Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3300-217/2021 buvo neterminuotai apribota motinos valdžia V. S. jos nepilnametės dukters A. R. atžvilgiu. Teismas nustatė ieškovės dukrai nuolatinę rūpybą, jos nuolatiniu rūpintoju paskyrė (duomenys neskelbtini), nustatė ieškovės dukters A. R. globos bei gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės dukters išlaikymui priteistomis sumomis pavedė disponuoti (duomenys neskelbtini).

Ieškovė V. S. mokėjo priteistą nepilnametei dukrai išlaikymą pagal savo finansines galimybes, tačiau šiuo metu labai pablogėjo jos šeimos finansinė padėtis: sumažėjo pajamos, padidėjo išlaidos.

(duomenys neskelbtini) ieškovė ištekėjo už D. S., dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A.. Prieš metus ieškovė neteko darbo, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje darbo ieškančiųjų asmenų eilėje, jos kasmėnesinės pajamos yra šiek tiek daugiau nei 300 Eur. Per šį laikotarpį ji patyrė eilę susirgimų, kurių pasekmes jaučia iki šiol ir tai yra trukdžiai imtis bet kokio darbo.

Ieškovės sutuoktinis gauna panašaus dydžio socialinę išmoką. Jis išlaiko sūnų iš pirmosios santuokos – D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, todėl dėl skolų išieškojimo antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos, iš jo gaunamų pajamų vykdomi atskaitymai skolų padengimui, todėl kitiems poreikiams pinigų faktiškai nelieka.

Ieškovės įsitikinimu, abu jos nepilnamečiai vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau šiuo atveju, vykdydama Kauno apylinkės teismo Jonavos rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2-2218-722/2020, ji pažeidžia kito savo vaiko, t. y. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. interesus, nes tokios pinigų sumos neišgali suteikti šiam savo vaikui.

Atsakovo atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. R., kurią pagal įstatymą atstovauja (duomenys neskelbtini), į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama teismo posėdyje jai nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, Tarnybos Skyriaus specialistas telefonu susisiekė su atsakovo (duomenys neskelbtini) direktore E. M., kuri paaiškino, kad iš ieškovės dukters A. R. materialiniam išlaikymui priteista suma po 150 Eur per mėnesį, ieškovė minėtą teismo sprendimą vykdo tik epizodiškai bei iš dalies, yra susidaręs iš ieškovės priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimas, ieškovė savo pareigos išlaikyti vaiką imasi tais atvejais, kai vaiko rūpyba vykdanti institucija ieškovę įspėja, jog kreipsis į antstolį dėl prievartinio teismo sprendimo dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdymo.

Rūpintinei A. R. nustatyti dideli specialieji poreikiai. Nepilnametė linkusi save žaloti, reiškia suicidines mintis, jai nuolat reikia vartoti medikamentus, maždaug kartą į mėnesį A. R. gydoma ligoninėje, atsakovui tenka vaiko transportavimo į gydymo įstaigą bei iš jos, taip pat rūpintinės lankymo ligoninėje išlaidos. A. yra 15 metų paauglė, yra didelis išlaidos jos poreikiams, aprangai. Šiuo metu iš ieškovės priteista 150 Eur per mėnesį suma nėra pakankama A. poreikių patenkinimui. Atsakovo atstovė išreiškė nuomonę, jog ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas gali prieštarauti nepilnamečio rūpinamo vaiko A. R. interesams.

Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ji deda pastangas susirasti jos sveikatos galimybes atitinkantį darbą, tam jog galėtų vykdyti savo prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat ieškovė nurodo, jog jos sutuoktinis, nepilnamečio vaiko A. S. tėvas, taip pat nedirba, gyvena iš gaunamų socialinių išmokų bei turi įsiskolinimų, tačiau pažymėtina, jog tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tad prie atsakovo nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymo privalo proporcingai savo turtinei padėčiai prisidėti ne vien ieškovė, tačiau ir minėto vaiko tėvas, iš ieškovės nurodytos informacijos, nėra aišku, ar yra priežasčių, sąlygojančių blogą materialinę jos sutuoktinio padėtį, dėl kurios jis, pasak ieškovės, negali tinkamai atlikti pareigos išlaikyti savo ir ieškovės nepilnametį vaiką A. S..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Tarnybos Skyriaus nuomone, ieškovės ieškinio prašymo sumažinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2218-722/2020 priteistą iš ieškovės nepilnametės dukters A. R. materialinį išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki 100 Eur per mėnesį, patenkinimas, galimai neatitinka teisėtų vaiko A. R. interesų.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovas M. M. teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, kad materialinio išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 100 Eur, nes dabar priteista 150 Eur materilinio išlaikymo suma nepatenkina net būtiniausių vaiko poreikių, t. y. maisto ir rūbų. Materialinio išlaikymo dydžio sumažinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes ieškovė nedirba, gauna mažas pajamas, bet ji susikuria situacijų, ir susiranda nebūtinų išlaidų, t. y. apdraudusi save, vaiką, vyrą, nors gyvybės draudimo išlaidos nėra būtinosios išlaidos. Ieškovė turi įvertinti savo finansines galimybes ir teikti preoritetą vaiko interesams. Ieškovė turi ne vieną augintinį, kuriems išleidžia ženklią sumą, nors turi mažas pajamas. Pati ieškovė patvirtino, kad nuo 2020 m. sausio 9 d., kai buvo priteistas materialinis išlaikymas dukrai A., jos padėtis iš esmės nepasikeitė. Ieškovė tada nedirbo, nedirba ir dabar, gavo tik išmokas. Ieškovė nededa pastangų susirasti darbą.

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2218-722/2020 buvo pakeistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-96-814/2014 ir A. R. gyvenamoji vieta nustatytas su vaiko tėvu D. R.. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta tarp V. S. ir D. R. sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punkte nurodyta, kad atsakovė V. S. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise pavedama disponuoti vaiko tėvui D. R..

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3300-217/2021 nustatoma, kad buvo neterminuotai apribota motinos valdžia V. S. ir tėvo valdžia D. R. jų nepilnametės dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2218-722/2020 iš atsakovės V. S. nepilnametei dukrai A. R. priteistu materialiniu išlaikymu pavesta disponuoti nuolatiniam vaiko rūpintojui (duomenys neskelbtini), vaiko interesais.

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2218-722/2020 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, kuriuo ieškovė įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir sumažinti mokamo materialinio išlaikymo dydį iki 100 Eur, o atsakovas nesutinka, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 100 Eur.

Ieškovė savo reikalavimą sumažinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už D. S., o iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A.. Ieškovė prieš metus neteko darbo, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje darbo ieškančiųjų asmenų eilėje, jos kasmėnesinės pajamos yra šiek tiek daugiau nei 300 Eur. Per šį laikotarpį ji patyrė eilę susirgimų, dėl ko jai sunku susirasti darbą, o jos sutuoktinis gauna panašaus dydžio socialinę išmoką. Jos sutuoktinis išlaiko sūnų iš pirmosios santuokos, turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, todėl dėl skolų išieškojimo antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos, iš jo gaunamų pajamų vykdomi atskaitymai skolų padengimui, todėl kitiems poreikiams pinigų faktiškai nelieka.

Ieškovės nuomone, jos turtinė padėtis (gaunamos pajamos) leidžia nustatyti mažesnį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatoma, kad ieškovė V. S. sprendimo priėmimo (taikos sutarties sudarymo) momentu (2020 m. sausio 4 d.) taip pat niekur nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) tik nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. kovo 24 d. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba ir registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. kovo 28 d., jos gaunamas pajamas 2022 m. sudarė: ligos išmoka, nedarbo draudimo išmoka ir vaikui išmoka.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė jos vardu registruoto turto (nekilnojamųjų daiktų ir (ar) transporto priemonių) neturi, jų neturėjo ir 2020 m. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams.

Gimimo liudijimu (duomenys neskelbtini) nustatoma A. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti D. S. ir V. B..

