Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei E. S. dėl teisės statyti inžinierinį statinį neišlaikant norminio atstumo be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo arba įpareigojimo užtikrinti ieškovo nuosavybės teisės apsaugą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, tuo tarpu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: Žemės ūkio, naudojimo būdas: (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypai, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), savininkas (tai patvirtina VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašas). Šalių paaiškinimais, inžinierinio topografinio plano duomenimis nustatyta, kad ieškovui priklausantis Žemės sklypas viena kraštine ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: Žemės ūkio, naudojimo būdas: (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypai, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Gretimas žemės sklypas), kuris priklauso atsakovei (VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašas).

Taip pat šalių paaiškinimais ir jų procesiniais dokumentais, Inžinerinio topografinio plano M 1:500, Atraminės sienutės išdėstymo schemos ir pastatų išdėstymo plano duomenimis nustatyta, kad tarp Žemės sklypo ir Gretimo žemės sklypo yra didelis aukščių skirtumas, t. y. Gretimas žemės sklypas yra aukščiau nei Žemės sklypas; vietomis ties žemės sklypų riba aukščių skirtumas siekia apie tris metrus. Taip pat šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis nustatyta, kad Gretimo žemės sklypo (atsakovei priklausančio) reljefas nelygus ir žemėjantis link ieškovui priklausančio Žemės sklypo; taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausantis Žemės sklypas natūraliai yra žemesnėje padėtyje, lyginant su Gretimu žemės sklypu ir kitais žemės sklypais.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas atliko veiksmus, būtinus Atraminės sienelės įteisinimui: 2021 m. rugsėjo 10 d. parengė Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, skirtą Aplinkos apsaugos rėmimo programai, parengė Atraminės sienelės projektinę dokumentaciją – Atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) statybos projektą; taip pat ieškovas pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad atraminė sienelė numatoma statyti rytinėje sklypo dalyje norint sutvirtinti šlaitą. Sienelė numatoma statyti iš blokelių 25 cm pločio, 0,69-2,58 aukščio su pamatais. Gruntas nejudinamas, šlaitas nenukasamas. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad atraminės sienelės statyba nepažeis teritorijos dalies vertingųjų savybių, nesumenkins objekto kultūrinės vertės, nepažeis susiklosčiusių vizualinių ryšių. Taip pat pabrėžta, kad statybos darbai neturės neigiamos įtakos aplinkai. Sienelė statoma norint apsaugoti šlaitą nuo nuošliaužų. Taip pat ieškovas pateikė parengtą techninę specifikaciją Žemės darbai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į buvusį Gretimo žemės sklypo savininką V. L. S., kad būtų suderinta Atraminės sienutės statyba, tačiau 2022 m. sausio 31 d. raštu pastarasis atsisakė duoti sutikimą; taip pat ieškovas 2022 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovę (dabartinę savininkę) su prašymu suderinti atraminės sienutės statybą, kartu pateikdamas Atraminės sienelės išdėstymo schemą ir paaiškindamas, kad Atraminė sienelė optimaliai užtikrintų abiem šalims priklausančių žemės sklypų racionalų naudojimą, esant itin dideliam aukščių skirtumui (kai kuriose žemės sklypų ribos vietose siekiančiu net 2,5 m), Žemės sklypui esant žemiau Gretimo žemės sklypo; taip pat ieškovas prašyme nurodė, kad Atraminės sienulės pagalba būtų išvengta grunto slinkimo iš atsakovei priklausančio Gretimo žemės sklypo ir užtikrintas tinkamas nuotekų surinkimas atsakovei priklausančiame Gretimame žemės sklype; ieškovas paprašė atsakovės duoti sutikimą Atraminės sienelės statybai pridėtoje schemoje pažymint „sutinku“ ir pasirašant. Atsakovė 2022 m. gruodžio 3 d. atsakyme nurodė, kad nesutinka su Atraminės sienelės statyba, nes ieškovas nepateikė statinio projekto, dėl ko nėra galimybės nustatyti poveikio jos žemės sklypui, taip pat statinys neatitinka saugumo reikalavimų, statinys užima valstybinę žemę, taip pat ginčijo sienelė schemos pagrįstumą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovas įrengė Atraminę sienelę, neišlaikydamas norminio atstumo iki Gretimo žemės sklypo, priklausančio atsakovei, ribos, todėl sienelės įteisinimui (įrengimui) yra būtinas Gretimo žemės sklypo savininko (atsakovės) sutikimas (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas). Ginčo dėl to, kad ieškovo atlikti neypatingo inžinierinio statinio statybos darbai yra savavališka statyba, byloje nėra, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas įrengė Atraminę sienelę, neišlaikydamas norminio atstumo iki Gretimo žemės sklypo, priklausančio atsakovei, ribos.

