Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Algimanto Smolsko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, kaltinamajam A. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2008 m. spalio 24-26 d. laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu neapgalvodamas galimas pasekmes nukentėjusiajam kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo tėvui A. B. gim. 1945m. į galvą ir padarė jam galvos sumušimus – poodines kraujosruvas nosyje ir abiejų akių vokuose bei paviršinį odos nubrozdinimą dešinės akies vokų išoriniame kampe, galvos smegenų sumušimą su subdurine kraujosruva apie kairį smegenų pusrutulį bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. A. B. neatsargių nusikalstamų veiksmų pasėkoje atėmė gyvybę kitam žmogui, nes dėl po keletos dienų progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui A. B. 2008-10-29 savo namuose mirė.

Teisiamasis A. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad viskas įvyko 2008-10-24 – 2008-10-26, tiksliai datos neprisimena. 2008-10-20 tėvas girtuokliavo, tėvas grįžęs girtas kabinėjosi, nedavė jam ramybės. Buvo vakaras, A. B. ruošėsi į darbą, žiūrėjo kambaryje televizorių. Įėjęs tėvas į kambarį ėmė skėsčioti rankomis. Sūnus sudavė ranka tėvui į veidą, nes jam pasirodė, kad tėvas nori jam suduoti. Dar atsistojęs pastūmė. Tėvas atsisėdo koridoriuje, atsikėlė ir išėjo. Gal po 30 minučių grįžo. Vienas gėrė alkoholį. Ryte sūnus išėjo į darbą. Vakare namo negrįžo, nes gyveno pas brolį. Dažnai taip darydavo. Namo A. B. grįžo pasiimti dokumentų, nes išėjo iš darbo. Tikslaus laiko neprisimena, buvo po pietų. Dar buvo pas brolio sūnų užsukęs į Mokomąjį pulką. Dokumentus rinkosi savo kambaryje. Kai grįžo, tėvo nebuvo, paskui tėvas grįžo išgėręs. Pradėjo kabinėtis, vyti jį iš namų. A. B. atsirinkinėjo dokumentus iš sekcijos. Pakėlė galvą ir sekcijos durelių veidrodžiuose pamatė, kas mosikuoja. Pasirodė, kad tėvas nori jam suduoti. Jis atsisukdamas sudavė tėvui į nosį. Kai rinkosi dokumentus, tėvas rėkė ant jo – „benkartas, valkata, ko čia atsivilkai?“ A. B. sudavė du kartus kumščiu dešine ranka. Tėvas rėkė, burbuliavo, liepė dingti iš namų. Kai sudavė tėvas nenukrito, dingo iš kambario. A. B. išvažiavo į Jonavą pas brolį. Daugiau tokių atvejų, kad susimuštų su tėvu, nebuvo. Su tėvu konfliktai tęsėsi senai, pirmi smūgiai buvo spalio mėnesį. Santykiai blogi jau 2-3 metai. Ekspertų išvadą jis skaitė, su tuo nesutinka, tėvo nedaužė. Tėvas ir anksčiau buvo ne kartą sumuštas, seniai buvo galva labai stipriau sudaužyta, ne tik sūnus jį mušė. Kad kas nors tėvą būtų sumušęs 2008 m. spalio mėnesį, A. B. nežino. Jis gailisi, jog sudavė tėvui. Nevedęs, šeimos neturi, su broliu ir seserimi santykiai normalūs, iš darbo išėjo spalio 21 dieną. Dirbo Jonavos autobusų parke motoristu. Dabar užsiregistravo darbo biržoje, padeda remontuoti automobilius. Tėvas anksčiau yra jam trenkęs , tuomet jis dingdavo iš namų, nesirodydavo. Sumuštas nebuvo, bet tėvas jį puldavo. Jam mėgindavo suduoti. A. B. pripažįsta, jog sudavė tėvui 3 smūgius, išsigandęs, jog jam suduos. Mosikavosi už nugaros. Viskas įvyko netikėtai, jam buvo sukilęs kraujospūdis, per veidrodį pasirodė, kad tėvas nori jam suduoti. Su kitais šeimos nariais tėvo santykiai buvo normalūs.