Santuokos liudijimu (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. S. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini).

Ieškovės nepilnametė duktė A. R., (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra šešiolikos metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas - paauglė, ji toliau auga, vystosi, todėl ir jos poreikiai su amžiumi atitinkamai didėja. A. R. iš esmės rūpinasi atsakovas, nes ieškovei yra apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu. Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą ieškovė moka nereguliariai ir ne tokio dydžio.

Ieškovės dukra A. R. atsakovo atstovės paaiškinimais yra išlaikoma valstybės, nes ieškovė materialinį išlaikymą teikia tik paraginta, teikia nereguliariai.

Medicinos dokumentų išrašais/siuntimais nustatoma, kad A. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); taip pat diagnozuoti (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, e-sveikatos išrašu, pateiktu ieškovės, epikrize nustatoma, kad V. S. yra diagnozuoti susirgimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad ieškovei būtų nustatytas nedarbingumo lygis, nėra.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, tik jeigu po teismo sprendimo (šiuo atveju po 2020 m. sausio 9 d.), kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Pagrindas tenkinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pagerėjo (pablogėjo) keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad 2020 m., kai buvo patvirtinta taikos sutartis dėl materialinio išlaikymo mokėjimo nedirbo, tiek ir šiuo metu ieškovė nedirba, ieškovė nei 2020 m., nei dabar neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto.

VSDFV duomenimis nustatoma, kad ieškovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. gavo nedarbo draudimo išmoką 771,36 Eur, o nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. kovo 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 26 d. jai mokama nedarbo draudimo išmoka. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus duomenimis ieškovei mokama išmoka vaikui, 2022 m. spalio mėnesį ji gavo paramą mokinio reikmenims įsigyti.

VSDFV duomenimis ieškovės sutuoktiniui D. S. nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, D. S. registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Byloje atsakovo atstovės paaiškinimais, ieškovės pateiktais sąskaitos išrašais nustatoma, kad ieškovė mokėjo dukrai materialinį išlaikymą: 2021 m. gegužės 21 d. – 150 Eur, 2021 m. birželio 23 d. – 150 Eur, 2021 m. spalio 28 d. – 80 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. – 50 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 100 Eur, 2022 m. sausio 13 d. – 100 Eur, 2022 m. vasario 24 d. – 90 Eur, 2022 m. kovo 24 d. – 140 Eur, 2022 m. balandžio 22 d. – 150 Eur, 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 70 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai ieškovė dirbo, ji mokėjo dukrai materialinio išlaikymo mažiau nei nedirbdama ir gaudama darbo užmokestį.

(duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 1 d. pažyma nustatoma, kad A. R. būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį patirtas išlaidas, kurių bendra suma yra 250 Eur sudaro: mityba 140 Eur, mityba mokykloje 20 Eur, medikamentai 10 Eur, higiena 10 Eur, kanceliarinės prekės 10 Eur, transportas 20 Eur, ekskursijos ir pramogos 10 Eur, apranga30 Eur.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1TS-116 „Dėl socialinės globos kainos vienam globojamam (rūpinamam) vaikui (duomenys neskelbtini) patvirtinimo nustatyta, kad socialinės globos kaina yra 1 401,35 Eur vienam globojamam (rūpinamam) vaikui per mėnesį (duomenys neskelbtini).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1TS-117 „Dėl mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės išlaidų ir eksploatacinių finansinių normatyvų per dieną ir lėšų, skirtų savarankiškam gyvenimui (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ nustatoma, kad 15-18 metų vaikų mitybai skiriama 4,60 Eur per dieną, sekmadieniais ir švenčių dienomis mitybos normatyvas didinamas 0,40 Eur.

Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti nepilnametės dukters poreikiai, būdama registruota Užimtumo tarnyboje gali dalyvauti jos organizuojamose mokymo programose ir įgyti specialybę. Ieškovė nurodo, kad serga įvairiomis ligomis, tačiau ieškovei nedarbingumo lygis nenustatytas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali dirbti tam tikrų darbų.

Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos sutuoktinis D. S. nedirba, turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos turi mokėti, todėl jos sūnui A. S. tenka mažiau lėšų išlaikymui. Ieškovė nurodo teismo posėdyje, kad jos sutuoktinis turi skolų, išieškomų antstolių kontorų, tačiau pateikia duomenis tik apie vieną vykdomąją bylą Nr. 0110/19/05776, kurioje išieškoma suma nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. yra 933,90 Eur. Pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatoma, kad pagal patvirtintą taikos sutartį D. S. įsipareigojo mokėti sūnui materialinį išlaikymą po 101,37 Eur (350 Lt). Ši mokamo materialinio išlaikymo suma yra nedidelė. VSDVF duomenimis D. S. mokama nedarbo draudimo išmoka, jis taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būdamas jaunas ir darbingas. Byloje nėra duomenų apie D. S. nustatytą nedarbingumo lygį.

Nors ieškovė nurodo, kad ji turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuriuo privalo rūpintis ir jį išlaikyti, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Ieškovė neginčija dukters A. R. poreikių, kurie 2020 m. sausio 9 d. tvirtinant ieškovės ir D. R. taikos sutartį dėl materialinio išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių tuomet neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl ieškovės teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai A. R..

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės sutuoktinis turi papildomų įsipareigojimų kitiems asmenims, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, nes visų pirma prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine kitų kreditorių atžvilgiu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė vertindama savo galimybes teikti tik 100 Eur išlaikymą nurodė, kad ji kreipiasi dėl sumažinimo, kad jai nesikauptų skola. Ieškovė 2023 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad jos sveikatos būklė pagerėjusi ir ji jau susiras darbą ir pradės dirbti, tokias aplinkybes nurodė ir 2023 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau ieškovė dirbti nepradėjo ir nepateikė jokių įrodymų, ar ji iš vis ieškojo darbo.

Ieškovė į bylą nėra pateikusi objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų, darbingumo lygio nustatymo pažymos), kurie leistų daryti teisiškai pagrįstą išvadą apie ieškovės prastą sveikatos būklę ir jos negalėjimą dirbti ar negalėjimą dirbti tam tikrų darbų pagal savo sveikatos būklę, ieškovė pateikia tik pažymą apie persirgtas ligas ir diagnozuotus susirgimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinės padėties pablogėjimą įtakojo jos sveikatos būklė ir dėl prastos sveikatos būklės šiuo metu ji neturi galimybės padidinti savo pajamas ir pradėti dirbti, nors teismas buvo sudaręs visas sąlygas tokius dokumentus teismui pateikti.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis, palyginus su 2020 m., pablogėjo, nepateikė įrodymų. Konkrečiu atveju vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėjo visas pastangas, kad užtikrintų savo nepilnametės dukters poreikius. Ieškovės turtinė padėtis, palyginus su 2020 m., ženkliai nepablogėjo, jos mokamas materialinis išlaikymas dukros išlaikymui nebuvo susijęs su jos iš darbinių santykių gautomis pajamomis, nes ieškovė nedirbdama ir negaudama darbo užmokesčio sumokėjo didesnę sumą materialinio išlaikymo dukrai, nei dirbdama (duomenys neskelbtini).

Ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji neturi galimybės dirbti jos amžių, sveikatos būklę, profesines galimybes atitinkantį darbą, siekiant gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnametei dukra (CPK 12, 178 straipsniai), todėl byloje esantys įrodymai ir jų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgi teikti 150 Eur išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. R., nes šio materialinio išlaikymo dydis yra mažesnis net už orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintą minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris buvo 2020 m. vienam tėvui tenkanti dalis 223,50 Eur, priteisto materialinio išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovę byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-03857 paskirta advokatė Z. R., antrinės teisinės pagalbos apmokamos 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. balandžio 21 d. pažymą Nr. APD-2023-07072, kurioje nurodo, kad priteistina valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 618,70 Eur. Kadangi ieškinys atmetamas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir kitos bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282,

nusprendžia:

ieškovės V. S. ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.