Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-671-1043/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-15
Bylos Nr.: e2A-671-1043/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05646-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Algimantas Kukalis, Anita Sereikienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
Ieškovas: D. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-671-1043/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05646-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.21.

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ 6 896,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise jai priklauso butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – butas). 2020 m. gegužės 24 d., apie 20:30 val. per bute esantį tualetą pradėjo veržtis nuotekos, kurios užliejo dalį buto patalpų, taip jas apgadinant. Ieškovė nuotekų prasiveržimą siejo su tą dieną vykusia smarkia liūtimi dėl kurios buvo užsikimšęs paviršinių nuotekų tinklas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės turimais duomenimis paviršinių nuotekų tinklų užsikimšimas buvo pilnai pašalintas 2020 m. gegužės 25 d., apie 1.10 val. Ieškovė kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ su 2023 m. vasario 22 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau UAB „Kauno vandenys“ 2023 m. vasario 28 d. raštu kaltės nepripažino ir nurodė, kad ieškovės buto užliejimas galimas tik užsikimšus pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), vidaus vamzdynui, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri buvo atsakinga už pastato vidaus tinklų priežiūrą, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ galimai netinkamai vykdė jų atsakomybės ribose esančių nuotekų šulinių priežiūrą, todėl atsakomybė už atsiradusią žalą tenka ne atsakovei, o UAB „Kauno vandenys“. Ieškovė nurodė, kad byloje teismo eksperto V. Š. parengtame 2023 m. gruodžio 12 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 23.12 (toliau – Ekspertizės aktas) nurodoma, jog buto užliejimo priežastis galėjo būti tik vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, dėl ko nuotekos iš aukščiau esančių aukštų negalėjo nutekėti ir kilo aukštyn ir per pirmo aukšto tualetą pateko į butą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, kad už pastato vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimą yra atsakinga atsakovė, nes neužtikrindama tinkamos pastato vidaus nuotekų tinklų priežiūros neįvykdė jai tenkančios pareigos bei pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai tiesiogiai nulėmė žalos ieškovės turtui atsiradimą. Ieškovė pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus, kadangi atsakovei esant rūpestingai ir tinkamai įvykdžius jai tenkančias pareigas, ieškovės turtas nebūtų apgadintas ir (ar) sunaikintas. Ieškovė teigė, kad egzistuoja visos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurių bendras dydis yra 6 896,00 Eur, kurie buvo patirti šalinant buto apgadinimus. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė nesutikimą su ekspertizės aktu grindžia tik savo samprotavimais, o tai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu ir jame pateikiamų išvadų pagrįstumu ir / ar teisingumu. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji tinkamai vykdė jai priskirtas pareigas. Ieškovė pabrėžė, kad žalą apskaičiuojant pagal 2020 metais galiojusias darbų ir paslaugų kainas galimai susidarytų situacija, jog ieškovei nebūtų atlyginta visa faktiškai patirtų išlaidų buto remontui suma.

