėl tokio atsakovo sprendimo buvo atmesta.

Ieškovas teigia, kad jis nepakeitė pasiūlymo. Nesutinka su atsakovu, kad buvo pakeista objektinė sąmata ir kad teikiant pasiūlymą buvo nurodyta 692 298 Lt kaina, o po patikslinimo – 692 298,42 Lt. Atsakovo argumentas, kad ieškovas, taisydamas aritmetines klaidas, pakeitė objektinės sąmatos kainą, neatitinka tikrovės, neparemta teisiniais argumentais bei prieštarauja turinio viršenybės prieš formą principui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygos reikalavo kainas išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu, tačiau ieškovas nurodė vieneto kainą keturių skaičių po kablelio tikslumu. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas ir kad skaičių apvalinimo nesilaikymas gali būti laikomas aritmetine klaida. Ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo atidžiai užpildyti pasiūlymo dokumentus. Tiekėjas pirkimo procedūrose privalo būti preciziškai tikslus ir kiekvieną sąlygą vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas vienodas visiems tiekėjams ir atsakovas turi pareigą pirkimo procedūrų metu laikytis savo paskelbtų sąlygų. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti ieškovo pažeidimo mažareikšmiu, nes taip būtų pažeistas pirkimo sąlygų 34 punkto reikalavimas.

Teismas nustatė, kad ieškovas pasiūlyme nurodė 692 298 Lt kainą, o paaiškinime – 692 298,42 Lt kainą. Kainos keitimas po pasiūlymo pateikimo yra esminis pasiūlymo keitimas (VPĮ 18 str. 3 d.) ir tai pažeidžia pirkimo sąlygų 39.3.2 punktą. Taigi teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Gensera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. liepos 4 d. Atsakovo triplikas buvo surašytas ir, tikėtina, teismui pateiktas tik 2014 m. birželio 26 d. Vadinasi, teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, dar neparengus bylos nagrinėti teisme (nesant tripliko), pažeidė CPK 227 straipsnio 5 dalį. Be to, ieškovui nebuvo įteiktas atsakovo triplikas, kuris, kaip nustatyta, pateiktas praleidus terminą.Teismas nepateikė jokių motyvų, įrodymų vertinimo ir teisinių argumentų, kuriais remiantis ieškovo argumentai dėl atsakovo netikslių ir dviprasmiškų reikalavimų buvo atmesti. Neginčija, kad ieškovas turėjo būti rūpestingas, atidus, preciziškai tikslus ruošdamas pasiūlymą konkursui, taip pat neginčija to, kad pasiūlymo lokalinėse sąmatose kainas suapvalino iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, o ne dviejų skaičių tikslumu, tačiau mano, kad teismas privalėjo motyvuotai atsakyti ar nustatyti neatitikimai pateiktame pasiūlyme turėjo įtakos jo (pasiūlymo) turiniui ir ar atsakovas, pripažindamas pasiūlymą, kurio sąmatose kaina buvo suapvalinta iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, tinkamu, nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principo. Teismas nevertino turinio pirmenybės prieš formalumus principo. Sąmatose kainas nurodžius tiek iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, tiek ir dviejų skaičių po kablelio tikslumu, pasiūlymo turinys nesikeitė. Atsakovas nepagrindė, o teismas nenagrinėjo, kaip trijų skaičių apvalinimas po kablelio gali įtakoti pasiūlymo turinį. Teismas nepaaiškino, kodėl skaičių apvalinimo reikalavimo nesilaikymas negali būti pripažintas aritmetine klaida. Visuose penkiuose pasiūlymuose lokalinėse sąmatose įkainiai buvo nurodyti juos apvalinant trijų skaičių po kablelio tikslumu, tačiau perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti UAB „Gensera“ pasiūlymą