Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-24-124/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-10
Bylos Nr.
2A-24-124/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
Suinteresuotas asmuo
J. V. M.
Pareiškėjas
J. V. M.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.AleknavičienėTeisėja L.Užubalienė Civilinė byla Nr. 2A-24-124 /2010
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Jolantos Badaugienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. V. M., jo atstovams adv.Ritai Neverauskaitei,Anelei Danutei Valinčienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. M. ir O. M. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-511-674/09 pagal pareiškėjo J. V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. M. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 7-9) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-126-047/2007, įtraukti į bylą J. V. M. ir O. M. suinteresuotais asmenimis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su pareiškimu šioje byloje nagrinėti priešinį ieškinį dėl testamento panaikinimo ir juridinio fakto nustatymo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M. mirties palikimą faktiškai priėmė valdyti J. V. M., O. M. ir A. M..

Pareiškėjas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal M. M. ir J.J. pareiškimą dėl juridinio fakto, kad G. T. priėmė palikimą po M. M. mirties, nustatymo. Šio fakto nustatymas pareiškėjams buvo reikalingas, kad priimtų palikimą po jų tėvo A. M. mirties, nes pareiškėjai sako suradę testamentą, kuriuo G. T. pareiškėjų tėvui paliko 3ha. žemės sklypą. 2007 02 09 šioje byloje buvo priimtas sprendimas, kuriame pareiškėjų prašomas juridinis faktas buvo nustatytas. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti kiti M. M. vaikai. Tuo tarpu M. M. turėjo penkis vaikus - S. M. (mirusį 1995 07 14), Z. M. (mirė apie 1996 metus), G. T., O. M. ir J. V. M.. Šie faktai buvo nuslėpti nagrinėjant pareiškėjų M. M. ir Jūratės Jokubauskienės pareiškimą. Viena iš mirusios M. M. dukterų yra neįgali, gyvendama pas motiną, augino taip pat neįgalų savo sūnų A. M.. Ir dukra O., ir anūkas A., buvo išlaikomi M. M., ši jais rūpinosi. Po M. M. mirties savo neįgalia seserimi ir anūku rūpinosi J. V. M.. Vėliau jie 1997 09 09 išvyko gyventi į Blinstrubiškių pensionatą. Nagrinėjant šią civilinę bylą, pareiškėjai pateikė daug faktinių aplinkybių apie kurias jiems negalėjo būti žinoma ir jos buvo neteisingos, taip buvo nulemtas neteisingo sprendimo priėmimas. Kaip antai, G. T. gyveno ne kartu su M. M., o atskirai (tai pažymima Girkalnio seniūno 2006 07 16 pažymoje), segančia M. M., bei jos išlaikytiniais dukra O. ir anūku A. rūpinosi J. V. M., o ne ji, jos likusiomis skolomis ir turtu po mirties rūpinosi ne G. T., o taip pat J.V. M.. Taigi, šioje byloje nebuvo nustatytos visos byloje reikšmingos aplinkybės, nebuvo įtraukti tiesiogiai susiję suinteresuoti asmenys, tiek pareiškime išdėstytos aplinkybės, tiek kai kurių liudytojų paaiškinimai yra neteisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19d. sprendimu (t.2, b.l. 41-46) atmetė J. V. M. prašymą panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-126-0476-2007, paliko galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-02-09 sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. T. po jos motinos M. M. mirties 1997-03-21 priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, panaikino laikinąsias apaugos priemones, pareiškėjų J. V. M. ir O. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po M. M. mirties palikimą faktiškai priėmė priimdami valdyti jos turtą sūnus J. V. M. ir O. M., atmetė.

Teismas nurodė, kad A. M. mirė 2005-02-09, G. T. mirė 2003-03-04, o M. M. mirė 1997-03-21. G. T. testamentu savo turtą, t.y. nuosavybės teisę į 3 ha žemės sklypą, kai ji bus atstatyta, po savo mirties paliko A. M.. Pareiškėjai M. M. ir J.Jokubauskienė po savo tėvo mirties lygiomis dalimis priėmė jo palikimą, o A. M. po G. T. mirties priėmė jos palikimą pagal testamentą. G. T. buvo nuolatinė Girkalnio seniūnijos Plingių kaimo gyventoja, po jos mirties 3.00 ha žemės sklypą valdė A. M.. M. M. nuosavybės teisė į 3,00 ha, esantį Plingių kaime, Girkalnio seniūnijoje, Raseinių rajone, buvo atkurta po jos mirties. D. M. M. turto paveldėjimo į Raseinių rajono pirmąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.

