Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo L. T. pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1151-275/2018 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Teisėjai D. K., nagrinėjančiai civilinę bylą Nr. e2-1151-275/2018 nušalinimas reiškiamas pakartotinai. Pirmasis pareiškimas buvo pateiktas 2018 m. kovo 7 d. Šis pareiškimas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. kovo 8 d. nutartimi ir netenkintas. Šioje nutartyje nurodyta, jog išklausius teisėjos paaiškinimų, negalima daryti išvados, jog teisėja turėtų išankstinį nusistatymą byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ar būtų suinteresuota bylos baigtimi. Pakartotiniame pareiškime papildomai nurodyta apie telefoninio pokalbio su teisėja D. K. turinį.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Susipažinus su pareiškėjo nušalinimo pareiškimu, matyti, kad pareiškėjas nepagrindė argumentų, sudarančių pagrindą abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo teisėjams daromas poveikis, o apie šio poveikio darymą patvirtino bylą nagrinėjanti teisėja, tačiau pareiškėjas nepateikė leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę – neleistiną poveikį bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems kitiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, todėl objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-1151-275/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo L. T. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1151-275/2018 nagrinėjimo netenkinti.