Liudytoja I. B. parodė, kad A. B. yra jos sūnus. Gyveno su vyru ir sūnumi. Kita dukra ir sūnus gyvena atskirai. Vyras visą gyvenimą išgėrinėjo. Kai buvo jaunesnis, dirbo vairuotoju. Atsikėlė gyventi iš Telšių į Jonavą. Vėliau, kai nedirbo, pradėjo išgėrinėti daugiau. Gaudavo pašalpą. Vyras parsinešdavo „arielkos“, liepdavo ir jai kartu gerti. Išgerdavo porą „čerkų“. Tėvas ją varydavo iš namų. Kai būdavo sūnus namie, tai nevarydavo. Laukdavo pensijos, kad galėtų išgerti. Būdavo, kad išeidavo ilgam iš namų. Vyras burbuliuodavo, kad kartu negeria, puldavo ant sūnaus, plūsdavo, varydavo lauk. Tą dieną, kai vyras „iškrito‘, ji nematė jokių mėlynių. Jis per naktis vaikščiodavo, ji nekreipdavo jokio dėmesio. Prieš vyro mirtį smūgių, susistumdymų su sūnumi ji nematė, miegojo. Konfliktus tarp tėvo ir sūnaus matydavo ir anksčiau, prie 2-3 metus. Sūnus sakė, kad jį tėvas išvarė iš namų, sakė, kad sudavė ne vieną smūgį, kai jį užpuolė. Sudavė netyčia. Vyras girtas griuvinėdavo. Dvi savaites sūnus nebuvo sugrįžęs į namus, arba ji nematydavo. Vyras ir ją yra sumušęs, neatsimena, kada paskutinį kartą. Buvo agresyvus žmogus vis gyvenimą.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jo brolis. Liudytojas nematė, kaip viskas buvo. Brolis pas jį gyveno apie mėnesį laiko, sesė paskambino ir pasakė, kad mirė tėvukas. Tėvas pats kabinėjosi, varydavo brolį lauk, rėkdavo ant mamos, būdavo labai aršus. Muštynių jis pats nėra matęs, negali žinoti, kas buvo tarp jų. Brolis gyveno pas liudytoją, sirgo. Apie muštynes brolis sakė, kad vėl susistumdė su tėvu, išvarė jį iš namų. Kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali. Apie suduotus smūgius brolis nieko nepasakojo. Tėvas yra sakęs, kad jį kieme sumušę 2008 metais. Tėvas išgerdavo visą laiką, vydavo lauk ir pats išeidavo iš namų. Liudytojas tėvą matė 1-2 svaitės prieš mirtį. Tėvas skundėsi, kad skauda galvą. Pasiūlius nuvežti į polikliniką, tėvas nesutiko. Brolis jau gyveno pas liudytoją. Ieškinio jokio nereiškė, netiki, kad brolis taip padarė.

Liudytoja R. B. parodė, kad prieš du mėnesius ji buvo pas tėvukus, tėvas skundėsi, jog blogai su sveikata. Pasiūlius nuvežti į polikliniką, atsisakė važiuoti. Spalio 20 d. pas juos atvažiavo A., pasakė, kad namie negali miegoti. Tėvas buvo gavęs pensiją. Liudytoja pasiūlė A. pabūti pas juos, kol tėvas pensiją pragers. Vieną dieną vyras paskambino ir pasakė, kad grįžta A., nes susikivirčijo su tėvu. Grįžus A., jis pasakė, kad sudavė tėvui ir pas jį dabar mėlynės. Smulkiau nepasakojo, nei su kuo, nei į kur trenkė. Konflikto neapibūdino. Trečiadienį sužinojo, kad tėvukas mirė. Kai tėvas mirė, A. buvo pas juos. Paskambino sesuo R. M., ji matė velionį, sakė, kad su mėlynėmis paakiuose. Iš kur tos mėlynės, niekas neklausinėjo. Žinojo, kad A. sudavė tėvui. Daugiau nieko nežino. Tėvas girtas būdavo agresyvus, mušdavo žmoną. Kurią dieną A. pasakė, kad sudavė tėvui, ji nepamena. Buvo ketvirtadienis ar penktadienis, savaitės pabaiga. Galėjo būti spalio 23 ar 24 diena.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos brolis. Šeima buvo išgerianti, dėl to ir buvo visos problemos. Kai tik išgeria, tai konfliktai, bardavosi velionis su kaltinamuoju. Apie smūgius liudytojui niekas nieko nesakė. Per laidotuves nematė, kad velionis būtų labai sužalotas. Paaky buvo kraujosruva, nežino, dėl ko ji atsirado. Jis nesikišdavo.Po laidotuvių buvo kalba, kad tėvas su sūnumi susistumdė. Jokių konfliktų ar muštynių liudytojas nematė.