trečio pirkimo objekto daliai, o pirmajai, antrajai, ketvirtajai ir penktajai dalims sprendimas pripažinti pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygas iki šiol liko nepakeistas.Galutinė pasiūlymo kaina trečiojo pirkimo objekto daliai (708 509,89 Lt) nesikeitė po klaidų ištaisymo. Taisant aritmetines klaidas negalima keisti tik bendros pasiūlymo kainos, bet nedraudžiama koreguoti atskirų pozicijų. Objektinė sąmata nebuvo įtraukta į pirkimo sąlygų 1 ir 4 priedus, joje nepateikiami darbų įkainiai ir bendra pasiūlymo kaina, todėl 34 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka su apeliantu, kad apvalinimo reikalavimų nesilaikymas pripažintinas aritmetine klaida. Aritmetine klaida laikoma kainos apskaičiavimo klaida. Darbų įkainių surašymas, nesilaikant konkurso sąlygų, negali būti laikomas aritmetine klaida. Leidimas tiekėjui atlikti sąmatų taisymą pažeistų ne tik viešųjų pirkimų principus, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 39 straipsnio 1 dalį. Nesutinka, kad apelianto padaryta klaida yra mažareikšmė ir neturinti įtakos pasiūlymo turiniui. Tiekėjas turėjo rūpestingai ir atidžiai užpildyti pasiūlymo dokumentus, privalėjo būti preciziškai tikslus. Reikalavimas dėl kainų apvalinimo buvo taikomas visiems tiekėjams. Apeliantas nebūtų pripažintas pirkimo laimėtojų trečiojo pirkimo objekto daliai, nes jo pasiūlyta kaina yra didesnė už tiekėjo, su kuriuo šiuo metu sudaryta ir vykdoma sutartis. Apeliantas neginčija pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl neaiškus jo (apelianto) suinteresuotumas bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą ir pirko Lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir statybos darbus. Pirkimo objektas buvo suskirstytas į penkias dalis. Tiekėjai pasiūlymus galėjo teikti vienai pirkimo daliai, kelioms dalims ar visoms pirkimo dalims (pirkimo sąlygų 14 p., 40 p.). Ieškovas UAB „Gensera“ pateikė pasiūlymą visoms pirkimo objekto dalims, tačiau ginčas byloje kilo dėl trečiosios pirkimo objekto dalies – Mokyklos ir Aguonų gatvėse lietaus nuotekų tinklų bei Joniškės gatvės lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos (statybos) darbų. Nustatyta, kad perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 16 d. paprašė ieškovą iki 2014 m. balandžio 22 d. paaiškinti pateiktą pasiūlymą (1 t., 82 b. l.), o 2014 m. balandžio 24 d. informavo apie pasiūlymo atmetimą, tiekėjui nepaaiškinus, kodėl darbų įkainiai buvo suapvalinti ne iki 2, o iki 4 skaičių po kablelio tikslumu, kaip nustatė pirkimo sąlygų 34 punktas, bei pakeitus objektinėje sąmatoje nurodytą kainą (1 t., 94 b. l.).

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, ar UAB „Gensera“, patikslinęs pasiūlymą ir sąmatose nurodytas kainas suapvalinęs iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu, kaip to reikalavo pirkimo sąlygų 34 punktas, nors su pasiūlymu pateiktose pirminėse sąmatose kainos buvo suapvalintos iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, pakeitė pasiūlymą, ar tai laikytina aritmetinių klaidų ištaisymu. Apeliantas neneigia, kad, rengiant pasiūlymą, jis turėjo būti rūpestingas ir atidus, neginčija, kad sąmatose kainas suapvalino iki trijų skaičių po kabelio tikslumu, o ne dviejų skaičių tikslumu, tačiau, jo manymu, šis netikslumas neturėjo įtakos pasiūlymo turiniui, yra formalus ir pripažintinas aritmetine klaida, nes galutinė kaina nesikeitė, be to, mano, kad objektinei sąmatai pirkimo sąlygų 34 punktas netaikomas.