3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog 2020 m. gegužės 24 d. užlieto buto užliejimo priežastis galėjo būti tik vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, kadangi tokia buto užliejimo priežastis, kuri yra nurodyta ekspertizės akte, grindžiama ne byloje surinktų įrodymų visuma, o prielaida. Iš kartu su ekspertizės aktu pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad ekspertas paviršutiniškai apžiūrėjo nuotekų šulinių dangčius, o be to, apžiūra buvo atlikta po 3,5 metų nuo įvykio, todėl nėra aišku, kuo remiantis, ekspertas sprendė, kad vanduo 2020 m. gegužės 24 d. buvo 0,5 m žemiau negu šulinių dangčiai. Atsakovė nurodė, kad iki 2021 m. spalio 12 d. buvo pastato bendro naudojimo objektų administratorius, paskirtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, o vykdydama savo įsipareigojimus, reagavo į įvykį ir atliko reikiamus veiksmus avarijai likviduoti, t. y. atvykę darbuotojai užsuko vandenį visam namui, atliko apžiūrą situacijos įvertinimui ir nustatė, kad bendrojo naudojimo sistemos gedimo name nėra, o galima avarijos priežastis – pilni lauko šuliniai, dėl ko į UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi du kartus. Be to, atsakovės darbuotojai po įvykio, nustatę, kad užliejimo priežastis nėra susijusi su namo bendro naudojimo sistemomis, jokių darbų name neatlikinėjo, o UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos darbuotojams atstačius lauko nuotekų tinklų pralaidumą, tinklų užsikimšimo problema buvo išspręsta, todėl atsakovė teigia, kad avarijos priežastis buvo ne bendrojo naudojimo buitinių nuotekų sistemos gedimas name, o užsikimšę lauko šuliniai, kurių priežiūra priskirta UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalą, t. y. kad dėl atsakovės neveikimo buvo užpiltos ieškovės patalpos, taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad iki avarijos atsakovei būtų pateikti ieškovės ar kitų namo butų savininkų pranešimai apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę, kad iki 2020 m. gegužės 24 d. būtų įvykę panašaus pobūdžio avarijų. Atsakovės nuomone ieškovė neįrodė, kad lauko ar vidaus nuotekų tinklų užsikimšimas įvyko dėl bendraturčių ir / ar atsakovės neteisėtų veiksmų ar jų neveikimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokio defektinio ar žalos nustatymo akto, surašyto iš karto po buto užliejimo, taip pat darbai atlikti praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio, kainos yra paskaičiuotos ne įvykio metu galiojusiomis kainomis, o 2023 m. kainomis, taip at nėra aišku, ar visi nuotraukose užfiksuoti defektai yra to paties įvykio pasekmė. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad ekspertas, atlikdamas tyrimus, neturėjo nei statinio (jo dalių) projektinės dokumentacijos, nei kadastrinių matavimų ir statinio techninės priežiūros dokumentų, nepažiūrėjo pastato vidaus nuotekų tinklų, apžiūrėjo tik lauke esančius (bet ne visus) nuotekų šulinius, vadovavosi tik UAB „Kauno vandenys“ prie tripliko pridėta schema, todėl akivaizdu, kad ekspertas neatliko jokių tyrimų, išvados paremtos tik asmeninio pobūdžio samprotavimais. Pažymėjo ir tai, kad eksperto išvada yra ne kategoriška, nurodyta tik tikėtina galimybė. Atsakovė taip pat triplike pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, dėl kokių priežasčių užsikimšo lauko buitinių nuotekų vamzdynas, esantis už 113 šulinio, t. y., kieno ir kokie veiksmai lėmė užsikimšimo faktą. Tai galėjo atsitikti dėl dviejų priežasčių – arba vamzdynas užsikimšo dėl šulinio ir vamzdyno netinkamai vykdytos priežiūros, kurią turėjo vykdyti UAB „Kauno vandenys“, t. y. jo periodinio neišvalymo, kai šulinį galėjo užkimšti viduje susikaupę apnašos ir kitos patekusios medžiagos, arba į pastato kanalizacijos vamzdyną buvo nuleistas konkretus neleistinas daiktas arba medžiagos, kas ir nulėmė vamzdyno užsikimšimą, tačiau už tai namo bendro naudojimo administratorius nėra atsakingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 896,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino atsakovei 355,00 Eur užstatą už eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

5. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 25 d. apie 20:30 val. užsikimšo pastato, kuriame yra butas, nuotekų tinklas ir per bute esantį tualetą pradėjo veržtis nuotekos, kurios užliejo dalį buto patalpų ir jas apgadino. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tačiau tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, tai padaryti atsisakė, kaltais asmenimis įvardindami vienas kitą. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir gautas 2023 m. gruodžio 12 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 23.12, kuriame nustatyta, kad 2020 m. gegužės 24 d. dėl smarkios liūties negalėjo būti patvenktas iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išeinantis nuotekų tinklas taip, kad vanduo veržtųsi pro tualeto viršų. 2020 m. gegužės 24 d. užlieto buto užliejimo priežastis galėjo būti tik vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, dėl ko nuotekos iš aukščiau esančių aukštų negalėjo nutekėti ir kilo aukštyn ir per pirmo aukšto tualetą pateko į ieškovės butą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. gegužės 25 d. užsikimšus nuotekų tinklui ir per ieškovės bute esantį klozetą pradėjus veržtis nuotekoms, jos užliejo dalį buto patalpų ir jas apgadino, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė (anksčiau – UAB „Kauno centro būstas“) buvo atsakinga už pastato, kuriame yra ieškovės butas, nuotekų vidaus tinklų priežiūrą. Teismas nurodė, kad atsakovė nesutinka su teismo ekspertizės išvada, tačiau ieškinį šioje dalyje iš esmės ginčija subjektyviais samprotavimais ir pasvarstymais, kuriuos paneigia objektyvūs civilinės bylos duomenys. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti nei ekspertizę atlikusio teismo eksperto kvalifikacija, nei ekspertizę atlikusio teismo eksperto nešališkumu, nei teismo ekspertizės išvada, tuo labiau, kad atsakovė jokių tokių duomenų byloje nėra pateikusi. Be to, teismas nurodė, kad teismo ekspertizės išvadą itin išsamiai, detaliai, remdamasis elementariais fizikos dėsniais, tačiau nesudėtinga kalba, paaiškino ir trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas – specialistas 2024 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuris paaiškino, kad tuo atveju, jeigu būtų užsikišęs ne vidaus nuotekų vamzdynas, o išorės nuotekų vamzdynas, kurį prižiūri ne atsakovė, o trečiasis asmuo, nuotekos visų pirma būtų liejusios iš lauko šulinių per viršų, ko šiuo atveju nebuvo. Teismas konstatavo, kad nuotekoms nesiliejant iš lauko šulinių per viršų, tačiau liejantis iš dvejais metrais aukščiau esančio ieškovės buto tualeto, pagal elementarų fizikinį susisiekiančių indų dėsnį užsikimšęs galėjo būti tiktai pastato vidaus nuotekų vamzdynas, už kurio priežiūrą, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakinga yra atsakovė. Be to teismas nurodė, kad bendrasis pastato nuotekų vidaus tinklas ir yra sudėtinė bendrųjų pastato konstrukcijų dalis, be kurios pastatas negali tinkamai funkcionuoti kaip daugiabutis gyvenamasis namas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovė bendrai samprotavo, kad techninės avarijos priežastimi galėjo būti netinkami namo gyventojų veiksmai, tačiau nepateikė į bylą ir neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti tokius samprotavimus. Be to teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės atstovės nurodomų aplinkybių, kad pagal pateiktą namo žurnalą, pastato nuotekų vidaus tinklų techninių avarijų kitose namo laiptinėse yra buvę anksčiau ir šiose laiptinėse atsakovė pakeitė nuotekų vidaus tinklų bendruosius nuotekų stovus, tačiau to nepadarė toje laiptinėje, kurioje yra ieškovės butas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į civilinę bylą pateikė išlaidų, patirtų pašalinant turto sugadinimus, paskaičiavimus 6 896,00 Eur sumai bei paskaičiavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovė išreiškė tik bendro pobūdžio nesutikimą, bet iš esmės neginčijo konkrečių sąskaitų, į bylą nepateikė jokių kitų paskaičiavimų ir jų pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovės atstovė tik nurodė, kad žalos dydis turėjo būti paskaičiuotas žalos padarymo metu, o ne žalos pasekmių pašalinimo metu, tačiau teismas šiuos argumentus laikė nepagrįstais, kadangi žalos dydį skaičiuojant tiktai žalos padarymo dienai, nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nes žalos dydžio, jį paskaičiavus tokiu būdu, nepakaktų turto atkūrimui (atstatymui) į prieš žalos padarymą buvusią būklę. Todėl teismas atsakovės ir atsakovės atstovės argumentus atmetė, kaip nepagrįstus, be to vertino, kad kiti atsakovės ir jos atstovės argumentai nesudarė pagrindo netenkinti pagrįsto ir teisėto ieškovės reikalavimo (CPK 185 straipsnis).

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievoles, t. y. gera valia atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, todėl teismas iš atsakovė ieškovei priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8. Teismui patikslintą ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidas – 4 968,50 Eur už teisines paslaugas, 500,00 Eur už ekspertizės atlikimą, 155,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 355,00 Eur užstatą už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, tačiau ekspertas byloje į posėdį nebuvo kviestas, todėl grąžino atsakovės sumėtą užstatą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kategoriškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. gegužės 24 d. buto užliejimo priežastis buvo vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, kadangi ekspertinio tyrimo akte pateiktas atsakymas į antrą teismo nutartyje suformuluotą klausimą prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir UAB „Kauno vandenys“ nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

1.2. UAB „Kauno vandenys“ atstovas nėra asmuo, kuris galėtų aiškinti eksperto išvadas. Be to, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), todėl ekspertizės duomenys gali būti atmesti tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

1.3. Apeliantė pažymėjo, kad Statinių konstrukcijų ir statinio inžinerinių sistemų tyrimai vykdomi vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kurio 10 punktas nurodo, jog bendruoju atveju statinių tyrimai atliekami tokiu eiliškumu: išnagrinėjama statinių (jų dalių) projektinė dokumentacija (kai ji yra), kadastrinių matavimų ir statinio techninės priežiūros dokumentai, apžiūrimi statiniai (jų dalys), išaiškinama jų konstrukcinė schema, išplanavimas, numatomos atidengimo, zondavimo, pavyzdžių ir bandinių ėmimo vietos (kai tai reikalinga); detaliai apžiūrimos statinių (jų dalių) konstrukcijos, elementai aprašomi svarbiausi statinių laikančiųjų konstrukcijų defektai, jų atsiradimo priežastys, tačiau ekspertas, atlikdamas tyrimus, neturėjo nei statinio (jo dalių) projektinės dokumentacijos, nei kadastrinių matavimų ir statinio techninės priežiūros dokumentų, neapžiūrėjo pastato vidaus nuotekų tinklų, apžiūrėjo tik lauke esančius (bet ne visus) nuotekų šulinius, vadovavosi tik UAB „Kauno vandenys“ schema, kurioje pažymėti lauko buitinių nuotekų tinklai, lauko lietaus nuotekų tinklai.

