Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės A. S. (A. S.) prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti vaikų L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), G. S. (G. S.) išlaikymui po 150 EUR kiekvienam iki vaikų pilnametystės, priteisti 4950 EUR išlaikymo įsiskolinimą, paskirti ieškovę vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, priteisė iš atsakovo R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S. (L. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S. (G. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas paskyrė ieškovę A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl abiejų tėvų teiktino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtinta 350 EUR minimali mėnesinė alga. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei ieškiniu prašant priteisti mažesnį nei pusė minimaliaus teismų praktikoje nurodomo dydžio išlaikymą vaikams, teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. S. prašo pakeisti teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir nustatyti, kad jo teikiamas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. S., A. S., G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sudaro 100 Eur vienam vaikui. Nurodo, kad nuo pat ieškovės išsikėlimo iš namų 2015 m. balandžio mėn. atsakovas nenutraukė bendravimo su vaikais, jais rūpinasi tiek finansiškai, tiek aktyviai dalyvauja jų auklėjime, praleidžia laiką su vaikais, kai ieškovė išvyksta į užsienį. Tam, kad ieškovė turėtų pajamas jis apsigyveno mažesnės vertės bute, o jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomoja, pasilikdama sau nuomos mokestį. Pažymėjo, kad jis buvo vaikų priežiūros atostogose, augino vaikus nuo kūdikystės. Atsižvelgiant į tai, kad vykdo pareigą išlaikyti vaikus, nėra teisinio pagrindo laikinam išlaikymui. Pažymėjo, kad nustatant vaikų išlaikymo dydį, yra taip pat reikšminga ir tėvų turtinė padėtis. Šiuo metu apelianto pajamos sudaro 441,25 Eur, tokiu būdu priteistas išlaikymas viršija jo gaunamas pajamas, o tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Nustačius tokį išlaikymą jis negalės sumokėti komunalinių mokesčių, neliks lėšų maistui. Nurodė, jog vaikai pas jį praleidžia visus savaitgalius, t.y. vidutiniškai 8 d. per mėnesį, tokiu būdu jo trijų vaikų maitinimui skirta suma sudarytų vid. 96 Eur/mėn., komunaliniai patarnavimai 24 Eur/mėn., vaikų laisvalaikiui skirtos lėšos 24 Eur/mėn., nenumatytos išlaidos 24 Eur/mėn.Tokiu būdu proporcingai už 8 d., kurias vaikai praleis su apeliantu, jam kainuos 184 Eur/mėn. Teismui nustačius 150 Eur laikiną išlaikymą, jam tenkančio faktinio išlaikymo dalis vienam vaikui sudarys vid. 211,33 Eur/mėn., kas ženkliai viršija ne tik jo pajamas, bet ir vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. S. prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ji kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo. Sutinka, kad atsakovas iš dalies pasirūpina vaikų maitinimu, kai jie būna pas atsakovą, tačiau jiems reikalingas išlaikymas kiekvieną dieną, nemažą dalį sudaro vaikų papildomas ugdymas, prie ko atsakovas nėra prisidėjęs. Mano, kad atsakovas neracionaliai skirsto vaikų išlaidas, elgiasi neatsakingai nukrypdamas nuo vaikų režimo. Tvirtina, kad atsakovas, turėdamas santechniko specialybę turi galimybę papildomai užsidirbti. Pabrėžia, kad atsakovas su vaikais bendrauja pastoviai tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, ne kiekvieną savaitgalį. Nurodė, jog melagingi atsakovo skundo teiginiai, kad butas Kudirkos gt. 9-3, Vilniuje yra nuomojamas. Šis butas buvo pirktas už ieškovės sesers pinigus, mokesčius už butą moka ieškovės sesuo, ieškovė šiame bute niekada negyveno, neturi raktų. Tai, kad apelianto turtinė padėtis gera patvirtina jo pateikti kvitai - jis turi galimybę lankytis restoranuose, todėl gali vykdyti teismo nutartį. Mano, kad teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir priteistas išlaikymas atitinka ir užtikrina vaikų teisių apsaugą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio, atsakovui motyvuojant, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties galimybių.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui (yra trys nepilnamečiai) mokamą po 150 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nes mėnesines pajamas sudaro tik darbo užmokestis, kuris siekia 441,25 Eur bei tą aplinkybę, kad praleisdamas laiką su vaikais jis taip pat turi skirti jiems išlaikymą, o gaunamų pajamų visiškai nepakanka.

Atsiliepimu į skundą apeliantė nesutinka su atskirojo skundo motyvais, pažymėdama, kad apeliantas turi galimybę papildomai užsidirbti pagal savo specialybę, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina racionalų vaikų poreikių tenkinimą.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju ieškovė atsiliepime teigia, kad atsakovas pastoviai su vaikais nebendrauja, nes turi papildomų darbų, vaikai paliekami pas bendrus draugus, taip pat pažymi, kad atsakovas gauna papildomas pajamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo ir atsižvelgęs į bylos stadiją, preliminariai įvertinęs pateiktus įrodymus, vadovavosi mažesniu nei teismų praktikoje nurodytu orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo atveju pagal pateiktus į bylą įrodymus yra nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, turima specialybė - santechnikas paklausi rinkoje, kita vertus, pagal pateiktus į bylą įrodymus - perkamų prekių kvitus galima daryti išvadą, kad jo gaunamos pajamos yra aukštesnės nei apeliantas deklaruoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 150 EUR laikinas išlaikymas iš atsakovo kiekvienam vaikui racionaliai užtikrina nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.