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo dėdė. Liudytojas nieko nežino apie įvykį. A. B. pas jį buvo atvažiavęs, liudytojas tuomet tarnavo, pasėdėjo prie pulko, parūkė, ir jis išėjo. Apie konfliktus nieko nesakė. Per laidotuves velionis buvo nepanašus į save, akys pamėlę, paakiuose kraujosruvos. Per laidotuves velionis buvo nepanašus į save, akys buvo pamėlę, paakiuose kraujosruvos. Girdėjo kalbant, jog velionis pargriuvo, kiti sakė, kad jį kažkas sumušė, tačiau kad A. B. sumušė, niekas nekalbėjo.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Liudytoja gyvena atskirai, brolis gyveno su savo tėvais. Pas tėvus nuvažiuodavo į mėnesį 2-3 kartus. Jie išgėrinėjo, kai turėjo pinigų. Liudytoja stengėsi nesikišti, mažai lankydavo. Kai atvažiuodavo, tėvai būdavo išgėrę. Brolis pas juos kartais užeidavo, bet ryšiai buvo tolimesni. Liudytoja atvažiuodavo savaitgaliais, nes dirbdavo. Muštynių ji nematė. Kai prisigerdavo, tai būdavo konfliktų, tėvas priekaištaudavo, kad sūnus neina dirbti. Apie muštynes nieko nepasakojo. Spalio 29 dieną apie 12-13 val. jai paskambino į darbą iš greitosios medicinos pagalbos stoties. Nuvažiavo pati pirma, rado tėvą gulintį koridoriuje. Buvo su apatiniais rūbais. Veide, vienoje pusėje buvo sena mėlynė, nebuvo ryški, gelsvos spalvos. Tėvui po galva buvo padėta pagalvė, apklotas, gulėjo ant šono, tad liudytoja pamatė tik vieną pusę. Mėlynė buvo prie akies ir nosies. Važiuodama pas tėvą, paskambino broliams, jie irgi atvyko. Tuo metu nieko nesiaiškino, nežinojo, kad tėvas su Albertu buvo susipykę, niekas to nesakė. Per laidotuves A. visas drebėjo, mušė prakaitas, davė jam vaistų, ir jis nakvojo liudytojos namuose. Dėl ko mirė tėvas, liudytoja nesiaiškino, jis nebuvo stiprus žmogus, prieš daug metų buvo sunkiai sumuštas. Liudytoja priėjo išvados, kad nuo gėrimo. Kai paskutinį kartą matė tėvą, sužalojimų nebuvo.

Liudytoja E. G. T. parodė, kad ji gyvena priešais nužudytąjį, tame pačiame trečiame aukšte, mirusiojo beveik nepažinojo, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Prisimena, kad jis kartais prašydavo liudytojos, kad ji padėtų jam nusiimti nuo kortelės pinigų, kadangi pats nesugebėdavo. Už tai jai duodavo 10 Lt. Jis girtuokliaudavo pastoviai, vienintelis iš visų kaimynų triukšmaudavo, rėkaudavo, spardydavo duris, mušdavo savo žmoną Irutę, buvo išlaužęs duris. Liudytoja prisimena, kai prieš mirtį jis turėjo labai daug pinigų, kokią savaitę prieš įvykį labai daug gėrė, buvo nesavame prote, siūlė važiuoti į Jonavą gerti ir jai. Jo žmona prašė iškviesti policiją, nes jis ją mušė, bet liudytoja nekvietė, nes dar buvo dienos metas. Po to, pirmadienį atėjo jo žmona Irutė ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jos vyrui labai blogai. Prieš tą pirmadienį kelias dienas buvo visai ramu, nesigirdėjo jokių barnių, muštynių. Matydavo, kaip atvažiuodavo to mirusio senuko vaikai, jie buvo ramūs, netriukšmavo, nekonfliktavo. Jo žmona Irutė pasakodavo, kad jų vaikai labai geri. Kai pamatė tą senuką negyvą, jis buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais ilgomis rankovėmis. Kelios dienos prieš mirtį jo žmona buvo pasikvietusi liudytoją į jų butą, tai galėjo būti ketvirtadienis. Tą senuką liudytoja matė visai girtą, ne savame prote, jis mėtė daiktus, maistą, siūlė jai su juo važiuoti į Jonavą, jis lakstė, trankėsi. Pirmadienį jis jau buvo nebegyvas. Seniau jis buvo išlaužęs savo buto duris, nors bute buvo tik jo žmona. Buvo susirinkę visi kaimynai, prašė jo to nedaryti.