Pirkimo sąlygų 39.3.2 punktas nustatė, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti sąmatinius skaičiavimus (lokalines, objektines bei suvestines sąmatas), paskaičiuotus darbų kiekio vieneto kainai pagal pateiktus darbų kiekių žiniaraščius (konkurso sąlygų 4 priedas) su įskaičiuotais visais netiesioginių išlaidų priskaitymais bei kitomis išlaidomis pagal statybos techninio reglamento STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ reikalavimus. Pagal pirkimo sąlygų 34 punktą pasiūlymuose nurodoma kaina pateikiama litais, turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede. Darbų įkainiai, mokesčiai bei bendra kaina (konkurso sąlygų 1 ir 4 prieduose) turi būti pateikti suapvalinant iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Pirkimo dokumentų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 4.3 punkte nustatyta, kad kiekvienai pirkimo daliai rangovas turi pateikti sąmatinius skaičiavimus: lokalines, objektines bei suvestinę sąmatas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad objektinė sąmata nebuvo įtraukta į pirkimo sąlygų 4 priedą, todėl jai (objektinei sąmatai) pirkimo sąlygų 34 punktas netaikomas. Priešingai, aptartos pirkimo sąlygų nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad lokalinės, objektinės ir suvestinė sąmatos buvo sudėtinė pasiūlymo, kartu ir techninės specifikacijos dalis, todėl pirkimo sąlygų 34 punkte nustatytas kainos, įkainių bei mokesčių apvalinimas dviejų skaičių po kablelio tikslumu turėjo būti taikomas ne tik pačiame pasiūlyme nurodytoms kainoms, bet ir su pasiūlymu teikiamose sąmatose nurodytoms kainoms.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Gensera“ 2013 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą, kuriame kainą nurodė taip, kaip buvo nustatyta pirkimo sąlygų 34 punkte, t. y. kainą nurodė suapvalinant ją iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu, tačiau objektinėje sąmatoje 0004 bei lokalinių sąmatų S001, S002, S003 stulpelyje „kaina su priskaičiavimu“ kainas suapvalino iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, todėl perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 16 d. kreipėsi į tiekėją su prašymu iki 2014 m. balandžio 22 d. paaiškinti pateiktą pasiūlymą, nekeičiant pasiūlymo esmės ir (ar), esant pagrindui, ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas (1 t., 82 b. l.). Į tai apeliantas pateikė patikslintą objektinę sąmatą 0004 bei lokalines sąmatas S001, S002, S003, kuriose kainos jau buvo nurodytos taip, kaip to reikalavo pirkimo sąlygų 34 punktas, t. y. kainos suapvalintos iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu (1 t., 85-93 b. l.), tačiau pasiūlymas, remiantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir pirkimo sąlygų 64.3 punktu, atmestas, priėjus prie išvados, kad tiekėjas (apeliantas) nepaaiškino, kodėl darbų įkainiai pateikti suapvalinus iki 4 skaičių po kablelio tikslumu (rašte įsivėlusi klaida, nes suapvalinta buvo iki 3 skaičių po kablelio tikslumu, - teismo pastaba), nors turėjo būti suapvalinta iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Be to, taisydamas aritmetines klaidas tiekėjas pakeitė objektinę sąmatą, t. y. pateikiant pasiūlymą kaina buvo nurodyta 692 298 Lt, o po pasiūlymo paaiškinimo – 692 298,42 Lt (1 t., 94 b. l.).

VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo prašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.