Dėl teisės statyti Atraminę sienelę pagal Projektą be atsakovės sutikimo

Pagal aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 9.5 p., didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad Gretimo žemės sklypo nuolydis yra didesnis nei įtvirtinta STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte ir, siekdamas apsaugoti Žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą, savo Žemės sklype įrengė Atraminę sienelę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 p. įtvirtinta, kad atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra užbaigęs Gyvenamojo namo statybą, nukrypimų nuo statybos projekto nenustatyta. Gyvenamojo namo cokolio aukščio altitudė yra 201.24, o kraigo – 208.53, tai patvirtina Pastato kontrolinė nuotrauka. Gretimo žemės sklypo aukščio altitudės ties sklypų riba yra nuo 202.00 iki 204.84, tai matyti iš inžinierinio topografinio plano.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

STR 1.05.01:2017 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus, todėl vertinant ieškovo sklype esančios atraminės sienelės statybos teisėtumą yra aktualus Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, taikymas ir aiškinimas, kurio 7 priedo 2 punkte nurodyti atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus: 1) rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę ant sklypo ribos; 2) savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 d. 1 p., Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Taigi teisinis reguliavimas nustato minimalius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtina galimybę šiuos atstumus sumažinti iki 1 m tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Taigi tiek STR, tiek Sodininkų bendrijų įstatymas įtvirtina statytojo pareigą laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko teisę sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Pažymėtina, kad Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2010-07-02 nutartyje, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir 2017-12-22 nutartyje, civ. byloje Nr. e3K-3-483-403/2017.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo reljefo nuolydis viršija teisės aktuose nustatytą 12 proc., dėl ko ieškovas, siekdamas šį nuolydį sumažinti, įrengė atraminę sienutę (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 p.). Taip pat nustatyta, kad vietomis, Atraminės sienelės aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, yra didesnis už horizontalų atstumą nuo Atraminės sienelės iki žemės sklypų ribos, taip pat Atraminė sienelė vietomis yra mažesniu (80 cm) nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, todėl pagal STR 1.05.01:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymą, norint įteisinti Atraminės sienelės statybą yra reikalingas Gretimo žemės sklypo savininkės – atsakovės, sutikimas.

Pažymėtina, kad nors Atraminė sienelė yra pastatyta neišlaikius norminio atstumo iki Gretimo žemės sklypo, priklausančio atsakovei, ribos, taip pat neturint atsakovės sutikimo ir taip pažeidžiant imperatyvų reikalavimą, susijusį su techninių normų pažeidimu, nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, svarbu įvertinti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

1) ieškovas parengė Atraminės sienelės projektinę dokumentaciją – Atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) projektą ir pateikė jo aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad atraminė sienelė numatoma statyti rytinėje sklypo dalyje norint sutvirtinti šlaitą; sienelės aukštis - 0,69-2,58 su pamatais; gruntas nejudinamas, šlaitas nenukasamas;

2) Aiškinamajame rašte pažymėta, kad atraminės sienelės statyba nepažeis teritorijos dalies vertingųjų savybių, nesumenkins objekto kultūrinės vertės, nepažeis susiklosčiusių vizualinių ryšių; statybos darbai neturės neigiamos įtakos aplinkai; sienelė statoma norint apsaugoti šlaitą nuo nuošliaužų;

3) ieškovas pateikė parengtą techninę specifikaciją Žemės darbai, kurioje nenustatyta, kad sienelės statyba pablogins gretimo sklypo naudojimo sąlygas ar sukels neigiamas pasekmes.