Liudytoja A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio metu, 2008-10-29 ir dabar ji dirba Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotyje. Apie minėtą įvykį mažai ką atsimena. Žino, kad buvo iškviesti į Ruklos miestelį, įėjus į butą, pasitiko pagyvenusi moteris, tikriausiai nukentėjusiojo žmona, liudytoja pamatė senyvo amžiaus vyrą, gulintį ant žemės, koridoriuje. Konstatavus, kad žmogus mirė, nes buvo matyti hematomos, išsiplėtę akių vyzdžiai, nebuvo širdies veiklos, kvėpavimo, - perdavė policijai.

Ekspertas Ąžuolas Sutkus patvirtino specialisto išvadą Nr. M 1327/08(02), nurodė, jog nukentėjusįjį A. B. mirtis ištiko nuo galvos sumušimų – smūgių į veido sritį. Kiti sužalojimai, pavyzdžiui rankose, neesminiai, mirčiai įtakos neturėjo. A. B. buvo padaryti galvos sumušimai, ko pasekoje kraujas išsiliejo po smegenų dangalais, kas galiausiai sukėlė mirtį. Jei laiku būtų kreiptasi dėl medicininės pagalbos suteikimo, būtų pašalinta atsiradusi hematoma, nukentėjusysis galėjo likti gyvas. Tikimybė, kad sužalojimai A. B. atsirado krintant – labai maža, nes rastos kraujosruvos akių vokuose, apimančios ir nosį, būdingos mušimams ranka, o griuvimuose vyrauja didesnis nubrozdinimų elementas, šis atvejis į griuvimą nepanašus. Jeigu A. B. būtų spirta – lūžtų veido kaulai. Mušant su daiktu, taip pat būdingi kiti sužalojimai. Žmogus galėjo neįvertinti savo sveikatos būklės, tiriant kūną, matėsi, kad jis vartodavo alkoholį, todėl per tą laiką, kai jam blogėjo, jis galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio, kuris veikia kaip analgetikas. A. B. buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 1327/08(02) parodo, jog A. B., gim. 1945 m., mirė nuo galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio ūmia subdurine hematoma, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui. Tai patvirtina autopsijos ir papildomų tyrimų duomenys. Mirtis ištiko apie 1-1,5 paros iki palaikų autopsijos. Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymo stadija.

A. B. kūne nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis nosyje ir abiejų akių vokuose bei paviršiniu odos nubrozdinimu dešinės akies vokų išoriniame kampe, galvos smegenų sumušimas su subdurine kraujosruva apie kairį smegenų pusrutulį bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Minėti sužalojimai padaryti kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu suduodant į veido sritį mažų mažiausiai du smūgius, tai yra į dešinės akies vokų išorinį kampą ir į nosies sritį (kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe bei apatiniame voke) galėjo išsivystyti nuo smūgio į nosį. Visgi neatmetame galimybė, jog į šias veido sritis buvo suduoti trys ar net daugiau smūgių. Dėl minėtų sričių sumušimų išsivystė galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po dangalais ir tai galiausiai sukėlė mirtį. Minėti sužalojimai (būdingi sužalojimams padaromiems kumščiu) padaryti 3-5 paros iki mirties, per trumpą laiko tarpą ir spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą, remiantis vien medicininiais duomenimis, nėra galimybės. Galvos smegenų sumušimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju pasibaigęs mirtimi, taip pat nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir abiejose rankose. Šios kraujosruvos (viso penkios) padarytos maždaug tuo pat metu kaip ir sužalojimai galvoje. Kraujosruvos dešinės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje padarytos kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti griūnant. Kraujosruvos dilbiuose (viena dešiniame dilbyje ir dvi kairio dilbio riešo srityje) padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu ir galėjo išsivystyti nuo šių vietų suspaudimo rankų pirštais. Sužalojimai galūnėse tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos mirčiai.

Sužalojimai, tai yra poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje, padarytos dviem poveikiais, o minėtos kraujosruvos abiejų rankų dilbiuose ir kairiame rieše (trys kraujosruvos) galėjo išsivystyti tik nuo dviejų poveikių (suspaudimų) rankų pirštais. Sužalojimai rankose galėjo išsivystyti savigynos metu. Nepakanka medicininių duomenų teigti, jog šie sužalojimai būdingi kovai ar savigynai.