Teismas konstatavo, kad M. M. gyveno Juodkėnų km. Girkalnio sen. Raseinių rajone kartu su neįgalia dukra O. M. ir neįgaliu anūku A. M., kurie po M. M. mirties išvyko gyventi į Blinstrubiškių pensionatą. G. T. gyveno Juodkėnų km. Girkalnio sen. Raseinių rajone ir sudarė atskirą namų ūkį.

2008-10-21 Girkalnio seniūnė J. Š. išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad M. M., mirusi 1997-03-21, gyveno Juodkėnų kaime, laikė karvę, telyčią, dvi kiaules. Kartu gyveno neįgali dukra O. M. ir O. M. neįgalus sūnus A. M., jiems tvarkytis ūkyje po motinos mirties padėjo J. V. M..

Iš pateikto M. M. grąžinamos natūra žemės valdos plano matyti, kad G. T. pasirašė, kaip M. M. turto paveldėtoja.

LR CK (1964 m.) nustatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Analogiška norma įtvirtinta ir naujojo LR CK 5.51 straipsnyje.

Įtraukus į bylą anksčiau neįtrauktus suinteresuotus asmenis, t.y. J. V. M., S. M., J. M., O. M., byla buvo išnagrinėta iš naujo ir konstatuota, kad šių asmenų teisės nebuvo suvaržytos. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2007-02-09 Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Byloje rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais įrodyta, kad G. T. po savo motinos M. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama valdyti paveldimą turtą ir tvarkyti kaip savo.

Pateikta pažyma, kad J. V. M. gavo už mamą laidojimo pašalpą neįrodo, kad jis priėmė motinos palikimą, nes laidojimo pašalpa išmokama žmogų laidojančiam asmeniui, kuris gali būti visiškai svetimas žmogus, o ne paveldėtojas. Teismas kritiškai vertino J. V. M., S. M. aiškinimą, kad po M. M. mirties likusi gyventi jo sesuo O. M. priėmė mamos palikimą, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų, apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad O. M. dėl neįgalumo savimi pasirūpinti negalėjo, buvo prižiūrima ir išlaikoma mamos, reiškia valdyti ir tvarkyti likusio motinos turto dėl savo sveikatos stovio negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų J. V. M. ir O. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M. M., J.J., A. M., yra neįrodytas, todėl jį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 53-55) pareiškėjas J. V. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti J.V. M. ir O. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, prijungti įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra pagrįstas liudytojų A. R. ir N. M. parodymais. Tačiau šių asmenų parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai. A. R. yra suinteresuotas asmuo ir yra priešiškai nusiteikęs prieš pareiškėją J.V. M. ir jo atstovę D. V.. Jis buvo atsakovu byloje, kurioje buvo pateiktas reikalavimas pripažinti G. T. išduotą testamentą, kurį patvirtino A. R., neteisėtu. Liudytoja N. M. taip pat yra suinteresuota savo vaikų - pareiškėjų J. Jokubauskienės ir M. M. priimamu palikimu. Be to, ji faktiškai nieko negalėjo žinoti apie savo buvusio vyro A. M. dirbamą žemę ir jo santykius su M. M. ir G. T., nes ji santuoką su savo vyru A. M. buvo nutraukusi ir bendro ūkio nevedė. Byloje niekas nepatvirtino, kad G. T. rūpinosi M. M. laidotuvėmis, jos turtu, likusiais neįgaliais globotiniais.

2. M. M. laidojo, po jos mirties priėmė ir paskirstė likusius gyvulius, rūpinosi neįgaliais jos dukra ir anūku pareiškėjas J.V. M., bei pagal savo išgales O. M.. Ji turėjo psichinę, o ne fizinę negalią.

3. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad G. T. negalėjo priimti po M. M. mirties likusio turto, o, būtent: M. M. ir G. T. vedė atskirus ūkius ir gyveno atskirai, palikimą po M. M. mirties priėmė J.V. M.. Liudytojai parodė, kad G. T. nesirūpino nei motina, nei globos reikalaujančiais sergančiais savo seserimi ir jos sūnumi.

