Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-453-610/2016; Proceso numeris 1-04-2-00100-2016-7;Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.20.5;

NUOSPRENDIS

2016 m. spalio 11 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei Pečkienei, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Juozui Ulinskui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas, 2013-06-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d. - 7 metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S., 2016-01-11 Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, esančiai Rinktinės g. 5A, Vilniuje, pateikė 2016-01-05 pranešimą, kuris nagrinėjimui 2016-01-25 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, esančioje Vilties g. 12, Klaipėdos m., apie advokato D. Ž., prokuroro A. S. ir teisėjos A. S. padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-128-380/2013, kuriame, raštu patvirtinęs, jog yra susipažinęs ir jam suprantama teisinė atsakomybė pagal LR BK 235 str., siekdamas viešai paniekinti ir pažeminti Klaipėdos apygardos teismą bei šio teismo teisėją A. S. dėl jų veiklos vykdant teisingumą, kaltindamas teisėją, advokatą bei prokurorą nebūtomis korupcinėmis veikomis, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdamas, kad „...dėl neteisėto neveikimo advokatas D. Ž. mano atžvilgiu padarė tyčinį nusikaltimą pagal LR BK 229 str.“, „...prokuroras A. S. nusikalstamai piktnaudžiavo siekiant turtinės ar kitokios naudos ir savo neteisėtu neveikimu slėpė minimo advokato veiką“, „...teisėja (...) nusikalstamai piktnaudžiavo siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tyčia slėpė nusikaltimą, suvokiant, kad dėl savo ir advokato neteisėto neveikimo atsiras numatyti padariniai, kurių norėjo", „...minimus valstybės tarnautojus sieja korupciniai ryšiai, kurie veikė bendrai iš anksto susitarę ir buvo pasiskirstę vaidmenimis, kas ką darys, ko nedarys ir už tokį neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant pareigas manau gavo ir kyšį“, „...teisėja A. S. suinteresuotai, tačiau nevaržomai vedė šališką ir nusikalstamą bylos nagrinėjimą, kurioje paslėpė ir tariamo nukentėjusiojo J. V. padarytą nusikaltimą pagal LR BK 235 str., kuris pateikė melagingą 2011 m. spalio 7 d. pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus teisme, kaip nukentėjęs asmuo, kuris pasisavino ir daiktus, kurie jam nepriklauso. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas suklastojo teismo protokolą, paslėpė esminį teismo atlikto veiksmo faktą, pakeitė turini bei rezultatus, sunaikino turinčius įrodomosios reikšmės rašytinius įrodymus ir kitus su tuo susijusius dalykus, taip pat nusikalstamu būdu įgytus daiktus“, „...byloje atsirado suklastoti įrodymai taip teisėja galutinai paslėpė nusikalstamas veikas kartu padėjo išvengti teisinės atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams“. Tokiu būdu E. S. teigdamas, kad jo bylą nagrinėjusi teisėja, advokatas ir prokuroras piktnaudžiavo siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, pateikė melagingą pranešimą apie padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d., ir taip viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Klaipėdos apygardos teismą bei Klaipėdos apygardos teismo teisėją A. S. dėl jų veiklos.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo E. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad pripažįsta, jog parašytas pranešimas melagingo pobūdžio, nesuprato pilnai ką parašė. Pranešimo surašymo tikslas buvo pranešti Generalinei prokuratūrai, apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, kadangi buvo pateiktas suklastotas teismo protokolas. Protokolo turinio rezultatai pakeisti išaiškėjus naujoms aplinkybėms, o ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas. Išaiškėjo naujos paslėptos aplinkybės, posėdis vyko su pertraukomis, o protokole jos nebuvo užfiksuotos. Su nurodomu teismo posėdžio protokolu nėra susipažinęs, tačiau jam viskas aišku iš Apeliacinio teismo nutarties. Pareiškimo teiginiai dėl kyšio, korupcinių ryšių yra tik jo asmeninė nuomonė, pagrįsta turimomis žiniomis, konkrečių faktų, kurių pagrindu susidarė nuomonė, nurodyti negali. Be to į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir dėl to, kad buvo suklastoti teismo vykdymo duomenys, teismo posėdžio metu pateikė LR Generalinės prokuratūros atsakymą, nurodydamas, kad jame neteisinga informacija dėl daiktinių įrodymų ir tai paneigia Marijampolės pataisos namų išduota pažyma. Dėl kaltinime nurodytų teiginių liečiančių teisėją nagrinėjusią bylą, nieko negalėjo paaiškinti. Savo pareiškimu nieko pažeminti nenorėjo ir nesuvokė, kad gali tai padaryti, pranešimo niekam nerodė, surašė pats, kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ji nebuvo suteikta. Jokio pavojaus pareiškimu nesukėlė.