Ginčo konkurso pirkimo sąlygų 34 punkte buvo aiškiai nustatyta kaip nurodyti darbų įkainius, mokesčius bei bendrą kainą – pateikti suapvalinant iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tiekėjas dėl pirkimo sąlygų pastabų nepateikė, sąlygų neapskundė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o pateikė pasiūlymą, kuriame pasirašė, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis supaprastinto atviro konkurso skelbime bei kituose pirkimo dokumentuose. Taigi šiuo atveju tiekėjas (apeliantas) šią sąlygą privalėjo įvykdyti ir kartu su pasiūlymu teikiamose sąmatose nurodyti kainas, suapvalintas dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Be to, kartu su pasiūlymu pateikęs objektinę sąmatą, apeliantas privalėjo tiksliai nurodyti galutinę kainą (minėta, kad su pasiūlymu pateiktoje objektinėje sąmatoje nurodė 692 298 Lt kainą, o po patikslinimo – 692 298,42 Lt). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors su pasiūlymu pateiktoje objektinėje sąmatoje 0004 nurodyta galutinė kaina buvo 692 298 Lt, o patikslintoje – 692 298,42 Lt, tačiau iš bylos duomenų, atlikus skaičiavimus, akivaizdu, kad pasiūlyme ši kaina iš pat pradžių buvo nurodyta teisingai – 692 298,42 Lt (553 157,22 Lt + 139 141,20 Lt), t. y. taip, kaip nurodyta patikslintoje objektinėje sąmatoje. Taigi šiuo atveju galima būtų sutikt su apeliantui, kad su pasiūlymu pateiktoje pirminėje objektinėje sąmatoje 0004 nurodytos galutinės kainos netikslumas (nenurodant 42 centų) galėtų būti vertinamas kaip aritmetinė klaida. Kita vertus, apelianto sąmoningas pirkimo sąlygų 34 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymas, darbų įkainius sąmatose suapvalinant ne iki dviejų, o iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, tokia (aritmetine) klaida negali būti laikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-416/2004; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Pažymėtina, kad tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti rūpestingas, atidus ir preciziškai tikslus, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas yra vienodas visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis. Tai atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Apelianto įsitikinimu perkančioji organizacija nenurodė, kokios įtakos pasiūlymo turiniui gali turėti kainos suapvalinimas iki trijų skaičių po kablelio tikslumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad perkančioji organizacija tinkamai nepagrindė, kokią įtaką pasiūlymui (jo kainai) daro tai, kad tiekėjas kainos sudėtines dalis objektinėje sąmatoje nurodė ne dviejų, o trijų skaičių po kablelio tikslumu. Kita vertus, kaip minėta, pirkimo sąlygose esant nustatytam reikalavimui dėl kainos apvalinimo (34 punktas), visi tiekėjai, taip pat ir UAB „Gensera“, šios sąlygos, kuri nebuvo apskųsta ir nuginčyta, privalėjo laikytis.

Bylos duomenys įrodo ir tai, kad apeliantas, patikslinęs objektinę sąmatą 0004, joje nurodė skirtingas kainų sudėtines dalis, pvz., su pasiūlymu pateiktoje objektinėje sąmatoje buvo nurodęs tokias darbo užmokesčio kainas: 86,334 tūkst. Lt, 6,441 tūkst. Lt, 15,284 tūkst. Lt (1 t. 62 b. l.), o patikslintoje objektinėje sąmatoje – 109 696,25 Lt, 8 183,63 Lt, 19 420,13 Lt ir pan. (1 t., 85 b. l.). Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pasiūlymą po jo patikslinimo ir vėliau jį atmetusi, į tai neatsižvelgė. Į paminėtus kainos sudėtinių dalių pakeitimus atsakovas atkreipė dėmesį tik po to, kai tai pastebėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertino nevisapusiškai ir nepakankamai rūpestingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie tiekėjo kainų esminiai pakeitimai nėra susiję su apvalinimu ir nors, kaip teigia apeliantas, galutinė kaina liko nepakitusi, bet kainų sudėtinių dalių pakeitimas iš esmės sietinas su pasiūlymo keitimu, o tai draudžia VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostata.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti objektinėse sąmatose 0004 nustatytus netikslumus, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi pasiūlė bylos šalims pateikti paaiškinimus (2 t., 51-52 b. l.). Apeliantas UAB „Gensera“ paaiškino, kad teikiant pirminę objektinę sąmatą 0004 buvo nurodytos tik pagrindinės išlaidos, o šią sąmatą pataisius – pateiktos visos išlaidos: tiek pagrindinės, tiek ir pridėtinės, todėl pirminėje objektinėje sąmatoje pateiktos tiesioginės išlaidos darbo užmokesčiui, medžiagoms ir mechanizmams yra mažesnės nei patikslintoje objektinėje sąmatoje.