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 62-63) pareiškėja O. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti J.V. M. ir O. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog O. M. dėl negalios nesugebėjo savęs apsitarnauti, buvo prižiūrima ir išlaikoma mamos, todėl valdyti ir tvarkyti likusio motinos turto dėl savo sveikatos stovio negalėjo. Šie pirmos instancijos teismo teiginiai yra nepagrįsti, nes po motinos mirties O. M. liko gyventi tame pačiame name, naudojosi visu likusiu motinos turtu. Motinai priklausiusiame gyvenamajame name ji gyveno iki 1997-09-09. Visą tą laiką ji tvarkėsi ūkyje, M. M. turtu naudojosi kaip savu. Šie faktai neginčytinai yra įrodyti Girkalnio seniūnijos išduotomis pažymomis. O. M. iki šiol nėra pripažinta neveiksnia. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. M. po savo motinos M. M. mirties palikimo nepriėmė, yra nepagrįsta, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 75-77) Jūratė Jokubauskienė ir M. M. prašo apeliacinius skundus atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-06-19 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas A. R. yra suinteresuotas byla ir kad priešiškai nusiteikęs prieš pareiškėją J.V. M. bei jo atstovę D. V., yra visiškai nepagrįstas. Testamentą surašė seniūno pavaduotoja D. S., kuri tuo metu pavadavo seniūną ir turėjo teisę surašyti testamentą. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu testamentas paliktas galioti. Testamentas surašomas testatoriaus, o ne jį tvirtinančio asmens valia.

2. Netinkama liudytoja apeliantas laiko N. M., nes ji neva taip pat suinteresuota bylos baigtimi, be to, buvo išsituokusi su A. M., todėl negalėjo žinoti apie A. M. santykius su M. M. ir G. T.. Nors pareiškėjų M. M. ir J.Jokubauskienės tėvai buvo išsituokę, tačiau gyveno kartu. N. M. tikrai geriau žinojo apie A. M. dirbamą žemę ir santykius su M. M. bei G. T., negu J. V. M. pakviesti liudytojai.

3. Kad G. T. rūpinosi M. M. turtu, patvirtinta ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai. G. T., kaip paveldėtoja, pasirašė žemės plane, kas rodo, kad ji rūpinosi turtu. Veterinarijos tarnybos dokumentuose užfiksuota, kad karvė, kurią J. V. M. teigia pardavimui atidavęs M. M. sūnui, toliau buvo valdoma G. T.. Be to, pats J.V. M. paaiškino, kad G. T. pardavė M. M. namą, kurį paskui kažkas nugriovė. Tai patvirtina, kad G. T. priėmė palikimą ir juo disponavo kaip savu. Galiausiai, rūpinimasis, kad žemė būtų prižiūrėta ir testamento surašymas, parodo, jog G. T. priėmė palikimą.

4. Tai, kad Girkalnio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad M. M. ir G. T. vedė atskirus ūkius, neatėmė iš G. T. teisės priimti palikimą. V.J. M. gyveno dar didesniu atstumu ir tikrai vedė atskirą ūkį.

5. Visiškai pagrįstai teismas kritiškai vertino Girkalnio seniūnijos pažymą, kurioje nurodyta, kad palikimą po M. M. mirties priėmė J. V. M.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatinėjamas ne seniūnijoje, o teisme. Vertinti įrodymus suteikiama teisė tik teismui, o ne seniūnui. Kadangi seniūnė jau po bylos išnagrinėjimo parašė dar vieną pažymą, savo iniciatyva, viršydama savo įgaliojimus, apklausė „liudytoją", kyla pagrįstų abejonių, ar ji pati nėra suinteresuota šios bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Šioje byloje kilęs palikimo priėmimo, faktiškai jį pradėjus valdyti, instituto taikymo klausimas. Pareiškėjai O. M. ir J. V. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. ir Vytautas J. M., motinos M. M., mirusios 1997-03-21 d.., palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai. nurodė, kad po motinos mirties nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau kartu su seserimi suinteresuotu asmeniu O. M., priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti

Byloje nustatyta, kad M. M. mirė 1997 03 21 d., nepalikusi testamento.Jos mirties dieną buvo trys įstatyminiai paveldėtojai: O. M., J. V. M., G. T., mirusi 2003 03 04 d. Pastaroji testamentu paliko savo turtą A. M., nurodydama, jog ji palieka žemę, kuri bus atstatyta nuosavybės teisė į žemę, 3 ha, esančią Raseinių rajone Girkalnio seniūnijoje Plingių kaime . Mirus 2005-02-06 d. A. M., jo paveldėtojai M. M. ir J. J. kreipėsi į teismą , prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T. po savo mamos M. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti., kurį 2007 02 09 d.sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismas patenkino (civ.byla Nr.2-126-0476/2007, b.l44-45).