1.4. UAB „Kauno vandenys“ atstovas 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai atvyko prie pastato pagal iškvietimą, kadangi buvo nustatyta, kad yra pakilęs vanduo 113 kanalizacijos šulinyje ir buvo praplauta su hidraulinės mašinos pagalba ne į namo pusę, o pagal kanalizacijos tekėjimo kryptį. UAB „Kauno vandenys“ atstovas taip pat patvirtino, kad lauko buitinių nuotekų tinklų užsikimšimas įvyko už namo pirmojo kanalizacijos šulinio miesto centralizuotų nuotekų tinklo dalyje, kuri nėra pastato kanalizacijos sistema, ir praplovimo darbai buvo atlikti būtent schemoje nurodytoje vietoje. Be to UAB „Kauno vandenys“ atstovas patvirtino, kad jei vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas įvyktų žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, 113 šulinyje vanduo pakilti negalėtų, o jei bute per tualetą kyla nuotekos, tai reiškia, kad užsikimšimas yra nuotekų stove arba atkarpoje nuo buto klozeto iki stovo. Taigi, šiuo atveju yra 3 tikėtinos lauko ir / ar pastato vidaus nuotekų tinklų užsikimšimo vietos.

1.5. Vertinant UAB „Kauno vandenys“ pateiktas schemas akivaizdu, kad nuotekų tinklų užsikimšimas įvyko už pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos, tiek už 113, tiek už 114, t. y. ne bendros daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų šalinimo sistemos ribose. Be to, 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno m. savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ nuspręsta paskirti UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Todėl dėl šių aplinkybių 2020 m. gegužės 24 d. likviduoti nuotekų tinklų užsikimšimą atvyko būtent UAB „Kauno vandenys“ avarinė tarnyba, o tai reiškia, kad dėl atsiradusios žalos atsakinga turi būti UAB „Kauno vandenys“, bet ne atsakovė.

1.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės minėtų aplinkybių dėl užkišimo vietos nustatymo aspektu, o vadovavosi tik eksperto išvada ir trečiojo asmens atstovo samprotavimais apie elementarius fizikos susisiekiančių indų dėsniais.

1.7. Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, apeliantė pabrėžia, kad to nepakanka atsakovės atsakomybei už žalą nustatyti, kadangi byloje nėra nustatyta, kad kanalizacija galimai užsikimšo dėl konstrukcijų trūkumų, dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų.

1.8. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, dėl kokių priežasčių užsikimšo lauko buitinių nuotekų vamzdynas, esantis už 113 šulinio, ir / ar galimai užsikimšo pastato buitinių nuotekų šalinimo tinklai, t. y. kieno ir kokie veiksmai lėmė užsikimšimo faktą.

1.9. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovės atstovė posėdžio metu bendrai samprotavo, kad techninės avarijos priežastimi galėjo būti netinkami namo gyventojų veiksmai, tačiau atsakovė nenurodė, nepateikė į bylą ir neprašė išreikalauti jokių konkrečių įrodymų yra nepagrįstas, kadangi pareigą įrodyti, kad butas buvo užlietas dėl pastato buitinių nuotekų šalinimo tinklų užsikimšimo ir jo užsikimšimo priežastį turi ieškovė.

1.10. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, jog pagal pateiktą namo žurnalą, pastato nuotekų vidaus tinklų techninių avarijų kitose namo laiptinėse yra buvę anksčiau ir šiose laiptinėse atsakovė pakeitė nuotekų vidaus tinklų bendruosius nuotekų stovus, tačiau to nepadarė toje laiptinėje, kurioje yra ieškovės butas, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, kadangi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, nes ji tik remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

