Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-817-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2S-817-357/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-817-357/2012

Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02033-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 4 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministreijos atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria išaiškinta Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartis.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Vaidas Drungilas prašymu kreipėsi į teismą (1 b. l.), prašydamas išaiškinti, ar Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354-671/2012 yra vykdytina.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolio V. Drungilo kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354-671/2012 dėl skolininkei L. V. priklausančių įkeistų daiktų priverstinio pardavimo išieškotojo BAB „Snoras“ naudai. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2012-07-04 nurodė, kad iš 2,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priverstinai turi būti parduotas, negali būti išieškoma, nes L. V. 2010-03-16 pasirašė Paramos sutartį, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinės mokėjimo agentūros nuomone, vadovaujantis LR CPK 688 str. 3 d., išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo testinumo laikotarpiu negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi (4 b. l.) išaiškino, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartis yra vykdytina.

Teismas nurodė, kad 2012-01-19 nutartis yra įsiteisėjusi, ja nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių sutartinės hipotekos lakštu 09/1/2007/0001571 įkeistus daiktus, išieškant konkrečią sumą, todėl pirmąja eile išieškoma iš hipotekos įkeisto turto. Tik neužtekus lėšų, gautų priverstinai pardavus hipotekos lakštu 09/1/2007/0001571 įkeistą turtą, antstolis gali nukreipti išieškojimą į kitą turtą (CPK 664 str.), todėl 2012-01-19 nutartis yra vykdytina. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, numatytas CPK 668 str. Jame nurodyta, kad, išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti (CPK 668 str. 3 d.). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas tiesiogines išmokas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (10–11 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Paramos gavėja įgyvendina investicinį Projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, o tiesioginės išmokos mokamos pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, kurios su Projektu niekaip nėra susijusios.

2. CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Vykdant išieškojimą iš turto, kuris įsigytas už Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšas, kyla grėsmė, kad projektai nebus įgyvendinti, ir Agentūra pati turės imtis veiksmų, kad susigrąžintų išmokėtas paramos lėšas, be to, tikėtina, kad skolininkas nebeturės lėšų.

3. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, 1 priedo 3 skyriuje nustatyta, kad paramos lėšomis nupirktą turtą galima parduoti ar kitaip perleisti trečiajai šaliai tik kai veiklos pobūdis išlieka tas pat ir yra gautas raštiškas Agentūros sutikimas, jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. Sutarties 17.16 punktu, Paramos gavėja 5 metus nuo Sutarties pasirašymo datos be Agentūros rašytinio sutikimo negali perleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, jei šiam turtui įsigyti yra suteikta parama; vadovaujantis Sutarties 17.18 punktu, Paramos gavėja negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai 5 metus nuo Sutarties pasirašymo datos; pagal Sutarties 17.21 punktą Paramos gavėja įsipareigoja, kad sukurta rekreacine infrastruktūra galės nemokamai naudotis visuomenė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (15–18 b. l.) bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodė, kad bankas, būdamas hipotekiniu kreditoriumi, turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, ir tik neužtekus lėšų, gautų priverstinai pardavus įkeistą turtą, gali prašyti nukreipti išieškojimą į kitą skolininkės turtą. Be to, bankas su skolininke ir įkeisto daikto savininke pirmiau sudarė 2007-10-10 Kreditavimo sutartį, kurios įvykdymą užtikrino įkeistu turtu, nei skolininkė pasirašė 2010-03-16 Paramos sutartį, ko pasekoje bankas įgijo absoliučią pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus prieš kitus kreditorius, parduodant įkeistą turtą. Agentūra, pasirašydama Paramos sutartį su įkeisto daikto savininke, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie įkeistą žemės sklypą ir įvertinti skolininkės riziką ateityje negalėti įvykdyti bankui prisiimtų įsipareigojimų. Agentūra nepateikė teismui įrodymų apie tokių duomenų turėjimą ir jų vertinimą prieš pasirašant Paramos sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Drungilo kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354-671/2012 dėl skolininkei L. V. priklausančių įkeistų daiktų priverstinio pardavimo išieškotojo BAB „Snoras“ naudai (2–3 b. l.). Išieškojimas nukreiptas į skolininkės nekilnojamąjį turtą, pastarajai nevykdant 2007-10-10 Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-88411 (19–26 b. l.). Paskolos užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistas 1,60 ha žemės sklypas ir 2,44 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (27–28 b. l.). Skolininkė L. V., pasirašydama Vartojimo paskolą su užstatu įsipareigojo, kad be banko raštiško sutikimo neprisiims skolinių įsipareigojimų trečiųjų šalių atžvilgiu bei neužtikrins trečiųjų šalių prievolių įvykdymo, jei jų bendra suma viršija 20 000 Lt, taip pat neprisiims kitų įsipareigojimų, kuriuos vykdant gali kilti grėsmė tinkamam prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų vykdymui (sutarties 10.7 punktas). Be to, L. V. įsipareigojo be banko raštiško sutikimo neperleisti įkeičiamo turto kitiems asmenims, jo neįkeisti, neišnuomoti ir neperduoti panaudai, kitaip nesuvaržyti nuosavybės teisės į šį turtą, neparduoti ir nenaikinti daiktų, kurie pagal įstatymą ar sutartį laikomi įkeičiamo turto priklausiniais, nereikalauti padalyti įkeičiamą turtą ar atskirti priklausinius nuo įkeičiamo turto (10.11 punktas, 21 b. l.). Iš nurodyto matyti, kad L. V. dar 2007 metais pasirašė Vartojimo paskolos su užstatu sutartį, t. y., žymiai anksčiau nei 2010-03-16 pasirašė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Paramos sutartį, ir prisiėmė auksčiau nurodytus įsipareigojimus, todėl privalėjo jų laikytis. Nesilaikius Vartojimo paskolos su užstatu sutarties sąlygų, už tai tenkančią riziką turi prisiimti skolininkė L. V..

Pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Specialiosios proceso teisės (ypatingosios teisenos) – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka. LR CPK 665 str. 1 dalis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.

Pažymėtina, kad hipoteka įkeistas turtas yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliantas turėjo galimybę prieš pasirašydamas Paramos sutartį, gauti informaciją apie įkeistą turtą ir įvertinti skolininkės galimybę vykdyti įsipareigojimus. Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantas tai būtų padaręs.

LR CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Iš šios teisės normos matyti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas remiamiems projektams vykdyti. Šiuo konkrečiu atveju, išieškojimas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį yra nukreiptas į kreditoriui įkeistą turtą: 1,60 ha ir 2,44 ha ploto žemės sklypus, o ne į paramos lėšas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė