- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-670-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00978-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Vilma Petrauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji padarė inkriminuojamą nusikalstamą vieką.
Taip pat atmestas nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys dėl 10 292,42 Eur nuostolio atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu, dirbdama pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartį Nr. 10 J. K. individualios veiklos (VMI išduota 2013-02-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja - konsultante, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., pažeisdama prekių pardavimo nustatytą tvarką ir pasilikdama už parduotas prekes gautas pajamas (2014 m. liepos 26 d. pardavusi 3 prekes pirkėjai, tačiau ūkinės operacijos neužfiksavo kasos aparate, gautų lėšų (pajamų) - 163,00 litų (47,20 eurų) neįnešė į kasą ir apskaitą bei jas pasisavindama), taip pat pasilikdama už parduotas prekes gautą dalį pajamų (fiksuodama tariamai pritaikytą prekėms nuolaidą), pardavusi prekes fiksuodama apskaitoje pigesnių prekių pardavimą, o gautų lėšų skirtumą pasilikdama, bei bendrai pasisavindama 35 vienetus įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu dėl taikomos apskaitos specifikos nenustatytų prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų), tokiu būdu bendrai pasisavino jai patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo - J. K. priklausančio turto, kurio bendrai vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų). Šiais veiksmais R. K. buvo kaltinama 2013 m. rugpjūčio 27 d. - 2014 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu pasisavinusi J. K. priklausančio 8 317 Lt (2 408,77 eurų) vertės turto.Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių kaltinamosios kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nes byloje esantys įrodymai nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina R. K. kaltės padarius BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti R. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 1 d. ir paskirti jai bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Taip pat tenkinti pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir iš R. K. priteisti 2408,77 Eur J. K. (J. K. individualiai veiklai).Skunde teigiama, kad tai, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. vasario 6 d. papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/15 ir specialistė N. G. įrodymų tyrimo metu teisme nepatvirtino, jog nustatytą trūkumą (ne mažesnio kaip 35 vienetų įvairių prekių, kurių vertė 8317 Lt (2408,77 € (eurų)) lėmė R. K. veika, nesuteikia pagrindo padaryti išvadą, jog ši specialisto išvada nepatvirtina, kad parduotuvėje prekių ir pinigų trūkumas atsirado kaltinime nurodytu būdu. Specialisto išvada yra neabejotinai nustatytas 2013 m. rugpjūčio 27 d. - 2014 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu prekių trūkumas, tačiau priežastinio ryšio su veika nustatymas nėra specialisto funkcija. Skunde teigiama, kad R. K. kaltę patvirtina 2013 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartis Nr. 10. Ji dirbdama pardavėja darbdaviui, rašydama rankraštiniu būdu paaiškinimus (2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugsėjo 15 d.), yra pripažinusi, jog yra pasisavinusi svetimo - darbdavio turto. Jos kaltę patvirtina ir J. K.: individualios 2014 m. liepos 28 d. aktas dėl R. K. darbo pareigų pažeidimo; 2014 m. rugsėjo 12 d. rašytinis reikalavimas R. K. pasiaiškinti. Taip pat 2014 m. rugpjūčio 1 d. Paprastasis vekselis (neprotestuotinas) patvirtina, jog R. K. pasirašytinai buvo be sąlygų įsipareigojusi sumokėti 2014 m. rugpjūčio 31 d. J. K. 21500 litų. Nors J. K. individualios veiklos atstovas D. K. įrodymų tyrimo metu pakeitė parodymus dėl 2014 m. rugpjūčio 1 d. R. K. pasirašyto P. V. (neprotestuotino), tačiau kelia abejonių, ar J. K. teisme davė objektyvius parodymus, atsižvelgiant į tai, jog jis yra patvirtinęs, jog R. K. jam grasino (ką iš esmės nurodė ir pati R. K.). Iš J. K. individualios veiklos savininko J. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo dėl R. K. atleidimo iš darbo matyti, jog ji dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo atleista iš pardavėjos - konsultantės pareigų. 2015 m. sausio 7 d. R. K. pateiktas išplėšto J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų prekių apskaitos popieriaus lapas, kuriame yra rankraštiniai įrašai, patvirtina, jog R. K., dirbdama pardavėjos pareigose be darbdavio žinios atliko veiksmus, apsunkinančius nustatyti realiai įvykusias ūkines operacijas.Skunde teigiama, kad J. K. individualios veiklos įgaliotas atstovas, šioje byloje apklaustas kaip liudytojas D. K., patvirtino, jog pradėjus parduotuvėje dirbti pardavėjai konsultantei R. K., buvo nustatoma prekių trūkumų. Prekių pardavimo apskaitos sąsiuvinio lapus išplėšė pardavėja R. K., teigdama, kad suliejo juos kava. Be to, jis yra pateikęs teismui įrodymus (su nuotraukomis), jog R. K. dukra prekiaudama internete drabužiais naudojosi parduotuvės pakabais. Liudytojos E. G. ir R. P., taip pat patvirtino, jog pradėjus parduotuvėje dirbti pardavėjai konsultantei R. K., buvo nustatoma prekių trūkumų. Prokuroras teigia, kad R. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, yra pripažinusi be kita ko ir tai, kad vyriškus marškinėlius, sijoną ir palaidinę, bendra suma - 163 Lt pardavusi be kasos čekio, į sąsiuvinį neįrašė, o pinigus pasiėmė sau, nes labai reikėjo pinigų, ką ji patvirtino ir teisme. Įvertinus tai, R. K. parodymai, kad ji svetimo turto nepasisavino, turi būti vertinami kritiškai. Prokuroras teigia, kad R. K. turi būti nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 d., o bausmės jai turi būti paskirta atsižvelgiant į tai, kad ji yra teista, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos elgesį prieš ir po nusikaltimo, ir tokiu būdu jai turi būti paskirta viešųjų darbų bausmė, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui.Atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą R. K. ir jos gynėja advokatė R. K. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl R. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys duomenys pagrindžia R. K. kaltę, todėl ji turi būti nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu padarė neteisingą išvadą, kurios pagrindu R. K. išteisino dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.R. K. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas) iš esmės tuo, kad pasilikdama už parduotas prekes visas arba dalį gautų pajamų (fiksuodama tariamai pritaikytą prekėms nuolaidą), jas pasisavino, o apskaitoje fiksavo pigesnių prekių pardavimą, taip bendrai pasisavindama 35 vienetus įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu dėl taikomos apskaitos specifikos nenustatytų prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 Eur).BK 183 straipsnyje numatytas turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą, ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-106/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Be to, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl ši veika laikoma baigta, kai kaltininkas nukentėjusiajam asmeniui padaro realią žala. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvos surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. K. neteisėtai pasisavino jai patikėtą ar jos žinioje buvusį turtą (35 vienetus įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu dėl taikomos apskaitos specifikos nenustatytų prekių), kurio vertė 8 317 Lt (2 408,77 Eur).Apklausta teisme R. K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimta į darbą J. K. parduotuvėje, esančioje T. K. g. 12-54, Druskininkuose, pardavėja – konsultante. Tų pačių metų pabaigoje parduotuvėje dirbti pardavėja – konsultante savaitgaliais buvo priimta R. P.. Kitoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, dirbo E. G. su vadovu D. K.. Ligos metu ar dėl kitų svarbių priežasčių nesant darbe ją pavaduodavo E. G.. Prekes į parduotuvę atveždavo pats D. K. dažniausiai, kai dirbdavo E. G.. Parduodant prekes buvo galima taikyti iki 10 proc. nuolaida, dėl didesnės nuolaidos 15-20 proc. reikėdavo skambinti D. K. ir gauti jo sutikimą. Parduotuvės vadovas D. K. vasaros metu, kai padaugėdavo poilsiautojų iš Rusijos liepė už parduotas prekes, jei klientas neprašo, neišduoti kasos čekio, pinigus atiduoti jam į rankas, o parduotas prekes nurašyti ir apie tai nurodyti registravimo sąsiuvinyje. Atvykusi iš Rusijos moteris 2014 m. liepos 26 d. pirko tris prekes (vyriškus marškinius, sijoną ir palaidinę) už 163 litus. Moteriai už parduotas prekes čekio neišdavė, nes ji neprašė. Parduotas prekes įrašė į atskirą lapą, kuriame buvo žymimos visos parduotos be čekio prekės, bet pinigų nepaliko dėžutėje, kur buvo dedami pinigai už parduotas prekes be čekio, šiuos pinigus kiekvieną dieną atvažiuodavo ir pasiimdavo D. K.. Liepos 26 dieną gautus 163 litus nesusidėjo į dėžutę, bet pasiėmė kaip avansą, kadangi labai reikėjo pinigų. Pardavimai apeinant apskaitą buvo fiksuojami žurnale įrašant į nurašymo skyrių, kad prekės nurašytos. Kitą dieną paskambino D. K. ir liepė atnešti pasiaiškinimą, kodėl neišdavė čekio pirkėjai. Sakė, kad pirkėja negavusi čekio gali pasiskųsti mokesčių inspekcijai, o tada bus blogai. Įtikinėjo būtinai parašyti pasiaiškinimą tik dėl akių, o jai už tai nieko nebus. Po kelių dienų 2014 m. liepos 30 d. D. K. atėjus į parduotuvę, jam atidavė surašytą pasiaiškinimą ir gautus iš pirkėjos 163 litus. Vėliau 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuėjo į centrinę parduotuvę, esančią M. K. Č. gatvėje, parašė prašymą dėl atostogų suteikimo. Tada D. K. liepė perrašyti pasiaiškinimą dėl neišduoto kasos čekio. Kaip rašyti diktavo D. K., kuris aiškino, kad jai nieko nebus, bet parduotuvę mokesčių inspekcija gali uždaryti. Parašytą paaiškinimą paliko D. K., senus paaiškinimus pasiliko taip pat D. K., kuris sakė, kad jų niekam nerodys. Po atostogų 2014 m. rugpjūčio 31 d. į darbo pabaigą atėjo D. K. su savo broliu J. K.. D. K. liepė pasirašyti visų metų algalapius ir dokumentą, kad gavo atostoginius pinigus, nors tokių pinigų nebuvo gavusi. Atsisakius pasirašyti, D. K. pasakė „kai pasirašysi tada ir gausi“. Pasirašius D. K. paklausė, kada ji atiduos 21 500 litų, kadangi parduotuvės dokumentai rodo tokios piniginės sumos trūkumą. Padėjo tuščią lapą ir liepė rašyti kaip, po kiek, kada ėmė pinigus ir prekes. Ji atsisakė, nes negali prisipažinti ko nepadarė. Tada D. K. priminė dėl 163 litų, kuriuos buvo pasiėmusi ir pasakė, kad „gal tu ir toliau taip darai“. Jai pasakius, kad pinigus grąžino, D. K. atsakė, kad nėra parašo apie pinigų grąžinimą, todėl jų ir negrąžinusi. Tada D. K. pradėjo jai grasinti, bet ji nieko nerašė. Po kurio laiko 2014 m. rugsėjo 12 d. paskambino E. G. ir pasakė, kad vakare vyks