Smūgiai į veidą suduoti iš priekio nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. Spręsti apie žmogaus kūno padėti traumos metu nepakanka medicininių duomenų. Sužalojimai galūnėse galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse, kurių metu sužalotos sritys galėjo būti traumuotos kietu buku daiktu. Sužalojimų galvoje žmogus negalėjo pasidaryti pats griūdamas ar panašiai. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis ir išsidėstymas. Poodines kraujosruvas galūnėse, ypač kairėje šlaunyje ir dešinėje alkūnėje, žmogus galėjo pasidaryti ir pats griūdamas ir panašiai. Galvos smegenų sumušimas išsivystė nuo sužalojimų galvoje (veide) visumos. Šiuo atveju nėra galimybės išskirti vienintelį, labiausiai traumuojantį sužalojimą veido minkštuosiuose audiniuose, o tuo pačiu ir smūgį. Tai yra mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje visumos. Po patirtų galvos sužalojimų žmogus kurį laiką (iki keleto parų) galėjo atlikti aktyvius veiksmus - eiti, kalbėti ir panašiai - ir tik didėjant kraujosruvai po kietuoju smegenų dangalu bei progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui žmogus prarado sąmonę ir galiausiai mirė.

Prieš mirtį A. B. alkoholio nevartojo-mirusiojo kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių ir amilinių alkoholių nerasta. Šiuo atveju nėra galimybės spręsti ar patirtos galvos smegenų traumos metu žmogus buvo blaivus, nes nuo traumos iki mirties praėjo kelių parų laikotarpis. A. B. lavono vidaus organuose nerasta: amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, paracetamolio, pirazolono grupės junginių. Šlapime nerasta amfetaminų, benzodiazepinų, opijatų. Tabletėje rasta paracetamolio. Paracetamolis - nesteoridinis priešuždegiminis vaistas. Šio vaisto radimas mirusiojo skrandyje netiesiogiai įrodo, jog žmogus jautėsi blogai ir mėgino, tiesa neadekvačiai, gydytis. (1 tomas, b.l. 26-33).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos eksperto Ąžuolo Sutkaus paaiškinimu, kuris paaiškino, kad atlikus A. B. lavono apžiūrą, konstatuoti šie sužalojimai : poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosyje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais. Minėti sužalojimai padaryti smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Minėtų sužalojimų pasėkoje, progresuojant, didėjant kraujosruvai po kietuoju galvos smegenų dangalu išsivystė smegenų suspaudimas ir strigimas, kuris ir sukėlė mirtį. Nukentėjusiojo mirtis ištiko nuo smūgių į veido sritį. Jei laiku būtų kreiptasi dėl medicininės pagalbos suteikimo, būtų pašalinta atsiradusi hematoma, nukentėjusysis galėjo likti gyvas. Tiriant kūną matėsi, kad nukentėjusysis vartodavo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 d. nustatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nužudymas - materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kai žmogaus gyvybė atimama dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba pagal atitinkamą specialią normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šio nutarimo 6 p. taip pat išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. To paties nutarimo 26 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 132 str., teismas turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 5 punkte išaiškinta, kad teismai apie kaltininko tyčios turinį turi spręsti atsižvelgdami į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybiškai svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.

Būtent šioje byloje išanalizavus visus įrodymus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį bei pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas nustatytas aplinkybes teismas nenustatė būtinojo tyčinio priežastinio ryšio tarp A. B. padarytų veiksmų ir nukentėjusiojo A. B. mirties. Surinktų duomenų nepakanka įrodyti, kad kaltinamasis A. B. turėjo sumanymą nužudyti savo tėvą A. B., norėjo jo mirties, o jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Teismo nuomone, tokių A. B. ketinimų nebuvimą patvirtina bylos aplinkybės..