Paminėta, kad pagal pirkimo sąlygų 39.3.2 punktą tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti sąmatinius skaičiavimus (lokalines, objektines ir suvestinę sąmatas) su įskaičiuotais visais netiesioginių išlaidų priskaitymais bei kitomis išlaidomis. Pirkimo sąlygų 34 punktas taip pat nustatė, kad į pasiūlyme nurodytą darbų kainą turėjo būti įskaityti visi mokesčiai ir visos dalyvio išlaidos (darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kainos, mokesčiai, draudimo, transportavimo, sandėliavimo, statybinių šiukšlių išvežimo, reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimo, išpildomosios dokumentacijos ir kadastrinių matavimų bylos parengimo ir visos kitos, priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, išlaidos). Taigi apeliantas objektinėje sąmatoje 0004 turėjo nurodyti kainas, į kurias būtų įskaičiuotos visos jo išlaidos – tiek pagrindinės, tiek ir pridėtinės, pateikiant pasiūlymą, o ne tuomet, kai perkančioji organizacija paprašė jį (pasiūlymą) paaiškinti bei ištaisyti aritmetines klaidas. Tai, kad apeliantas įtraukė į objektinę sąmatą 0004 visas išlaidas tik po to kai perkančioji organizacija paprašė pasiūlymo paaiškinimo, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas nesilaikė pirkimo sąlygų 34 punkte nustatytų reikalavimų ir pažeidė draudimą keisti pasiūlymą (VPĮ 39 str. 1 d.).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pateikus pasiūlymą iš perkančiosios organizacijos nebuvo jokių pastabų dėl kainos – tik vėliau buvo nuspręstą atmesti pasiūlymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka, kad perkančioji organizacija, vertinusi tiekėjų (taip pat ir apelianto) pasiūlymus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Be jau paminėtų pasikeitusių objektinės sąmatos 0004 kainos sudėtinių dalių (darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų) patikslinus apelianto pasiūlymą (tai pastebėta tik apeliacinės instancijos teisme), nustatyta ir daugiau perkančiosios organizacijos aplaidumo. Bylos duomenys įrodo, kad apeliantui pateikus pasiūlymą kartu su objektine bei lokalinėmis sąmatomis, kuriose kainos buvo suapvalintos iki trijų skaičių po kablelio tikslumu, perkančioji organizacija tokį pasiūlymą įvertino ir, 2014 m. sausio 23 d. pripažinusi, kad tiekėjų, o taip pat ir UAB „Gensera“, pasiūlymai trečiajai pirkimo objekto daliai pateikti pagal konkurso sąlygų reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoju paskelbė UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymą (apelianto pasiūlymas liko trečioje eilėje; 1 t., 71 b. l.), ir tik po to kai apeliantas UAB „Gensera“ pateikė pretenziją dėl to, kad pirkimo laimėtojas UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų (1 t., 75-78 b. l.), perkančioji organizacija pastebėjo klaidą ir 2014 m. vasario 14 d. pretenziją patenkino, nutarusi tiekėjų pasiūlymus trečiajai pirkimo objekto daliai vertinti iš naujo (1 t., 79-81 b. l.), o jau šios procedūros metui – 2014 m. balandžio 16 d., pastebėjo apelianto pasiūlymo netikslumus ir kreipėsi į jį (apeliantą) dėl pasiūlymo paaiškinimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo. Nors, remiantis kasacinio teismo praktika, nepaneigta perkančiosios organizacijos teisę iš naujo persvarstyti savo sprendimus, jei paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių dėl tiekėjo pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), tačiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas vykdė ginčo pirkimo procedūras neatidžiai ir skubotai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyti apelianto pasiūlymo trūkumai (su pasiūlymu pateiktose sąmatose nurodyti darbų įkainiai nebuvo suapvalinti iki dviejų skaičių po kablelio tikslumu pagal pirkimo sąlygų 34 punktą, patikslintoje objektinėje sąmatoje 0004 nurodytos kainų sudėtinės dalys skyrėsi nuo pirminėje objektinėje sąmatoje 0004 nurodytų įkainių) leidžia daryti prielaidą, kad UAB „Gensera“ pasiūlymas buvo parengtas netinkamai ir po jo patikslinimo (paaiškinimo) pakeistas. Kita vertus, pareiga visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant bendrųjų viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str.) įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą (pasiūlymą atmesti ar pripažinti tinkamu) yra perkančiosios organizacijos pareiga, o ji (perkančioji organizacija) šios pareigos tinkamai neatliko. Paminėta, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytų apelianto pasiūlymo objektinėse sąmatose 0004 dėl kainos sudėtinių dalių pasikeitimo, atliktų po pasiūlymo patikslinimo, perkančioji organizacija nepastebėjo ir nevertino, į juos (netikslumus) neatsižvelgė. Pažymėtina, kad