inventorizacija. Apie 20 val. į parduotuvę atėjo D. K. su E. G., atsinešė daug dokumentų ir perrašytą naują pardavimų registracijos žurnalą, nes buvo netvarkingai vedamas, todėl reikėjo perrašyti. Seno registracijos žurnalo D. K. neatsinešė. Senojo žurnalo vieną lapą netyčia buvo suliejusi kava. Šiame žurnale buvo vedami duomenys kiek parduota, dienos apyvarta, nurašymai ir dienos nuolaida, gautos prekės, išvežtos prekės, nurašytos prekės. Naujas žurnalas visas buvo perrašytas pieštuku. D. K. liepė savo ranka surašyti tušinuku ant tų skaičių ir pasirašyti. Ji padarė, kaip liepta. Po atliktos inventorizacijos E. G. pasakė, kad trūksta 9 999 litų. Tokio trūkumo susidarymas buvo nerealus, kadangi po atostogų dirbo tik tris savaites. D. K. pasakė, kad pinigai turi būti grąžinti. Tada ji suprato, kad dokumentų perrašymas buvo apgaulė tam, tikslu iš jos išreikalauti pinigus. E. G. patarė nesipykti su D. K., todėl 2014 m. rugsėjo 15 d. atėjo į parduotuvę ir parašė pareiškimą, kad vieną mėnesį gali atidirbti be darbo užmokesčio. Po kelių dienų 2014 m. rugsėjo 19 d. paskambino E. G. ir pasakė, kad paštu gavo vekselį dėl 21 500 litų sumokėjimo, dėl to kreipėsi į policiją, kadangi tokio vekselio nerašė, nors parašas vekselyje yra jos. Mano, kad tokį parašą D. K. išgavo tada, kai jai davė pasirašyti didelį kiekį įvairių dokumentų, per neapsižiūrėjimą galėjo taip atsitikti.Liudytojas D. K. patvirtino, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėjomis dirbo R. K. ir R. P., be to, kartais R. K. pavaduodavo E. G.. Liudytojas patvirtino, kad neprotestuotiną vekselį R. K. pasirašė ne savo noru. Šis dokumentas pasirašymui buvo jai įdėtas tarp kitų dokumentų, kuriuos reikėjo pasirašyti. Tai buvo 2014 m. rugpjūčio 31 d. arba 2014 m. rugsėjo 1 d. Vekselio projektą surašė pats asmeniškai. Liudytoja E. G. patvirtino, kad R. K. nesant darbe dėl svarbių priežasčių ją pavaduodavo. Kai pavaduodavo, nebūdavo atliekamas prekių priėmimas - perdavimas, taip pat nebūdavo įforminamas priėmimas į darbą dėl laikino pavadavimo, nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Kokiu būdu galėjo susidaryti trūkumas – nežino. L. R. P. patvirtino, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. dirbo parduotuvėje T. K. gatvėje pardavėja savaitgaliais, o darbo dienomis dirbo R. K.. Kai pasikeisdavo su R. K. parduotuvės turto perdavimas nebuvo atliekamas. Kai priėmė į darbą su ja nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Nurodė, kad kasos aparate nebuvo fiksuojamos pritaikytos nuolaidos. Iš Darbo sutarties Nr. 10, sudarytos 2013 m. rugpjūčio 27 d., matyti, kad tik su vienintele R. K., kaip su individualios veiklos drabužių parduotuvėje pardavėja – konsultante J. K. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį.Antrą kartą 2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu prokurorui pakeitus kaltinimą (pasisavinto turto apimtį sumažinus), kaltinimas buvo grindžiamas tame tarpe ir papildomai teisme atlikta ir gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/15. Šioje išvadoje be kito konstatuota, kad: pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje esančioje T. K. g. 12-54, Druskininkuose, dokumentus: atsargų inventorizacijos aprašus, papildomai pateiktame A4 formato sąsiuvinyje su ant viršelio esančiu gamtos vaizdu ir užrašu „APP“ esančius įrašus apie prekių gavimą ir nurašymą paskaičiuojamas 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. laikotarpio 1105 vnt. įvairių prekių pardavimas (6 lentelės 6 eil.), o papildomai pateiktame A4 formato sąsiuvinyje su ant viršelio esančiu gamtos vaizdu ir užrašu „APP“ įrašyta, kad šiuo laikotarpiu (be 