Taip pat šios bylos kontekste teismas įvertina ir šias nustatytas faktines aplinkybes:

1) tarp Žemės sklypo ir Gretimo žemės sklypo yra didelis aukščių skirtumas, t. y. Gretimas žemės sklypas yra aukščiau nei Žemės sklypas; vietomis ties žemės sklypų riba aukščių skirtumas siekia apie tris metrus, tai liudija Inžinerinis topografinis planas M 1:500, taip pat byloje esančios fotonuotraukos. Atsakovei priklausančio Gretimo žemės sklypo reljefas yra nelygus, jis yra žemėjantis link Žemės sklypo ir Žemės sklypas natūraliai yra žemesnėje padėtyje, lyginant su atsakovės ir kitais žemės sklypais; juolab, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje pateikė pavyzdį, kad kitiems savininkams nereikėdavo tręšti daržovių ir pan., nes visos trąšos iš atsakovei priklausančios sklypo nutekėdavo ant kitų, žemiau esančių sklypų. Be to, byloje konstatuota, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo reljefo nuolydis viršija teisės aktuose nustatytą 12 proc., dėl ko ieškovas, siekdamas šį nuolydį sumažinti, įrengė atraminę sienutę (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 p.); byloje nėra duomenų, kad ieškovas nukasė dalį grunto jam priklausančiame sklype ar savo veiksmais ties žemės sklypų riba padidino aukščių skirtumą.

2) Statinio projektas, aiškinamasis raštas, sienelės schema ir šalių paaiškinimai liudija, kad ginčo statinys yra ieškovo žemės sklype, statinys (atraminė sienelė) neįsiterpia į atsakovės sklypą, taigi Gretimo žemės sklypo plotas nesumažėja; tai reiškia, kad atsakovės teisė tinkamai naudotis žemės sklypu ir sodo pastatu nebus pažeista. Be to, byloje konstatuota, kad atsakovė negyvena jai priklausančiame žemės sklype, o naudoja jį kaip sodą; be to, teismas nenustatė, kad ginčo statinys keltų grėsmę aplinkai ir atsakovės saugumui, priešingai – aiškinamajame rašte vienareikšmiškai padaryta išvada, kad statybos darbai neturės neigiamos įtakos aplinkai, sienelė statoma norint apsaugoti šlaitą nuo nuošliaužų; nors atsakovė teigė, kad yra įsitikinusi, jog ginčo atraminė sienutė patenka į gretimą žemės sklypą, įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, ji nepateikė (CPK 178 str.); pažymėtina, kad atsakovės spėlionės ir samprotavimai, nepagrįsti faktiniais duomenimis, nėra laikytini įrodymais CPK 177 str. prasme, todėl atsakovės teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

3) Atsakovė nenuginčijo ieškovo teiginių apie tai, kad ieškovas atramine sienele siekia sulaikyti už jos esantį gruntą, kad jis negriūtų ar nešliaužtų. Taip pat svarbu, kad nei 2021-09-10 Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akte, nei statinio statybos projekto aiškinamajame rašte nenustatyta, kad ginčo statinys pažeidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kaip teigė atsakovė. Vien ta aplinkybė, kad šalims priklausančiuose sklypuose yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, savaime nereiškia, kad ieškovo projektas dėl ginčo statinio parengtas neatsižvelgiant į šias sąlygas ir tai per se nedaro jo negaliojančiu. Pažymėtina, kad statinio projektą, jo atitiktį norminiams reikalavimas įvertins kompetentinga institucija. Juolab, kad nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl projekto patvirtinimo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, kaip gretimo sklypo savininkė, atsisakė duoti sutikimą atraminės sienelės statybai, kai yra mažinami norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki gretimo sklypo. Tačiau šios bylos kontekste, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja išimtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovo atlikta statinio statyba mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo gali būti pripažint nepažeidžiančia atsakovės teisių.

Byloje konstatuota, kad Atraminė sienelė pastatyta mažesniu nei 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo, būtent – 80 cm atstumu, taigi, nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, juolab sienelė neįsiterpia į atsakovės žemės sklypą, Gretimo žemės sklypo (atsakovei priklausančio) plotas nesumažėja; tai reiškia, kad atsakovės teisė tinkamai naudotis žemės sklypu ir sodo pastatu nebus pažeista.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad Atraminė sienelė nėra ypatingas statinys, jos įrengimu nėra prarandamas naudingas Gretimo žemės sklypo plotas, priešingai nei formuojant STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 9.5 p. numatytą didžiausią galimą sklypo reljefo nuolydį – ne didesnį kaip 12 % (per tokį aukščių skirtumą – nuo apie 0,8 m iki apie 2,85 m, įrengiant iki 12 % statymo nuolydį būtų prarasta ženkli dalis Gretimo žemės sklypo naudingo ploto, be to, turėtų būti įrengiamas paviršinio vandens nuotekų nuo Gretimo žemės sklypo nuvedimas/surinkimas). Be to, esant Atraminei sienelei nereiktų nukasti dalies Gretimo žemės sklypo paviršiaus. Tai suponuoja teismui išvadą, kad Atraminė sienelė užtikrintų Gretimo žemės sklypo racionalų naudojimą.

Taip pat byloje esantys duomenys liudija, kad Atraminė sienelė nėra pastatyta ant žemės sklypų ribos (ji yra ieškovo sklype), todėl žala nedaroma Gretimam žemės sklypui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Atraminė sienelė, kaip sprendimas esant didesniam nei 12 proc. Gretimo žemės sklypo nuolydžiui, užtikrintų tiek ieškovo, tiek atsakovės teisių ir teisėtų interesų tinkamą apsaugą.

Taip pat sprendžiant, ar nebus pažeistos atsakovės kaip savininkės teisės, įrengus Atraminę sienelę, svarbu pažymėti, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atramine sienele siekiama sutvirtinti šlaitą ir jį apsaugoti nuo nuošliaužų; tuo tarpu neigiamo poveikio nei atsakovės sklypui, nei aplinkai nenustatyta; taigi, tai sudaro pagrindą teismui pripažinti statinio statybą pažeidimu, tačiau nelemiančiu statybos neteisėtumo. Taigi, nagrinėjamu atveju Atraminės sienelės statyba mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos gali būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko (atsakovės) teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, sutiktina su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra kito tinkamo sprendimo, kuris užtikrintų racionalų Žemės sklypo naudojimą dėl Gretimo žemės sklypo nuolydžio, todėl yra protinga ir teisinga pripažinti ieškovui teisę statyti Atraminę sienelę pagal Projektą be atsakovės sutikimo (CK 1.5 str.). Teismas nenustatė nagrinėjamoje byloje, kad sienelės statyba, pažeidžiant nežymiai normatyvinius atstumus tarp statinio ir atsakovės sklypo ribos, keltų grėsmę atsakovės, kaip savininkės, interesams ar jos saugumui; taip pat nenustatė, jog dėl Atraminės sienelės statybos sumažėtų atsakovei priklausančio Gretimo žemės sklypo plotas ar jo naudingumas.

Pažymėtina, kad nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos konvencijos perspektyvos. EŽTT byloje Liebscher v. Austria, no. 5434/17, § 68, 6 July 2021, nustatė pažeidimą, kadangi nacionaliniai teismai, remdamiesi impertayviomis įstatymo normomis, neaiškino jų santykyje su Konvencijos nuostatomis. Taigi, šioje byloje tiek Statybos įst., STR nuostatos, kurios yra imperatyvios, taip pat yra aiškinamos santykyje su Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, pagal kurias kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus santykyje su kasacinio teismo praktika ir Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikytina išimtis, nes teismas nenustatė aplinkybių, kad teisės suteikimas ieškovui statyti Atraminę sienelę pagal Projektą be atsakovės sutikimo, yra neproporcinga priemonė; priešingai – byloje nėra duomenų, jog suteikus nurodytą teisę atsakovės nuosavybės teisė bus pažeista ar kitaip suvaržyta.

Kadangi, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas nutarė tenkinti ieškovo reikalavimą – suteikti teisę jam priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyti atraminę sienelę pagal Atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) statybos projektą be atsakovės sutikimo, ieškovo alternatyvus reikalavimas vertintinas kaip neracionalus, ekonomiškai nenaudingas ir apsunkinantis atsakovės, kaip savininkės teises, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Nors atsakovė tvirtino, jog Atraminė sienutė užeina už žemės sklypo ribų ir užima 18.97 kv. metrų valstybinės žemės ploto, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju jis apsiriboja tik ieškinio dalyku, kurį suformulavo ieškovas; nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl valstybinės žemės naudojimo; juolab, kad 2020 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, Žemės sklype (ieškovui priklausančiame, o ne valstybei) įrengtos Atraminės sienelės, 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė Privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)nevykdyti jokių Atraminės sienelės ar jos dalies statybos darbų ir Privalomą nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius; visi šie dokumentai buvo priimti ieškovo atžvilgiu dėl to, kad atsakovas įrengė Atraminę sienelę neturint statybą leidžiančio dokumento. Tuo tarpu ginčo dėl valstybinės žemės naudojimo byloje nėra; Privalomų nurodymų dėl valstybinės žemės naudojimo ieškovo atžvilgiu nebuvo surašyta. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį tenkino, todėl iš atsakovės priteistinas ieškovui 105 Eur dydžio žyminis mokestis.

Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyti atraminę sienelę pagal Atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) statybos projektą, parengtą G. B. 2021 m., be atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 105 Eur (vieną šimtas penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.