teismas gali patikrinti, ar perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo (dalyvio) pasiūlymą ir priimdama sprendimą jį (pasiūlymą) atmesti ar įtraukti į pasiūlymų eilę, laikėsi VPĮ nuostatų ir savo pačios paskelbtų pirkimo sąlygų, tačiau teismas neturi teisės perimti perkančiosios organizacijos pareigos tikrinti ir įvertinti pateiktų pasiūlymų bei pats dėl jų (pasiūlymų) priimti atitinkamus sprendimus. Taigi dėl to, kad perkančioji organizacija neatliko pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti tiekėjo (apelianto) pasiūlymą, ir, esant neaiškumams, prašyti tiekėją tokį pasiūlymą paaiškinti, būtų pakankamas pagrindas ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą atmesti UAB „Gensera“ pasiūlymą panaikinti ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – pasiūlymų vertinimo stadiją. Kita vertus, bylos duomenys įrodo, kad pirkimo laimėtoju paskelbus UAB „Techsis“ pasiūlymą (1 t., 112 b. l.) kad su šiuo tiekėju 2014 m. gegužės 30 d. sudaryta pirkimo sutartis dėl trečiosios pirkimo objekto dalies (http://mw. eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_print_vppa_new_1_3.asp?DOK_ID=2002754857). Numatoma sutarties įvykdymo data – 2015 m. sausio 30 d. Teismo posėdžio metu (2015-01-13) perkančiosios organizacijos atstovė patvirtino, kad pirkimo sutartis beveik visa įvykdyta, todėl pagrįstai tikėtina, kad teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dieną pirkimo sutartis jau bus įvykdyta. Be to, sprendžiant dėl apelianto suinteresuotumo byloje, nustatyta, kad laimėtojo UAB „Techsis“ trečiajai pirkimo objekto daliai pasiūlyta kaina buvo žymiai mažesnė, nei apelianto (UAB „Techsis“ pasiūlymo kaina – 665 449,46 Lt, o apelianto – 708 509,90 Lt). Ginčo dėl pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos byloje nėra. Taigi ir dėl šios faktinės aplinkybės nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią stadiją, nes apeliantas dėl pasiūlytos didesnės nei laimėtojo kainos (apelianto pasiūlymas būtų atitikęs visas pirkimo sąlygas) negalėtų būti pripažintas ginčo pirkimo laimėtoju, kadangi tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Tuo nagrinėjamoje byloje paneigiamas apelianto suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 18 str., 90 str. 1 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieinama prie išvados, kad UAB „Gensera“ apeliacinis skundas jame nurodytais pagrindais negali būti patenkintas, tačiau tai nėra kliūtis apeliantui, įsitikinusiam, kad jo teisė ginčo viešajame pirkime buvo pažeistą, ją (pažeistą teisę) ginti įstatymo nustatyta tvarka bendrais pagrindais (VPĮ 93 str. 3 p., CK 1.138 str.).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje dar neparengęs bylos nagrinėti, t. y. negavęs atsakovo tripliko ir taip pažeidė CPK 227 straipsnio 5 dalį.

Remiantis CPK 225 straipsnio 7 punktu, teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ir pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu tvarką nustato CPK 227 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Pagal CPK 227 straipsnio 5 dalį, 232 straipsnį, manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Bylos duomenys įrodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. pranešimais informavo šalis, jog pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ir nustatė ieškovui terminą dublikui pateikti (1 t., 116, 118 b. l.). UAB „Gensera“ 2014 m. birželio 9 d. pateikė dubliką. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 10 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2014 m. liepos 4 d. (1 t., 171-172 b. l.) ir tik 2014 m. birželio 12 d. (po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo) išsiuntė atsakovui pranešimą pateikti tripliką (1 t., 175 b. l.), kuris teisme buvo gautas 2014 m. birželio 26 d. Taigi sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, 2014 m. birželio 10 d. priimdamas nutartį bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, pažeidė CPK 227 straipsnio 5 dalį, nes byla dar nebuvo parengta nagrinėti teisme, t. y. atsakovas dar nebuvo informuotas apie tripliko pateikimą ir toks dokumentas išvis tuo metu nebuvo gautas. Kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad paminėtas procesinės teisės normos pažeidimas būtų turėjęs įtakos teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto UAB „Gensera“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.

Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, iš apelianto UAB „Gensera“ priteistina valstybės naudai 3,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3,53 Eur (tris eurus ir penkiasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėNijolė Piškinaitė