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. balandžio 6 d.; 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gegužės 23 d.; 2014 m. birželio 5 d. – 2014 m. birželio 27 d. laikotarpių duomenų) buvo parduota 1070 vnt. įvairių prekių, t. y., pagal dokumentus paskaičiuotas ir sąsiuvinyje su užrašu „APP“ įrašytas parduotų prekių kiekis tarpusavyje nesutampa trisdešimt penkiais vienetais (1070 vnt. - 1105 vnt. = 35 vnt.). Kasos aparato (EKA) Z ataskaitose parduotų prekių kiekis nenurodytas;Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini), dokumentus: atsargų inventorizacijos aprašus, kasos aparato (EKA) operacijų žurnalo duomenis, papildomai pateiktame A4 formato sąsiuvinyje su ant viršelio esančiu gamtos vaizdu ir užrašu „APP“ esančius įrašus, J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje, 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu paskaičiuojamas 2 853 Lt (826,29 EUR) piniginių lėšų perteklius, t. y., kasos aparatu užpajamuota 2 853 Lt (826,29 EUR) daugiau, negu paskaičiuota pagal pateiktus dokumentus ir įrašus A4 formato sąsiuvinyje su ant viršelio esančiu gamtos vaizdu ir užrašu „APP“ (6 lentelės 8 eil.). Papildomai pateiktame A4 formato sąsiuvinyje su ant viršelio esančiu gamtos vaizdu ir užrašu „APP“ nėra jokių 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. balandžio 6 d.; 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gegužės 23 d.; 2014 m. birželio 5 d. – 2014 m. birželio 27 d. laikotarpių įrašų, todėl, kad duomenys galėtų būti palyginami, iš kasos aparato (EKA) žurnalo duomenų atėmus 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. balandžio 6 d.; 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gegužės 23 d.; 2014 m. birželio 5 d. – 2014 m. birželio 27 d. laikotarpių kasos aparatu užfiksuotą pardavimų sumą - 11 170 Lt (3 235,06 EUR), J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje, 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu paskaičiuojamas jokiais dokumentais nepagrįstas 8 317 Lt (2 408,77 EUR) piniginių lėšų trūkumas (6 lentelės 10 eil.).Be to, papildomoje 2017 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/15 be kita ko nurodyta, kad pateiktuose tvarkomuose parduotuvės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, dėl kokių priežasčių šis prekių ir piniginių lėšų trūkumas susidarė: ar tiriamuoju laikotarpiu visų prekių pardavimas buvo apskaitomas kasos aparatu, ir jei ne, tai kokia konkrečiai pardavimo suma kasos aparatu nebuvo apskaityta; ar visais atvejais apskaitos dokumentais buvo įforminamas prekių gavimas, grąžinimas ar nurašymas, ir jei ne, tai kiek ir už kokią sumą prekių buvo gauta, grąžinta ar nurašyta be apskaitos dokumentų; kokia nuolaidų suma parduotuvėje esančioms prekėms realiai buvo pritaikyta ir ar visa pritaikytų nuolaidų suma tvarkomoje apskaitoje buvo įregistruota; ar tiriamuoju laikotarpiu šis prekių ir piniginių lėšų trūkumas susidarė dėl kitų priežasčių (specialisto išvados 5 p.). Tuo tarpu specialistė N. G. apklausta teisme parodė, kad pagal pateiktus parduotuvės dokumentus galimi trys prekių ir pinigų trūkumo variantai: neteisingai atlikta inventorizacija, neteisingai fiksuoti prekių pardavimai, neteisingai fiksuotas prekių gavimas. Taip pat galimas variantas, kad prekių trūkumas atsirado bendrai ir dėl neteisingai atliktos inventorizacijos, ir dėl neteisingai fiksuoto prekių pardavimo, ir dėl neteisingai fiksuoto prekių gavimo arba kitu būdu. Dėl kokios vienos ar kokių kelių priežasčių susidarė prekių ir pinigų trūkumas, nustatyti nėra galimybės.Iš apklaustų nukentėjusiojo J. K., liudytojų D. K., E. G., R. P. parodymų matyti, kad