Atnaujinus procesą šioje byloje dėl į bylą neįtrauktų suinteresuotų asmenų ,2009 06 19 d.Raseinių rajono apylinkės teismas , šį sprendimą paliko nepakeistą.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar M. M. palikimą priėmė tik duktė G. T. , ar ir kiti jos vaikai J. V. M. ir O. M., faktiškai pradėdami jį valdyti.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Šioje byloje ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek 2000 m. CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo , laikomas priėmusiu visą palikimą (1964m CPK 587 straipsnis).Tačiau ne kiekvieno atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą.Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį.Be to paveldėjimo teisėje konkretaus daikto apėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t,y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.).Kaip minėta priėmimo faktinio valdymo esmė-aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą , ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos medžiaga suinteresuotų asmenų J. V. M. , J. M. , A.D. V. paaiškinimai iš dalies liudytojo M. K. parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusios M. M. palikimą sudarė namų apyvokos daiktai, neregistruotas pastatas,gyvuliai, teisė atkurti nuosavybę į žemę ,kuri buvo atkurta po palikėjos mirties 1998-06-22 d.(civ.byla 2-126-0476/2007,b.l.16).

1964 m. CK 574 straipsnyje nustatyta speciali įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarka. Įstatymu nustatyta, kad įprastinio namų apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėju ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir koka jų paveldima dalis.

Suinteresuoti asmenys J. V. M., S. M., atstovė A. D. V. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad O. M. motinos M. M. namuose gyveno nuo pat gimimo, ten liko gyventi ir po motinos mirties iki 1996-09-06 d.(2-1059-055/2007 b.l.8 ), t.y. iki jai išvykstant į Blinstrubiškių pensionatą. Ji buvo neįgali, gyveno iš pensijos. Pareiškėja naudojosi po motinos mirties name likusiu turtu, savo poreikiams sodino daržą, prižiūrėjo sodybinį sklypą, namą, ką apeliacinėje instancijoje patvirtino pareiškėjas J. V. M. bei pirmosios instancijos teisme liudytojas M. K., kuris įdirbo sodybinį sklypą O. M. prašymu.Taip pat po motinos mirties liko gyvuliai, kurie jos ir brolio J. V. M. buvo prižiūrimi.Nors O. M. buvo neįgali, tačiau kad ji sugebėjo pasirūpinti buitimi, ūkiu patvirtina byloje apklausti liudytojai M. K., M. K.. Tokiomis aplinkybėmis kolegija sprendžia , kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja O. M. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nes tai rodo jos aktyvūs veiksmai, nukreipti į paveldėjimo priėmimą-disponavimą paliktu turtu. Nors byloje nėra įrodymų apie kokių nors mokesčių mokėjimą, tačiau vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis pripažintina nepakankamomis laikyti, kad įrodyta, jog pareiškėja palikimo nepriėmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 ir kt.). O. M. tai buvo vienintelė gyvenamoji vieta, kiti paveldėtojai tam neprieštaravo , nereiškė pretenzijų iki jos išvykimo į pensionatą. Nors ji buvo neįgali, šį ūkį tvarkė pagal išgales ir savo sugebėjimus, pagal sveikatos būklę, ji nėra pripažinta neveiksnia. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis).Nors iš bylos duomenų –suinteresuoto asmens J. V. M. paaiškinimų matyti , kad vėliau šį namą nugriovė jų sesuo G. T., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad O. M. priėmė paveldėjimą, pradėdama faktiškai valdyti.Tokiu būdu paveldėtojas priėmęs dalį palikimo laikytinas priėmusiu visą palikimą (1964 m .CK 587str. 1d.).