1.11. Apeliantė pažymėjo, kad byloje nėra jokio defektinio ar žalos nustatymo akto surašyto iš karto po buto užliejimo, nėra nei vieno įrodymo, kad dėl įvykio būtų sugadinti ieškovei priklausantys baldai, be to baldai buvo remontuojami praėjus beveik 3 metams po įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, ar sudarant sąmatą buvo įvertintas medžiagų nusidėvėjimas, nepateikta duomenų kada paskutinį kartą bute buvo daromas remontas. Ieškovė neįrodė, kad buvo būtina perklijuoti plyteles vonioje/tualete ir koridoriuje, nėra jokių įrodymų, kad plytelės buvo sugadintos ir jas reikėtų keisti, taip pat nėra įrodymų, kad sienos buvo sugadintos ir jas reikėjo dažyti, neįrodė, kad reikėjo keisti dvejas duris. Taigi vien tik faktas, kad ieškovė 6 896,00 Eur sumokėjo rangovams, negali patvirtinti, kad tokio dydžio žalą patyrė dėl minimo įvykio.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ekspertizės akte yra pateikiama kategoriška, aiški ir nedviprasmiška išvada, todėl konstatuotina, kad ekspertizės aktas buvo tiesioginis įrodymas byloje, kuriuo pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą. Be to, atsakovė siekdama paneigti ekspertizės akte pateiktą išvadą turėjo remtis ypatingai svariais įrodomąją galią turinčiais duomenimis, kurie leistų suabejoti ekspertizės akto patikimumu, tačiau atsakovė rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis.

2.2. Atsakovė vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, tačiau pabrėžtina, kad šis dokumentas nereglamentuoja teismo ekspertizės atlikimo.

2.3. Atsakovės teiginius, kad buto užliejimo priežastis užsikimšę lauko šuliniai, už kurių priežiūrą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“ paneigia UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame aiškiai vienareikšmiškai nurodoma, jog lietaus nuotekų tinklas (duomenys neskelbtini) nėra susietas su pastato, kuriame yra butas komunikacijomis ir lietaus nuotekos niekaip negalėjo patekti į buto patalpas per tualetą, o šį teiginį patvirtina pateikta tinklų schema, iš kurios matyti, kad vieta, kurioje įvyko lauko nuotekų šulinių užsikišimas, nėra susijusi su pastato, kurioje yra butas buitinių nuotekų tinklais.

2.4. Atsakovė neginčija ir netgi sutinka, kad bylos kontekste aktualūs teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai įpareigojo atsakovę užtikrinti pastato vidaus tinklo priežiūrą, tame tarpe ir nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumus bei apie juos informuoti pastato butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji tinkamai vykdė jai paskirtas pareigas.

2.5. Atsakovė, būdama pastato administratoriumi, veikė kaip savo veiklos profesionalas, kuris turi reikiamas žinias ir kompetenciją tam, kad pastate esančių patalpų savininkams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tinkamai prižiūrėti pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi ir tokiu neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti.

2.6. Butui padarytą žalą patvirtina byloje pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašas, tuo labiau iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad jis buvo darytas avarijos metu, kadangi matyti, kaip per bute esantį unitazą veržiasi nuotekos, be to, ieškovė yra pateikusi techninę informaciją apie nuotraukas, kuri patvirtina, kad nuotraukos darytos 2020 m., t. y. iš karto po nuotekų tinklo avarijos. Nuotraukos patvirtina, kad dėl buto užliejimo kartu su dažais bute atšoko esančios grindjuostės, sienos buvo pažeistos ne tik dėl atšokusių grindjuosčių, bet taip pat ir pakeitė spalvą dėl išsiliejusių nuotekų tamsaus turinio, o dažyti tik dalį sienos būtų nepagrįsta ir neracionalu, kadangi skirtųsi sienų dažų atspalvis, todėl buvo būtina dažyti ne tik sienų apačią. Natūralu, kad dėl drėgmės išsipūtė ir sutrūkinėjo medienos plokštės iš kurių buvo pagamintos kambarių durys bei virtuvės baldai, todėl iškilo būtinybė juos pakeisti, be to, dėl drėgmės atšoko aplietos plytelės.

2.7. Ieškovė pabrėžė, jog aplinkybė, kad buto remonto darbai nebuvo atlikti iš karto po avarijos negali nei panaikinti atsakovės atsakomybės už sukeltą žalą, nei paneigti sukeltos žalos fakto ir (ar) dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo esmės

13. Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo kai žala padaroma vieno iš bendraturčių asmeniniam turtui dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrąja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trūkumų. Ieškovė įrodinėja, jog už žalą, padarytą užsikimšus bendrajam nuotekų stovui ir dėl to užliejus ieškovės butą, atsakinga atsakovė, kadangi kaip administratorė nevykdė pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynus. Atsakovė nesutinka, kad vandens išsiliejimo priežastis yra nuotekų vamzdžio užsikimšimas ir teigia, kad vanduo išsiliejo dėl užsikimšusio nuotekų šulinio, todėl už kilusią žalą atsakomybė tenka UAB „Kauno vandenys“, o net ir pripažinus, kad užliejimas įvyko dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio, atsakovei atsakomybė nekyla, kadangi nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlygojusių žalos kilimą.