Kaltinamojo kaltė bei teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be kaltinamojo parodymų yra įrodyta visuma įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: Liudytoja A. S. apklausta įrodymų tyrimo metu parodė, kad 2013 metais nagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje E. S. buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 254 str.. Iš bylos jokių išskirtinių aplinkybių neprisimena, bylos nagrinėjimas vyko proceso nustatyta tvarka, E. S. turėjo gynėją. Šiais metais sužinojo, kad E. S. pateikęs skundą bei kaltina įvairaus pobūdžio veiksmais. Atliekant tyrimą su skundo turiniu susipažino, dėl jame nurodytų teiginių davė parodymus, jie neteisingi, išgalvoti. Skunde esantys samprotavimai įtakos darbinėje veikloje neturėjo, tačiau skaitant neteisingus pasisakymus apie save „nėra džiugu“.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2013 metais palaikė kaltinimą baudžiamojoje byloje kurioje E. S. buvo kaltinamas įvykdęs plėšimą, taip pat dėl šaunamųjų ginklų laikymo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismo procesas vyko įprasta tvarka, niekuo neišsiskyrė. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą su teismo posėdžio protokolu susipažino, netikslumų kurie būtų aiškūs nepastebėjo. Gynėjas dalyvavęs byloje buvo aktyvus. Pagarsinus E. S. pareiškimo teiginius nurodytus kaltinime, liudytojas parodė, kad nieko tokio panašaus nebuvę, teiginiai melagingi.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad prieš kelis metus kreipėsi E. S. artimieji, buvo sudaryta sutartis bei I instancijos teisme gynė kaltinamąjį. Su juo bendravo ir tardymo izoliatoriuje. Skundo turinio neskaitė, supažindintas, kad pareiškime nurodoma, jog advokatas, prokuroras ir teisėja neva piktnaudžiavo ar sąmokslavo, nagrinėjant bylą. Mano, kad su teismo posėdžio protokolu nesusipažinęs, kadangi dėl gynybos apeliacinėje instancijoje nebuvo kreiptasi. Perskaičius E. S. pareiškimo teiginius paaiškino, kad gindamas kaltinamąjį kaip gynėjas padarė viską- vyko į Šiaulius, posėdžiuose gynė, su byla susipažino, turėjo dokumentų kopijas, aptarė gynybinius klausimus. Jokių ryšių tarp jo, byloje dalyvavusio prokuroro ir teisėjos tikrai nebuvo, teiginiai absurdiški.

2016-01-05 E. S. pranešimu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nustatyti konkretūs pareiškimo teiginiai, nurodyti kaltinime E. S. apie advokato D. Ž., prokuroro A. S., teisėjos A. S. ir bendrai Klaipėdos apygardos teismo padarytas nusikalstamas veikas ir tai, kad šio pranešimo pagrindu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad pareiškimas 2016 01 11 gautas LR Generalinėje prokuratūroje (b.l.10-12).

Iš 2016-02-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagoje Nr. M-2-04-00057-16, matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. M. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą E. S. 2016-01-05 pranešime nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatavęs, kad jokia E. S. nurodyta nusikalstama veika nebuvo padaryta, išdėstytos E. S. teiktų skundų datos, juose nurodomos aplinkybės, jų tyrimo rezultatai(b.l.17-22).

Iš 2013 06 12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti teismo nustatytos E. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, išdėstyti teismo posėdžio metu tirti reikšmingi įrodymai(b.l. 74-78).

Iš 2013 09 19 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad E. S. apeliacinis skundas atmestas, nutartyje išdėstyti įrodymai ir motyvai kurių pagrindu nuosprendis paliekamas nepakeistas, taip pat nurodoma ir 1-os instancijos teisiamojo posėdžio eiga, fiksuotos aplinkybės(b.l. 79-83)

Kaltinamasis apklaustas bylos nagrinėjimo metu pripažino faktines aplinkybes, tai, kad pats parašė ir išsiuntė prokuratūrai 2016 01 15 pareiškimą. Kaltę neigė aiškindamas, kad pilnai nesuprato reikšmingų aplinkybių, tikslo pažeminti neturėjo ir nesuvokė, kad gali tai padaryti. Tokį jo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį, išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pranešime LR Generalinei prokuratūrai, kurį surašė E. S., nurodytos frazės apibūdina konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos veiklą. Taip pat nurodoma, kad buvo padarytos veikos numatytos BK 235 str. 245 str. 229 str. teigiama apie korupcinio pobūdžio teismo proceso dalyvių ryšius, galimai paimtus kyšius, bei suklastotus dokumentus, sunaikintus įrodymus.

BK 235 str. 1d. numatyta atsakomybė už melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimą . BK 235 str. 3d. kvalifikuota sudėtis numato atsakomybę už 1 dalyje numatytą veiką kaltinant asmenį neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad melagingas skundas, pranešimas ar pareiškimas paprastai trukdo ikiteisminį tyrimo institucijų darbą, didina veiklos sąnaudas, tokiais veiksmais trikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijų veikla. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo pranešimo pateikimo nepriklausomai ar atsirado padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 235 str. 3d. nėra būtina nustatyti, kad kaltininkas tiksliai žino kokia atsakomybė numatyta už jo melagingai nurodomas veikas, bei prie kokių nusikaltimų kategorijos priskiriamos, pakanka nustatyti, kad bendrais bruožais suvokia, jog melagingai praneša apie nebūtą pavojingą ir uždraustą veiką.

BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014). Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad E. S. pareiškimą adresavo valstybės institucijai, todėl jam buvo žinoma, kad su jo turiniu susipažins jį nagrinėjantis asmuo, ir tokiu būdu jame nurodyta informacija taps daugiau ar mažiau vieša. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis turėjo tyčią pažeminti teisėją dėl jos veikos. E. S. pateiktame skunde aiškiai, nesant dviprasmybių, nurodyta, kad baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyvavę E. S. gynėjas, prokuroras bei teisėja siejami korupciniais ryšiais, veikė bendrai iš anksto susitarę, teisėja nusikalstamai piktnaudžiavo siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tyčia slėpė nusikaltimą, klastojo protokolą, sunaikino įrodymus ir pan.. Kaip matyti iš 2016-02-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą(b.l. 17-22), panašaus pobūdžio E. S. teiginiai nurodyti ir pareiškime dėl proceso baudžiamojoje byloje atnaujinimo, pareiškimas netenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, taigi neabejotina, kad kaltinamasis suprato ir žinojo, jog kaltinime nurodyti, tokio pobūdžio jo pareiškimo teiginiai yra išgalvoti, užgaulūs bei žeminantys bei tokiu būdu apkaltindamas nusikaltimų darymu jo bylą išnagrinėjusią teisėją, kaltinamasis pateikia ne savo nuomonę, o reiškia nepagarbą. E. S. suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius, užgaulius ir nepagrįstus teiginius apie teisėją, bei melagingai praneša apie nebūtus nusikaltimus ir to siekė. Apklausus liudytojus nustatyta, kad teisėja dėl skundo nesijautė patogiai, su jo turinio susipažino ne vienas ikiteisminių tyrimo institucijos darbuotojas, akivaizdu, kad juo siekta, jog teisingumą vykdžiusios teismo sudėties dalyvis būtų apklausiamas dėl prasimanytų teiginių ir tokiu būdu pajaustų dar didesnį diskomfortą, vertinant teiginių prasmę ir turinį teismas sprendžia, kad veika yra tokio pavojingumo laipsnio kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad E. S. suprantama teisinė atsakomybė numatyta BK 235 str., iš pareiškime cituojamų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatų, akivaizdu, kad E. S. daugiau ar mažiau susipažinęs su minėtų straipsnių reikalavimais, atsakomybės nuostatomis, turi apie tai aiškų suvokimą, todėl jo aiškinimas, kad nesuvokė pranešimo reikšmės, tikslų pažeminti, pranešti neteisingas aplinkybes neturėjo, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos veika pagal BK 232 str. 1d. 235 str. 3d. kvalifikuotos teisingai, kadangi jis suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad pranešime nurodo melagingą informaciją, kuri taps žinoma bent vienam trečiajam asmeniui, pateikė pranešimą ikiteisminio tyrimo institucijai, kaltindamas asmenis padarius nusikalstamas veikas kurios atitinka ir sunkaus nusikaltimo numatyto BK 228 str. 2d. požymius, taip pat tuo pačiu užgauliai pažemino teisingumą vykdžiusį teismą dėl jo veiklos, bei to norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose konstatavęs, kad EŽTT praktikoje nagrinėjant klausimus dėl baudžiamosios atsakomybės už panašaus pobūdžio nepagarbos demonstravimą teismui suderinamumą su Konvencijos 10 str. (saviraiškos laisvė ir jos ribojimai), ypatingas dėmesys kreipiamas į taikomų sankcijų proporcingumą ir būtinumą demokratinėje visuomenėje. Teisinės priemonės, susijusios su asmens laisvės atėmimu, tokiais atvejais paprastai vertinamos kaip kraštutinės (kasacinė nutartis Nr. 2K–115/2014).

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad dėl kaltinamojo melagingo pareiškimo pateikimo šiuo metu jokių pasekmių nelikę, ikiteisminis tyrimas dėl jame nurodytų veikų nebuvo pradėtas. Veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, ankstesnis teistumas dėl kitokio pobūdžio veikų, todėl įvertinus asmenybę ir nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, tai, kad veika padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. S. skiriant arešto bausmes numatytas BK 232 str. , 235 str. 3d. sankcijose.

E. S. atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė neskirtina.

Kaltinamajam E. S. BPK 51 str. 2d. pagrindu paskirtas gynėjas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad gynėjas kaltinamajam paskirtas teismo iniciatyva, bei, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgdamas ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nuo išlaidų mokėjimo kaltinamąjį atleidžia (BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 235 str. 3d. ir nuteisti jį areštu 50(penkiasdešimt) parų, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 232 str. ir nuteisti areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę E. S. paskirti 50(penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 64str. 1d., 3d., 65 str. prie Klaipėdos apygardos teismo 2013 06 12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 3(trejiems) metams ir 3(trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2016 10 11.

Atleisti E. S. nuo išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.