Suinteresuotų asmenų J. V. M. , J. M. paaiškinimai patvirtina, kad J. V. M. aktyviais veiksmais rūpinosi paliktu turtu, prižiūrėjo kartu su seserimi O. M. po mamos mirties likusius gyvulius, vėliau juos padalino įpėdiniams , paimdamas sau ožką, taip pat perduodamas kitą ožką seseriai G. T., karvę sūnėnui, perimdamas mirusios mamos malkas, padėjo seseriai O. M. prižiūrėti sklypą.Taip pat perėmė ir dalį palikėjos pareigų, t.y. sumokėjo mirusios mamos skolas už malkas, socialinei darbuotojai už mamos priežiūrą. Tokie veiksmai rodo, kad jie buvo nukreipti į paveldėjimo priėmimą, buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą-per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Skolų sumokėjimas rodo, kad J. V. M. save laikė įpėdiniu, priėmusiu paveldėjimą ir turinčiu pareigą iš paveldimo turto apmokėti mirusios skolas.Nurodo, jog apie nuosavybės atkūrimą mamai nežinojo, nes šiuos dokumentus pradžioje tvarkė jo atstovė, ką jis šiuo metu sužinojo.Manė, kad A. M. dirba anksčiau mamos nuomojamus 3 ha.Tokiu būdu, priėmus dalį palikimo, laikytina, kad priėmė visą palikimą, nes dalies palikimo priėmimas nėra galimas(1964 CK str.587 str.1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ir sesuo G. T. atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, įgyvendindama savo, kaip paveldėtojos veiksmus, t.y.perėmė mamos vieną iš gyvulių-ožką ,pasirūpino, kad žemė būtų prižiūrėta A. M., pastarajam leido naudotis žemės sklypu ,toliau rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, ką patvirtina liudytojo A. R. parodymai, o jo teiginius-G. T. parašas ant žemės plano 1998 04 30 d.(2 t.b.l.2) Nepagrįstas apelianto teiginys, kad šio liudytojo parodymai yra neobjektyvūs, nes jo parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t.y G. T. pasirašymas ant žemės plano. Nuosavybės grąžinimo metu A. R. dirbo seniūnu, be to asmeniškai pažinojo M. M.,todėl pateiktas papildomas įrodymas apeliacinėje instancijoje nepaneigia jo parodymų dėl G. T. dokumentų forminimo.Teismas nesiremia jo parodymais dėl M. M. palikto turto sudėties , nes jie prieštarauja kitiems įrodymams.Kolegija iš dalies sutinka, su apeliacinio skundo argumentais dėl N. M. parodymų vertinimų. Jos parodymai dėl M. M. karvės perdavimo prieš mirtį prieštarauja suinteresuotų asmenų J. M., V. J. M. paaiškinimams, M. K. parodymams, rašytiniams įrodymams-seniūnijos pažymai apie turėtus gyvulius (b.l.93 ).Taip pat vėlesni G. T. veiksmai jau po 6 mėnesių po mamos mirties -testamento surašymas, namo, kuriame gyveno mirusioji, nugriovimas, patvirtina, kad ir ji irgi save laikė paveldėtoja, priėmusia palikimą.Apeliacinėje instancijoje pateikta pažyma apie tai, kad G. T. nemokėjo žemės mokesčių, nepaneigia faktinio palikimo priėmimo.

Tai, kad G. T. ir M. M. vedė atskirus ūkius, neturi jokios reikšmės palikimo priėmimo faktui nustatyti, kaip ir netinkamas jos gyvenimo būdas.

Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad po M. M. mirties jos palikimą priėmė tiek suinteresuoti asmenys O. M., J. V. M., tiek ir G. T..

Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir suinteresuotų asmenų pateiktus argumentus, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus,daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 19 d. sprendimas keistinas, (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus iš dalies pareiškėjų O. M. ir J. V. M., apeliacinius skundus ir atsižvelgiant, kad pareiškėjas J. V. M. buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio bei sumokėjo už apeliacinį skundą 80 Lt. dydžio žyminį mokestį , likusi jo dalis , atsižvelgiant į patenkintą skundo dalį, 16 Lt. priteistini valstybei iš M. M. , Jūratės Jokubauskienės, taip pat J. V. M. priteistina 50 proc. šio žyminio mokesčio. Perskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 22,05 Lt pirmojoje instancijoje, jas priteisiant valstybei lygiomis dalimis iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų ,taip pat lygiomis dalimis priteistinos 31,40 Lt. apeliacinėje instancijoje valstybei turėtos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b.l. 82, t. 2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 19 d. sprendimą.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą 2007-02-09 civilinėje byloje Nr.2-126-0476-2007 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad G. T. a.k(duomenys neskelbtini) bei J. V. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. M. a.k (duomenys neskelbtini) priėmė M. M. , mirusios 1997-03-21 d. , palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.

Šio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas paveldėjimui įforminti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones : paveldėjimo liudijimo išdavimo sustabdymą M. M., mirusios 1997-03-21 ir G. T. a.k(duomenys neskelbtini) , mirusios 2003-03-04, palikimui .

Priteisti iš J. V. M., O. M. ,M. M. , J.J. po 5,51 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš M. M. , J.J. po 20 Lt. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje J. V. M. bei priteisti iš M. M. , J.J. po 8 Lt. valstybei bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš J. V. M., O. M., M. M. , Jūratės Jokubauskienės po 7, 85 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Matiukienė