- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eB2-232-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00206-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., A. K., S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui/nemokumo administratoriui O. D., suinteresuotam asmeniui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Derina“ nemokumo administratoriaus O. D. (O. D.) prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Derina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. M., A. K., S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja patikslintu prašymu prašo pripažinti BUAB „Derina“ bankrotą tyčiniu; pripažinti A. K. ir S. K. kaltais asmenimis dėl BUAB „Derina“ bankroto.
2. Nurodo, kad 2022-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-710-538/2022 teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Derina“, nemokumo administratoriumi paskyrė O. D.. 2022-11-21 teismas patvirtino BUAB „Derina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslintas 2023-01-04 ir 2023-01-27 teismo nutartimis. Teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 26 658,08 Eur. UAB „Maksimilika“ pateikė atsakymą nemokumo administratoriui, kad visas pateiktas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo, paskutinis mokėjimas buvo atliktas dar 2021-11-11 bei pridėjo kasos orderių kopijas, kurios nemokumo administratoriui anksčiau pateiktos nebuvo. Pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0001, 2021-10-18 buvęs BUAB „Derina“ darbuotojas A. K. priėmė 13 200 Eur iš UAB „Maksilika“ už BUAB „Derina“ atliktus darbus; pagal 2021-11-11 pinigų priėmimo kvitą Nr. 0002 A. K. priėmė 6 930 Eur (pinigų priėmimo kvitai pridedami). Šie kasos pinigų priėmimo kvitai nebuvo apskaityti kasoje, kaip yra matyti iš kasos knygos. Kasos apyvarta laikotarpyje nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 buvo 0 Eur. Remiantis kasos knyga, 2021-12-31 kasoje turėjo likti mažiausiai 2 500 Eur. Nemokumo administratoriui jokie pinigai perduoti nebuvo. Be to, remiantis didžiąja knyga, 2021-12-31 buhalterinės sąskaitos „Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ likutis buvo 114 351,43 Eur. Nemokumo administratoriui nebuvo pateikta avansinių apyskaitų suvestinė. Taip pat nurodo, kad nemokumo administratoriui nepavyko nustatyti kai kurių BUAB „Derina“ atliktų mokėjimų pagrįstumo. Remiantis banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, paskutiniaisiais mėnesiais buvo išgryninta 35 830,00 Eur. Nėra žinoma, kaip buvo panaudoti išgryninti pinigai, tačiau remiantis didžiąja knyga „iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ siekia 114 351,43 Eur. Įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, dėl ko nemokumo administratorius negali nustatyti bendrovės turto. Be to, pagrindinė kreditorė yra VMI prie LR FM, kuri ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad yra pagrindas konstatuoti tyčinį bankrotą. Nemokumo administratorius iš debitorių gavo informaciją, kad R. M. faktiškai BUAB „Derina“ nevadovavo. Yra pagrindo manyti, kad BUAB „Derina“ tyčinį bankrotą kaltais veiksmais sukėlė A. K. ir S. K.. Šiuos teiginius patvirtina aplinkybė, kad A. K. priimdavo BUAB „Derina“ pirkėjų mokėjimus ir šie pinigai apskaityti nebuvo. Pažymėjo, kad R. M. nurodė, jog praėjus maždaug mėnesiui po jo paskyrimo direktoriumi, statybos objektų darbų kokybė, kuriuos atliko UAB „Derina“, pradėjo prastėti, piniginės lėšos pradėjo dingti iš bendrovės. S. K. paėmė iš R. M. prisijungimo duomenis prie UAB „Derina“ banko sąskaitos ir R. M. mobilųjį parašą. R. M. paaiškinimu, A. K. buvo atsakingas už darbus, o S. K. buvo atsakingas už dokumentacijos tvarkymą, sąmatų sudarymą. R. M. niekada neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi buhalterija rūpinosi S. K., neturėjo prieigos prie bendrovės banko sąskaitos. R. M. buvo paaiškinta, kad A. K. tvarko objektus, todėl jis turi tiesioginę prieigą prie banko sąskaitos. Tai tęsėsi iki 2021 m. lapkričio ar gruodžio mėnesio, kai R. M. nuėjo į „Tele2“ saloną pasikeisti mobilųjį parašą. Nemokumo administratoriaus nuomone, R. M. paaiškinimai atitinka tikrovę atsižvelgiant į liudytojo N. K. paaiškinimus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Nėra pagrindo manyti, kad R. M. sąmoningai siekė BUAB „Derina“ nemokumo, nors kai kurie jo veiksmai buvo lengvabūdiški ir neapgalvoti. Mano, kad BUAB „Derina“ tyčinio bankroto sąmoningai siekė A. K. ir S. K.. Tikėtina, kad tyčinio bankroto schema buvo sugalvota dar iki BUAB „Derina“ steigimo ir registracijos, R. M. jaunu amžiumi bei žinių stoka galėjo būti pasinaudota.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) prašo prašymą tenkinti.
4. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-05 nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. 2022-11-21 nutartimi patvirtintas VMI prie FM 14 313,01 Eur finansinis reikalavimas. Bendrovės vadovas R. M. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4-890/2023 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda. Atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI prie FM nuomone, nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti UAB „Derina“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.
5. Suinteresuoti asmenys A. K., S. K. klausimą dėl pareiškėjos BUAB „Derina“ nemokumo administratoriaus pareikšto prašymo BUAB „Derina“ bankrotą pripažinti tyčiniu palieka spręsti teismo nuožiūra; dėl suinteresuotų asmenų A. K. ir S. K. pripažinimo atsakingais asmenimis dėl BUAB „Derina“ bankroto atmesti visiškai ir pripažinti, kad A. K. ir S. K. dalyvavimas byloje nėra būtinas; priteisti A. K. ir S. K. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos BUAB „Derina“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
6. Nurodo, kad visus nurodymus darbuotojams, kokių objektų imtis, kaip organizuoti darbą, darbininkams nurodydavo direktorius R. M.. R. M. darbuotojų susitikimus organizuodavo gyvai, dažniausiai Klaipėdos mieste. Direktorius R. M. nuo 2021 m. spalio mėnesio nuolat išvykdavo į įvairius Lietuvos miestus. Direktoriaus išvykimo priežastys buvo naujų klientų paieškos kituose miestuose, nes įmonei tuo metu trūko užsakymų, todėl jie, kaip ir kiti darbuotojai, nė neįtarė, kad R. M. gali kurti planus dėl įmonės bankroto, nurašinėti, išgryninti sumas iš banko sąskaitų ir pan. Direktorius R. M. 2021-10-18 A. K. telefonu nurodė, kad atvyks užsakovas UAB „Maksilika“ susimokėti už paslaugas grynaisiais ir kad A. K. priimtų pinigus, nes jis pats nespės grįžti, todėl A. K. 2021-10-18 iš užsakovo UAB „Maksilika“ priėmė pinigus, ką patvirtina 2021-10-18 pinigų priėmimo kvitas. A. K. gautus pinigus atidavė direktoriui. Tokia pati situacija buvo ir su 2021-11-11 A. K. paimtais pinigais, įformintais 2021-11-11 pinigų priėmimo kvitu, kuriuos A. K. taip pat atidavė direktoriui R. M.. A. K., paimdamas pinigus ir po to juos perduodamas direktoriui, net nepagalvojo, kad reikėtų kažkaip įforminti pinigų perdavimą direktoriui, dėl ko šiai dienai kyla toks nesusipratimas. A. K. nežinoma, ar direktorius nurodytus pinigus apskaitė, kokiu būdu, ar jų išvis neapskaitė. Nors iš pareiškėjos su prašymu pateiktų banko išrašų galima pagrįstai teigti, kad R. M. šiuos pinigus pasisavino, kaip ir visus kitus pinigus, buvusius įmonės banko sąskaitose. Nes tik jis disponavo banko kortele. 2021 m. lapkritį direktorius R. M. jiems, kaip ir kitiems darbininkams, neišmokėjo algų ir pažadėjo algas išmokėti kitą mėnesį, kai gaus užmokestį už įvykdytą užsakymą, tačiau pasitikėdami direktoriumi R. M. dar kurį laiką dirbo įmonėje, tačiau neilgai trukus (2021 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, tikslios datos nepamena), suprato, kad direktorius juos apgavo ir niekas su jais neatsiskaitys. Direktorius R. M. pradėjo neatsiliepti į darbuotojų skambučius, nebeorganizavo darbų ir algų nesumokėjo, todėl visi darbuotojai išėjo iš darbo. Teigia, kad jie iki šiol nežino, kada jie faktiškai buvo atleisti iš darbo, nes direktoriui R. M. dingus, nebuvo kam įforminti darbuotojų atleidimų, todėl galimai jie dar kuris laikas buvo laikomi darbuotojais, tačiau faktiškai įmonėje nebedirbo. Tvirtina, kad negali būti atsakingi už BUAB „Derina“ bankrotą, nes jie įmonės veikloje neatliko vadovo funkcijų, įmonės finansų nekontroliavo, todėl pareiškėjos prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu dalyje dėl jų kaltės laiko visiškai nepagrįstu.
7. Suinteresuotas asmuo R. M. pareiškimui neprieštarauja.
8. Nurodo, kad faktiškai bendrovei vadovavo ne jis, o A. K. ir S. K., jis dirbo tik pagalbiniu darbininku. Neturėjo nei elektroninio parašo, nei prisijungimo prie įmonės elektroninio pašto, nedisponavo jokiais įmonės dokumentais. Sutartis sudarinėdavo S. K., jis sutarčių nepasirašinėdavo. Įmonėje įsakymus ir sprendimus priimdavo tik S. K. ir A. K.. Įmonės banko korteles turėjo S. K. ir A. K.. Taip pat nurodė, kad įmonės direktoriumi jo paprašė tapti D., jo pavardės neatsimena. S. K. ir A. K. jam paaiškino, kad jie negali būti įmonės direktoriais, nes ką tik buvo grįžę į Lietuvą iš užsienio. Sutiko būti nurodytas direktoriumi, nes norėjo uždirbti daugiau pinigų. Jam sutikus, dokumentus pasirašyti jį vežiodavo A. K. ir S. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
9. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
10. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, neteikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
11. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017).
12. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
13. Byloje nustatyta, kad remiantis didžiąja knyga, 2021-12-31 buhalterinės sąskaitos „Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos“ likutis buvo 114 351,43 Eur. Nemokumo administratoriui nebuvo pateikta avansinių apyskaitų suvestinė, nemokumo administratoriui nepavyko nustatyti kai kurių BUAB „Derina“ atliktų mokėjimų pagrįstumo. Iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais buvo išgryninta 35 830,00 Eur. Byloje nustatyta, kad nuo įmonės sąskaitos buvo nuimti pinigai tą pačią dieną panašiu metu skirtinguose miestuose, tai yra Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje. Pasinaudojus įmonės banko kortele iš bendrovės sąskaitos buvo nuimti pinigai ir šie pinigai nebuvo panaudoti bendrovės veikloje. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys S. K. ir A. K. neprieštaravo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paliko spręsti teismo nuožiūrai. Be kita ko, nurodė, kad A. K., paimdamas pinigus ir po to juos perduodamas direktoriui, net nepagalvojo, kad reikėtų kažkaip įforminti pinigų perdavimą direktoriui, dėl ko šiai dienai kyla toks nesusipratimas. A. K. nežinoma, ar direktorius nurodytus pinigus apskaitė, kokiu būdu, ar jų išvis neapskaitė. Nors iš pareiškėjos su prašymu pateiktų banko išrašų galima teigti, kad R. M. šiuos pinigus pasisavino, kaip ir visus kitus pinigus, buvusius įmonės banko sąskaitose, nes tik jis disponavo banko kortele. Aplinkybių dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pinigų nuėmimo R. M. neneigė, tačiau nurodė, kad jis nedisponavo įmonės banko kortele ir įmonės elektroniniu parašu, visus įmonės reikalus tvarkė S. K. ir A. K.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, todėl yra pagrindas BUAB „Derina“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Dėl kaltų asmenų
14. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
15. Pareiškėja prašo pripažinti A. K. ir S. K. kaltais asmenimis dėl BUAB „Derina“ bankroto. Nurodo, kad įmonei de facto vadovavo A. K. ir S. K.. Nors įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. M., tačiau jis neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, neturėjo prieigos prie įmonės sąskaitų, neturėjo mobilaus parašo.
16. Teismui siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl kalto dėl tyčinio įmones bankroto asmens, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti duomenis patvirtinančius, kad įmonei de facto vadovavo ne R. M., o S. K. ir A. K.. Pareiškėja pateikė prašymą apklausti liudytojais asmenis, dirbusius įmonėje, taip pat į teismo posėdį atvyko suinteresuotas asmuo R. M..
17. Apklausus liudytojus šioje byloje nustatyta, kad R. M. įmonės direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai, de facto įmonei vadovavo S. K. ir A. K., jie turėjo įmonės mobilų parašą, jie disponavo įmonės banko kortele ir jie vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Taip pat liudytojais apklausti įmonės darbuotojai patvirtino, kad juos įdarbino S. K. ir A. K.. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo įmonės sąskaitos buvo nuimti pinigai tą pačią dieną panašiu metu skirtinguose miestuose, tai yra Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje, taigi akivaizdu, kad vienas asmuo, to padaryti neturėjo galimybės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pinigus iš įmonės sąskaitos nuėmė ne R. M., o S. K. ir A. K.. Taigi tiek iš suinteresuoto asmens R. M., tiek iš liudytojų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė A. K. ir S. K.. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Liudytojai patvirtino, kad išimtinai visais darbo klausimais bendravo su S. K. ir A. K., R. M. buvo toks pat pagalbinis darbininkas kaip ir jie, jis atlikinėjo tik statybos darbus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad de facto bendrovei vadovavo S. K. ir A. K.. Padarius išvadą, kad faktiškai bendrovei vadovavo S. K. ir A. K. ir kad jie pasinaudodami įmonės banko kortele nuėmė bendrovės pinigus ir šie pinigai nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, taip pat nustačius, kad aplaidžiai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, yra pagrindas pripažinti, kad dėl tyčinio įmonės bankroto yra kalti S. K. ir A. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Derina“ nemokumo administratoriaus O. D. (O. D.) prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Derina“ bankroto pripažinimo tyčiniu tekinti.
Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Derina“ bankrotą tyčiniu.
Pripažinti už UAB „Derina“ tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.