Byloje apklaustų paminėtų liudytojų parodymai patvirtina tai, kad velionis A. B. buvo konfliktiškas, paskutiniu metu girtavo, mušė savo žmoną ir girtas kibdavo prie kaltinamojo A. B., jį buvo išvaręs iš namų. Byloje apklausti liudytojai neparodė, kad kaltinamasis A. B. kada nors anksčiau mušė, ar vartojo kokį nors smurtą savo tėvo atžvilgiu. Todėl netikėti paties kaltinamojo išsamiais parodymais teismas neturi pagrindo. Pagal surinktus ir išanalizuotus įrodymus tikėtina, kad kilusį konfliktą, kurio metu kaltinamais sudavė kelis smūgius savo tėvui į veidą išprovokavo pats nukentėjusysis. Byloje nėra įrodymų, kad kitus nežymius kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Ekspertizės akte konstatuota, kad išskyrus sužalojimus veido srityje, poodines kraujosruvas galūnėse, ypač kairėje šlaunyje ir dešinėje alkūnėje, nukentėjusysis galėjo pasidaryti ir pats griūdamas ir panašiai. Byloje nustatyta, kad 2008-10-24 kilusio pakartotinio konflikto metu A. B. sudavė A. B. į veidą du smūgius, o po to smurtinių veiksmų netęsė, nors tokią galimybę turėjo. Netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis kelis smūgius į veidą tėvui sudavė tada, kai pastarasis norėjo jam suduoti nėra pagrindo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. galima tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Jis yra toks, kai pavojinga veika visada arba paprastai sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena iš būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis iš anksto yra numatomas. Jį numatyti žmogus gali tiesiog iš gyvenimo patirties. Tuo tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys nėra dėsningas, todėl jis negali būti ir iš anksto numatomas. Laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik nustačius būtinąjį priežastinį ryšį, nes atsitiktinis ryšys nenumatomas, o vienas iš būtinų kaltės elementų kaip tik ir yra įstatyme numatytų padarinių numatymas. Atsitiktinis veikos padarinys nėra dėsningas ir iš anksto nenumatomas, todėl negali būti vertinamas kaip padarytas esant tyčiniai kaltei (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-72/2008). Nužudymas - materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kai žmogaus gyvybė atimama dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba pagal atitinkamą specialią normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šio nutarimo 6 p. taip pat išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. To paties nutarimo 26 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 132 str., teismas turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.

Byloje nenustatyta, kad prie paminėtų aplinkybių kaltinamasis, suduodamas kelis smūgius tėvui į veidą, galėjo iš anksto numatyti tėvo mirtį ar sunkius sužalojimus. Juolab nėra įrodymų, kad nukentėjusysis nuo suduotų smūgių nukristų. Jis po įvykio kelias dienas vaikščiojo, į medikus pagalbos nesikreipė. Būtent šioje byloje kaltinamojo veiksmai atitinka neatsargios kaltės požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Kaltinamasis A. B. neteistas, nėra duomenų, kad pagal savo išsilavinimą ar anksčiau dirbtą darbą jis galėjo numatyti nusikalstamo veikos padarinius- nukentėjusiojo mirtį. Pats nukentėjusysis A. B., gim. 1945 m., nebuvo senas dėl amžiaus ar neįgalus asmuo. Po smūgių sudavimo kalinamasis savo nusikalstamų veikų netęsė, nors niekas netrukdė tai padaryti, viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė išsamius nuoširdžius parodymus, nesislapstė.

Visa paminėtų įrodymų analizė leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo A. B. veika iš LR BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuotina į BK 132 str. 1 d., nes jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini), kur dirbo šaltkalviu, charakterizuojamas, kad darbą atlikdavo sąžiningai, su kolegomis konfliktų neturėjo, tačiau 2008 spalio 15-21 d. neatvyko į darbą ir nuo 2008-10-21 d. buvo iš darbo atleistas paties darbuotojo pareiškimu ( LR DK 127 str. 1 d. ) (2 t., b.l. 131).

A. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nurodė, kad jis neturėjo tikslo nužudyti savo tėvą A. B. ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, - tai teismas vertina A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. B. skirtina mažesnė bausmė, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytasis bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į nusikaltimo negrįžtamas pasekmes – artimo žmogaus mirtis - kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d. ( veiką perkvalifikavus iš BK 129 str. 2 d. 3 p. ) ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoneriems mėnesiams ( 1 m. 8 mėn. ). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. liepos 3 dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti suėmime ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008-11-05 iki 2008-12-05.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. B. pasiųstinas atlikti bausmę.

A. B. (nužudytojo) drabužius: marškinius ir sportines kelnes sunaikinti.

3 vnt. kompaktinius diskus su A. B., R. B. ir R. M. telefoninių pokalbių įrašais – sunaikintini kaip beverčius.

Kaltinamojo A. B. mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6020“ bei „Motorolla C 350“ ir 2 vnt. SIM korteles grąžinti nuteistajam A. B..

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.