jie nenurodė jokių jiems žinomų aplinkybių dėl to, kaip, kada ir kokiu būdu R. K. padarė prekių ir pinigų trūkumą drabužių parduotuvėje. Tuo tarpu pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti dėl kokios priežasties ir kokiu būdu atsirado prekių ir pinigų trūkumas, kurio dydis bylos nagrinėjimo metu keitėsi iš esmės (mažėjo), priklausomai nuo pateiktų apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. pateikus perrašytą A 4 formato sąsiuvinį, kuriame buvo fiksuojamos gautos, parduotos, grąžintos, nurašytos ir kt. prekės su užrašu ant viršelio „OFFICE BOOK“, 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. 5-2/76 buvo nustatyta, kad drabužių parduotuvėje trūkumas sudaro 127 vnt. įvairių prekių, kurių vertė 27 322 Lt (7 913 Eur). Tačiau teismo posėdžio metu, pateikus, kaip teigia D. K., originalų A 4 formato sąsiuvinį su ant viršelio esančiu užrašu „APP“, 2017 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/15 nustatyta, kad drabužių parduotuvėje trūkumas sumažėjo daugiau nei 3 kartus ir sudaro 35 vnt. įvairių prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad toks trūkumo dydžio pasikeitimas yra susijęs su netinkamu ir neaiškiu apskaitos vedimu parduotuvėje, ką patvirtina ir 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad J. K. individualios veiklos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1, 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat pažeidžiant 2003 m. vasario 17 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 7, 37, 41 punktų nuostatas. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti individualią veiklą vykdžiusio asmens – J. K. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šioje išvadoje taip pat nustatyta, kad iš viso J. K., vykdydamas individualią veiklą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje Druskininkuose, tiriamuoju laikotarpiu nesumokėjo 5 617 Lt (1 626,80 Eur) mokesčių ir įmokų.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nukentėjusiojo J. K., liudytojų D. K., E. G., R. P. parodymų matyti, jog drabužių parduotuvėje dirbo ne tik R. K., bet ir R. P. bei E. G., tačiau su šiomis pardavėjomis nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, keičiantis pardavėjoms, nebuvo atliekamas turto perdavimas. Šis faktas nepaneigia galimybės, jog trūkumas parduotuvėje galėjo susidaryti ir dėl kitų dviejų parduotuvėje dirbusių pardavėjų (ar vienos iš jų) veiksmų. Savo rašytame 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasiaiškinime R. K. nurodė, kad kartais parduodavo brangesnius daiktus, bet įrašydavo, jog parduoda skarą, kad netrūktų vienetų, kartais klientams nepadarydavo nuolaidų, bet parašydavo, kad padarė nuolaidų ir ją pasiimdavo sau. Toks R. K. darbdaviui rašytas paaiškinimas gali patvirtinti tik tai, jog R. K. galimai nesilaikė įmonėje nusistovėjusios nuolaidų taikymo, parduotų prekių apskaitos tvarkos, tačiau niekaip neįrodo, jog ji galimai pasilikdama už parduotas prekes gautą dalį pinigų pasisavino kaltinime nurodytus 35 vienetus įvairių prekių kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų). Minėtame paaiškinime nėra nurodyta kada, kiek, už kokias prekes pasilikdavo pirkėjui nepritaikytą nuolaidą, kada ir į kokį apskaitos dokumentą įrašė netikrus duomenis. Tokiu būdu yra nepaneigtos specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, kad trūkumai parduotuvėje galėjo kilti ne tik tokiu būdu, kaip suformuluota kaltinime, bet ir dėl netinkamo prekių gavimo, grąžinimo ar nurašymo įforminimo, dėl netinkamos nuolaidos pritaikymo ir dėl kitų nenustatytų priežasčių. Analogiškai vertinamas ir R. K. 2014 m. rugsėjo 