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 24 d. apie 20:30 val. per bute esantį tualetą pradėjo veržtis nuotekos, kurios užliejo dalį buto patalpų ir jas apgadino, tokiu būdu padarydamos žalą ieškovės turtui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuotekų išsiliejimo priežastis buvo užsikimšęs nuotekų vamzdis ir konstatavo, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, taip pat prašomos priteisti žalos dydis. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja nustatytą nuotekų užsikimšimo vietą bei visas civilinės atsakomybės sąlygas.

15. Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl nuotekų užsikimšimo vietos, lėmusios išsiliejimą į patalpas, nes tik nustačius avarijos kilimo vietą galima spręsti dėl subjekto, turinčio prievolę atlyginti kilusią žalą, ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo.

16. Ieškovei priklausančio buto užliejimo priežasčių nustatymui byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir gautas 2023 m. gruodžio 12 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 23.12. Ekspertas pateikė išvadą, kad 2020 m. gegužės 24 d. dėl smarkios liūties negalėjo būti patvenktas iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išeinantis nuotekų tinklas taip, kad vanduo veržtųsi pro tualeto viršų. 2020 m. gegužės 24 d. buto užliejimo priežastis galėjo būti tik vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį, dėl ko nuotekos iš aukščiau esančių aukštų negalėjo nutekėti ir kilo aukštyn ir per I aukšto tualetą pateko į patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 107-116). Atsakovė nesutinka su teismo ekspertizės išvada, teigdama, kad ekspertas neatliko jokių tyrimų, o jo išvados paremtos tik asmeninio pobūdžio samprotavimais dėl ko teismas neturėjo vadovautis ekspertizės išvada.

17. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju eksperto išvadoje suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktus du klausimus, taigi ji yra tiesioginiu įrodymu. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, apžiūrėjo namo rūsio patalpas, ir nenustatė, kad šios patalpos būtų buvusios užlietos, apžiūrėjo ieškovės butą ir lauko šulinius Nr. 113 ir Nr. 114, atliko matavimus, vertino UAB „Kauno vandenys“ pateiktą schemą, kurioje pažymėti lauko buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai. Susipažinus su ekspertizės akto turiniu teisėjų kolegija pripažįsta, jog ekspertizės išvada yra išsami bei pagrįsta, padaryta įvertinus ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir atlikus matavimus vietoje, skaičiavimus ir surinktų duomenų visumos pagrindu pateikus atsakymus į užduotus klausimus. Ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados atitinka atlikto tyrimo eigą yra nuoseklios ir logiškai pagrįstos, pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų nėra. Apeliantė pagrįstai teigia, kad ekspertas atlikdamas tyrimus, neturėjo statinio (jo dalių) projektinės dokumentacijos, kadastrinių matavimų ir statinio techninės priežiūros dokumentų, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, šie dokumentai nebuvo pateikti į bylą (statinio techninės priežiūros žurnalas į bylą pateiktas po ekspertizės atlikimo) dėl ko ekspertas objektyviai ir negalėjo jų įvertinti. Antra, atsakovė, manydama, kad šiuose dokumentuose esanti informacija gali turėti reikšmės bylos išsprendimui jų į bylą neteikė, išreikalauti neprašė. Trečia, argumentai dėl projektinės dokumentacijos, kadastrinių matavimų duomenų byloje nebuvimo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nenurodoma kokia informacija, esanti statinio (jo dalių) projektinėje dokumentacijoje, kadastriniuose matavimuose paneigia/paneigtų ekspertinio tyrimo išvadą.

