- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1926-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02039-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB „NAZKAFA“
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „NAZKAFA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir V. J. ieškinį atsakovui UAB „NAZKAFA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. J. ir V. J. ieškiniu atsakovui UAB „Nazkafa“ prašo priteisti iš atsakovo ieškovui V. J. – 47552,11 Lt skolos bei 5% metinių palūkanų, o ieškovui V. J. – 13076,75 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų. Ieškovai prašė pritaikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - turtines teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., bei lėšas kredito įstaigose, esančias pas trečiuosius asmenis bei įmonės kasoje. Paaiškino, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovas neturi, nuo 2006 m. finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-06-30 nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė – areštuoti skolininko UAB „Nazkafa“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 60628,86 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovo galimų prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovas nuo 2006 m. neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, dėl ko kyla sunkumų nustatyti jo realią turtinę padėtį. Teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas galimo palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas dėl to, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra aiški.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Nazkafa“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Paaiškino, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į ginčo esmę ir neįvertinus visų tam svarbių aplinkybių. Ieškovo ieškinys neturi teisinio pagrindo ir negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, nes prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir suformuotai teismų praktikai. Nurodo, jog ieškovo pateikti įrodymai dėl galimai prastos atsakovo finansinės padėties ar dėl atsakovo prievolių nevykdymo, kad dėl to gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, neatitinka tikrovės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Viena iš pagrindo sudėtinių dalių taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį. Šioje byloje galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pareikšto reikalavimo suma – 60628,86 Lt atsakovui yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, šios prezumpcijos nepaneigė – kartu su atskiruoju skundu nepateikė jo gerą finansinę padėtį patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui.
Kita dalis atskirojo skundo argumentų yra susijusi su ieškovų pareikšto materialinio – teisinio reikalavimo pagrįstumu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės nevertina, tačiau ieškovas siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, ieškinį turi tikėtinai pagrįsti (CPK 144 str.1 d.). Todėl vien tik dėl to, kad pareikštas materialinis reikalavimas yra didelės apimties, besąlygiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nesudaro. Pirmosios instancijos teismas ieškinio tikėtino pagrįstumo nevertino. Kaip tvirtina Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, UAB „Nazkafa“ vadovu nuo 2009-04-22 iki 2011-08-16 buvo ieškovas V. J.. Prie ieškinio pridėti mokėjimo dokumentai už UAB „Nazkafa“ prievoles tvirtina, kad atsiskaitymai buvo daromi tuo laikotarpiu, kai ieškovas V. J. buvo įmonės vadovu. Ar įmonėje tuo metu dirbo ieškovas V. J., įrodymų nepateikta, tačiau nepaneigta aplinkybė, kad V. J. yra V. J. sūnus. Ieškovų pateikti mokėjimų dokumentai tvirtina, kad buvo mokėta grynais pinigais už UAB „Nazatka“ prievoles. Tačiau nepateikta įrodymų, kad pinigai buvo ieškovų asmeniniai, o ne UAB „Nazatka“. Todėl neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra pagrindo daryti išvadai, kad mokėjimai buvo atlikti iš ieškovų asmeninių, o ne iš įmonės lėšų. Tokiu atveju nėra pagrindo, neišnagrinėjus bylos iš esmės, daryti išvadai, kad ieškinys yra tikėtinai pagristas. Nepadarius išvados, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytina nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. J. bei V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.