Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai UAB „Kauno vandenys“ praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojams. Teismas nustatė, kad pareiškėja teikė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. susidarė 312,05 Eur įsiskolinimas. Butas nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 8 d. priklausė A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. 2017 m. birželio 14 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notarą M. S. prašydama įtraukti į kreditorių sąrašą pareiškėjos 1308,01 Eur reikalavimą. 2017 m. birželio 14 d. raštu pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl informacijos suteikimo apie minėtojo asmens palikimą. 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. suinteresuotas asmuo informavo pareiškėją, kad jis pradėjo veiksmus dėl mirusiajam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybės vardu. Suinteresuotas asmuo, tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu turtą paveldės valstybė), galės spręsti klausimą dėl turto realizavimo ir susidariusių įsiskolinimų padengimo.Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos <...>. Skolininkas mirė 2017 m. kovo 8 d., todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2017 m. birželio 8 d., iki nurodyto termino pareiškėja nėra kreipusis į notarą ir į suinteresuotą asmenį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pati pareiškėja, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodyto termino eigos metu, kuris yra pakankamai trumpas, nežinojo ir faktiškai turėjo mažai galimybių sužinoti apie skolininko mirtį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad UAB „Kauno vandenys“ yra specifinis subjektas bei pakankamai didelė įmonė, teikianti vandens tiekimo paslaugas daugiau nei 150 000 vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog objektyviai yra neįmanoma kontroliuoti jų kaitą, tame tarpe ir mirties atvejus, ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Nurodė, kad yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Visų duomenų patikrinimas užima nemažai laiko ir reikalauja pakankamai ženklių materialių sąnaudų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja tinkamai atliko savo pareigą ieškodama mirusiojo turto savininko įpėdinių, nedelsiant po sužinojimo apie mirties faktą – klientų aptarnavimo skyrius perdavė teisininkų skyriui parengti dokumentus.Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nustatytas įpėdinio, o ne kitų kreditorių interesų apsaugai užtikrinti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog suinteresuotas asmuo atsakė į pareiškėjos 2017 m. birželio 14 d. raštą, kad paveldėjimo teisės liudijimo jis dar neturi. Taigi kreditorė informavo suinteresuotą asmenį ir jis žino apie kreditorinį reikalavimą dar iki priimant palikimą ir gaunant paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą. Teisingumo principas reikalauja, kad pareiškėja turėtų galimybę patenkinti kreditorinį reikalavimą, kuris susidarė vartotojai neatsiskaitant už teikiamas paslaugas, juo labiau, kad pareiškėja nebuvo pasyvi ir ėmėsi veiksmų įgyvendindama savo teises ir teisėtus interesus. Valstybei visais atvejais už palikėjo skolas atsakant tik paveldėto turto tikrąja verte, spręstina, jog termino pareiškėjai atnaujinimas neturės itin neigiamos įtakos suinteresuoto asmens interesams. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėja terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nagrinėjamu atveju, 2017 m. birželio 13 d. testamentų registro duomenimis, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų t. y., kad palikimą yra priėmusi Lietuvos Respublikos valstybė, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi valstybė paveldi pagal įstatymą ir negali atsisakyti priimti palikimo. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Šioje byloje pareiškėjas nepateikė duomenų apie asmenų, įsiskolinusių už suteiktas paslaugas, skaičių, be to, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas dideliam kiekiui vartotojų nėra priežastis atnaujinti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą. Taigi, šiuo atveju termino praleidimą lėmė subjektyvios priežastys, t. y. darbo organizavimo trūkumai įmonės viduje. Pažymėtina, kad pareiškėjas skolą už jo suteiktas paslaugas skaičiuoja nuo 2015 metų sausio mėnesio, t. y. skola kaupėsi net du metus, tačiau skolos išieškojimu rūpinamasi nebuvo. Pareiškėjas turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti, ar A. B. dar gyvas. Suinteresuoto asmens manymu, skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro tarnyboje. Šioje situacijoje kaltas pats pareiškėjas (jo neapdairumas ir neatidumas), netinkamai vykdęs įmonės vidaus darbo organizavimą. Tai, kad kreditoriai turi nuolat kontroliuoti kaip skolininkas moka mokesčius, domėtis ar skolininkas nemirė, seka ir iš CK 5.63 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus ar ieškinį per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju UAB „Kauno vandenys“ tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, dėl ko laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl A. B. nebemoka mokesčių ir dėl jo mirties fakto.Šiuo atveju pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis nespėjo pareikšti turtinių reikalavimų suinteresuotam asmeniui. Pripažinus pareiškėjo priežastį svarbia, susidarytų situacija, kada vandens tiekėjas visada būtų vertinamas kaip asmuo, objektyviai praleidęs procesinius terminus. Taip juridinis asmuo turėtų išimtines teises prieš kitus kreditorius, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą svarbia termino praleidimo priežastimi. Net ir tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnis taikomas ta pačia apimti kaip ir kitų įpėdinių atveju, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pateiktu CK 5.63 aiškinimu šioje civilinėje byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei pažeidė vieną iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pažymėjęs, kad palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis).Palikėjo A. B. palikimą priėmė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, kuri turi pareigą atsakyti už palikėjo A. B. įsiskolinimus už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas, suteiktas palikėjui esant gyvam. Pažymi, kad UAB ..Kauno vandenys“ aptarnauja apie 150 000 vartotojų. Todėl įmonės darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų esamų vandens vartotojų Gyventojų registro prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį yra tikrinamas tik gavus informacijos, kad asmuo yra galimai miręs. Kauno apylinkės teismui šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad UAB „Kauno vandenys“ po to, kai sužinojo apie palikėjo A. B. mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeisdama savo, kaip kreditoriaus pareigų.