15 d. rašytas pasiaiškinimas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme R. K. paaiškino, jog neįneštus į kasą 163 litus už parduotas prekes, kuriuos pasiėmė kaip avansą, perdavė asmeniškai D. K.. D. K. parodė, kad neįnešti į kasą 163 litai nebuvo grąžinti jam asmeniškai, bet nuskaičiuoti R. K. dirbant parduotuvėje. Nors R. K. ir D. K. parodymai dėl pinigų grąžinimo būdo skiriasi, tačiau patvirtina, kad vis tik 163 litai parduotuvei buvo grąžinti. Šis faktas nesuteikia pagrindo spręsti, kad R. K. 2014 m. liepos 26 d. neįneštus į kasą už parduotas prekes 163 litus siekė paversti savo nuosavu turtu, taip tariamai siekdama pasisavinti šiuos pinigus. Pažymėtina ir tai, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis, pasirašytas 2014 m. rugpjūčio 1 d. dėl R. K. pareigos be sąlygų sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. J. K. 21 500 litų, taip pat neįrodo R. K. kaltės, nes ji nurodė, kad tokio vekselio niekada nepasirašinėjo, o liudytojas D. K. teisme parodė, jog šį vekselį R. K. pakišo pasirašyti kartu su kitais dokumentais, o ji nesuprato, kokį dokumentą pasirašinėja.Iš aukščiau išdėstytų duomenų daroma išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad parduotuvėje atsirado 35 vienetų įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų) trūkumas pardavėjai R. K. pasiliekant sau už parduotas prekes visas arba dalį gautų pajamų (fiksuojant tariamai pritaikytą prekėms nuolaidą), o apskaitoje fiksuojant pigesnių prekių pardavimą, nes parduotuvės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, dėl kokių priežasčių susidarė prekių ir piniginių lėšų trūkumas. Todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu padarė teisingą išvadą, kad R. K. turi būti išteisinta, kadangi neįrodyta, jog ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalį, o J. K. civilinis ieškinys dėl 10 292,42 EUR nuostolio atlyginimo atmestinas. Tuo pagrindu prokuroro apeliacinio argumentai, kad R. K. kaltę patvirtina 2013 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartis Nr. 10., darbdaviui rašyti paaiškinimai (2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugsėjo 15 d.), J. K. individualios įmonės 2014 m. liepos 28 d. aktas dėl R. K. darbo pareigų pažeidimo ir 2014 m. rugsėjo 12 d. rašytinis reikalavimas R. K. pasiaiškinti, taip pat 2014 m. rugpjūčio 1 d. Paprastasis vekselis (neprotestuotinas), yra atmetami kaip nepagrįsti. Savo skunde prokuroras kelia abejones teisme duotų J. K. parodymų objektyvumu, tačiau net ir nesivadovaujant šiais parodymais, aukščiau išdėstyti įrodymai ir kiti bylos duomenys leidžia paneigti R. K. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skunde taip pat teigiama, kad R. K. buvo atleista iš darbo dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, tačiau tai taip pat nepatvirtina jos kaltės, o tik patvirtina faktą apie R. K. ir D. K. nesutarimus. Prokuroras nurodo, kad liudytojas D. K. yra pateikęs įrodymus, kad R. K. dukra prekiaudama internete drabužiais naudojosi parduotuvės pakabais. Tačiau ir šis faktas, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, o būtent, jog nėra galimybės nustatyti, koks konkretus turtas galimai pasisavintas, neleidžia abejoti apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. K. kaltė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta.Įvertinus tai, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagrįstai išteisinta, kadangi neįrodyta, jog ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, o J. K. civilinis ieškinys dėl 10 292,42 EUR nuostolio atlyginimo pagrįstai atmestinas. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.