18. UAB „Kauno vandenys“ iki civilinės bylos iškėlimo teisme, ieškovės atstovei pateiktame atsakyme į pretenziją, nurodė, kad avarinėje tarnyboje 2020 m. gegužės 24 d. apie 20.30 val. iš būsto administratoriaus buvo gautas pranešimas dėl nuotekų tinklo užsikimšimo (duomenys neskelbtini). Avarinės tarnybos darbuotojams atvykus į vietą nustatyta, kad lauko buitinių nuotekų tinklai funkcionuoja nepilnu pralaidumu, nuotekų lygis kontroliniuose šuliniuose pakilęs. Tą pačią dieną 21.30 val. hidrodinaminės automašinos pagalba užsikimšimas buvo pašalintas. 2020 m. gegužės 25 d. 0:10 min. iš būsto administratoriaus buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad pravalius užsikimšusį gyvenamojo namo vidaus vamzdyną, nuotekų lygis kontroliniame šulinyje vėl pakilo. Avarinės tarnybos darbuotojams atvykus į vietą, buvo atlikti papildomi lauko nuotekų tinklo plovimo darbai ir 1.10 val. nuotekų tinklo pralaidumas buvo pilnai atstatytas (el. b. 1 t., b. l. 13). Plovimo darbai atlikti tarp šulinių Nr. 113 ir 114, galimybės nurodyti kuo buvo užsikimšusi nuotekų linija nėra, nes užsikimšimas likviduotas hidrodinaminės mašinos pagalba, į šulinį darbuotojai patekę nebuvo (el. b, 21 t., b.l. 87). Pirmosios instancijos 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 8.35 iki 18:30) UAB „Kauno vandenys“ atstovas paaiškino, kad buvo sukilusi kanalizacija, atvykus į vietą nustatyta, kad yra pakilęs vanduo nuotekų šulinyje, bet vanduo per dangčio viršų nesiveržė. Buvo praplauta ne į namo pusę, bet pagal kanalizacijos tekėjimo kryptį. 113 šulinyje pakilęs vanduo. Užsikimšimas už pirmo šulinio. Ši vieta nėra bendro naudojimo sistemos dalis. Buvo apsunkintas nutekėjimas, bet ne pilnas užsikimšimas. Jeigu būtų pilnas užsikimšimas, nuotekos būtų tekėjusios per šulinio dangtį. Avarinė tarnyba važiavo du kartus, pakartotinis užsikimšimas galėjo įvykti dėl to, kada valant namo stovą – turinys pateko į šulinį. Užsikimšimas turėjo būti iki šulinio. Į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale (el. b. 2 t., b. l. 35) ties 2020-05-25 įrašu Nr. 175, grafoje „Pastebėti defektai, deformacijos, pažeidimai ir kt.: nurodyta – kyla kanalizacija, gerai nenubėga / Rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti: 175 Keisti nuotekų stovus. Duomenų apie atliktus darbus nėra. Apeliantės teigimu, tai pagrindžia, kad jos darbuotojams neatlikus jokių darbų, o UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos darbuotojams atstačius lauko nuotekų tinklų pralaidumą, tinklų užsikimšimo problema buvo išspręsta ir tai paneigia ekspertizės akto išvadas dėl užsikimšimo vietos. Teisėjų kolegija nepritaria pastarajai apeliantės pozicijai. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija, nustatė, kad UAB „Kauno vandenys“ atstovas paaiškino, kad buvo sukilusi kanalizacija, atvykus į vietą nustatyta, kad yra pakilęs vanduo nuotekų šulinyje, bet vanduo per dangčio viršų nesiveržė. Šuliniai nebuvo visiškai užsikimšę, tik buvo sumažėjęs pralaidumas. Byloje duomenų, kad nuotekos avarijos kilimo metu, būtų veržusios per šulinio dangtį, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė. Teigdama, kad nuotekų tekėjimą per tualeto viršų lėmė užsikimšimas lauko nuotekų šulinyje, niekaip nepagrindžia kokiu būdu nuotekos galėjo pakilti aukščiau į pastato vidų, bet nepratekėti per nuotekų šulinio dangtį, kuris nėra užaklintas. Toks aiškinimas, kad skystis teka į aukštesnę, o ne į žemesnę vietą, prasilenkia su fizikos dėsniais. Faktas, kad praplovimas buvo atliktas ne į namo pusę, priešingai apeliantės nuomonei, nepaneigia teismo ekspertizės išvados, kadangi, kaip jau buvo minėta, šuliniai nebuvo visiškai užsikimšę bei persipildę, o tik buvo sumažėjęs pralaidumas. Objektyviai neįmanomas vandens ištekėjimas per aukštesnę vietą, o pakartotinis šulinio pralaidumo sumažėjimas indikuoja namo nuotekų sistemos turinio patekimą į šulinį. Apibendrinat išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų nesivadovauti teismo ekspertizėje pateikta išvada, jog užliejimo priežastis galėjo būti tik vidaus nuotekų vamzdyno užsikimšimas žemiau pirmo aukšto perdangos į rūsį.

19. Nagrinėjamu atveju užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlietas butas bei sugadintas bute buvęs turtas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų. Tais atvejais, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022).

20. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

21. Atsakovė iki 2021 m. spalio 12 d. buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė, paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-538. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte. Administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

22. Namo administratorius, organizuodamas techninę priežiūrą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau tekste STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 91 punkte numatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.4], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma [9.41]: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai [9.5], [9.6]), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, sprendžia, jog iš tiesų teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratorės veiksmų (neveikimo), o sprendė, jog atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia pats vamzdyno užsikimšimo faktas. Tokiam pirmosios instancijos teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi žalą sukėlusio įvykio kilimas savaime nepagrindžia atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Tam, kad asmeniui kiltų pareiga atlyginti žalą nepakanka vien žalos kilimo, turi būti nustatyti ir asmens, iš kurio prašoma priteisti žalą, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusio žalos. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tai, kad anksčiau yra buvę pastato nuotekų vidaus tinklų techninių avarijų kitose namo laiptinėse, kuriose atsakovė pakeitė nuotekų vidaus tinklų bendruosius nuotekų stovus, tačiau to nepadarė toje laiptinėje, kurioje yra ieškovės butas, pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus. Vertindama aplinkybę dėl buvusių avarijų kitose namo laiptinėse atsakovės veiksmų neteisėtumo aspektu nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovės teiginiams nenurodė net gi datų, kuomet buvo įvykusios avarijos. Dalis įrašų statinio priežiūros žurnale yra sunkiai įskaitomi, visgi, kaip matyti 2008 – 2013 metais name yra buvę ir nuotekų vamzdyno užsikimšimo ir šių vamzdžių trūkimo atvejų (el. b. 2, t. b. l. 28-35). Tačiau prieš septynerius metus ir kitose daugiabučio namo laiptinėse įvykę gedimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2020 m. gegužės 24 d. įvykiu. Be to, būsto administratoriumi atsakovė paskirta 2017 metais, tad iki pastarajai tampant būsto administratoriumi buvusios avarijos ar techniniai gedimai niekaip nepagrindžia atsakovės neteisėto neveikimo dėl 2020 m. gegužės 24 d. kilusios žalos. Pati ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, lėmusių avarijos kilimą. Vietoj to, atsakovės veiksmų neteisėtumą kildino iš to, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Bylos esantys įrodymai nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko dėl nuotekų šalinimo sistemos ar jos dalių nusidėvėjimo, avarinės jų būklės ar kitų priežasčių. Nustatytas faktas, kad žala buvo padaryta užsikimšus bendro naudojimo nuotekų stovui, pats savaime, nesiaiškinant jo užsikimšimo priežasčių, negali būti vertinamas kaip netinkamas atsakovės bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo pareigų vykdymas. Šiuo atveju reikšminga žalos kilimo priežastis – vamzdyno užsikimšimas. Neįmanoma atliekant periodines apžiūras pamatyti būsimo vamzdyno užsikišimo ar jį numatyti, nebent yra tam tikrų duomenų, indikuojančių pralaidumo sumažėjimą. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad iki avarijos į administratorių būtų kreiptasi dėl netinkamos bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno būklės, dėl vamzdynų užsikimšimo ar pralaidumo sumažėjimo. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių užsikimšo nuotekų vamzdis – ar dėl daugiabučio namo gyventojų netinkamo naudojimosi bendrojo naudojimo įranga nuotekų stovą užkimšus netinkamomis medžiagomis ar dėl vamzdžių pralaidumo sumažėjimo dėl ilgainiui susidariusių sankaupų. Bylos duomenimis patvirtinta, kad tai buvo vienkartinis vamzdžio užsikimšimas, po avarijos užpylimai nesikartojo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovei padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

24. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įrodžius šias civilinės atsakomybės sąlygas, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei prie priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nesant šių dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo priteistos žalos dydžio nepagrįstumu, kadangi tai nebeturi jokios teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos dvi iš deliktinės atsakomybės sąlygų: atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Nenustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, kas sudaro pagrindą jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis). Sprendimo dalis, kuria grąžintas atsakovei 355,00 Eur nepanaudotas užstatas už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, paliekama nepakeista, nes ši sprendimo dalis nesusijusi su byloje pareikštų materialinių reikalavimų patenkinimu.

26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 363,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 217,80 Eur už tripliką, 72,60 Eur už atstovavimą 2024-05-30 teismo posėdyje, 36,30 Eur už 2024-05-31 procesinio prašymo surašymą, 72,60 Eur už atstovavimą 2024-09-26 teismo posėdyje (el. b. 2 t., b. l. 1-7,48-52). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, todėl ieškinį atmetus pilna apimtimi, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atsakovei iš ieškovės priteisiama 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinus apeliacinį skundą atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 290,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikta sąskaita šiai sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b. 2 t., b.l. 105-108). Atsakovei iš ieškovės priteisiamos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos: 155 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK (CPK 93 straipsnio 3 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškovei D. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ priteista 6 896,00 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) skola, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 623,50 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ grąžintas 355,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) užstatas už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 207,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septynis eurus, 70 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė