- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-22-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38269-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- H. K.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. K. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2020 m. rugsėjo 23 d. veika) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 284 straipsnį (2020 m. spalio 6 d. veika) skirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmės pradžią skaičiuojant nuo H. K. sulaikymo vykdant nuosprendį,
vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 3 d., 19.10 val., iki 2018 m. gegužės 4 d., 13.50 val., nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., 22.45 val., iki 2020 m. rugsėjo 25 d., 15.20 val. (3 paros),
iš H. K. priteista: 5 463,03 Eur – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ligonių kasa) turtinei žalai atlyginti, valstybei: 20,90 Eur už teismo procesinių dokumentų įteikimą, 390,06 Eur už nukentėjusiojo R. A. atstovavimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. H. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 10 val., viešoje vietoje – alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais nukentėjusiajam R. A. į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis R. A. nugriuvo, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą (padarė galvos sumušimą, pasireiškusį sumušimo žymėmis veide, kraujosruvomis viršutiniuose akių vokuose, minkštųjų audinių paburkimu (guzais) galvos plaukuotoje dalyje, kairio skruostikaulio lūžiu, smegenis spaudžiančia ūmine kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties ir abiejų kaktinių skilčių kraujosruviniais sumušimo židiniais, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais) bei pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
2. Be to, H. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 6 d., 18.17 val., viešoje vietoje – ant (duomenys neskelbtini), praeivių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. – pervertė nukentėjusįjį ant šaligatvio, užsėdo (apžergė) nukentėjusįjį, gulintį ant nugaros, sudavė jam kumščiais nemažiau kaip 23 smūgius į galvos sritį ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešiniame skruoste ir kairėje viršugalvio srityje) bei pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, paskirtos bausmės vykdymą atidedant teismo nustatytam laikotarpiui.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas suklydo vertindamas, jog jo atžvilgiu yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigia, kad turi daug sveikatos problemų, jo sutuoktinė serga depresija, pastoviai vartoja vaistus, su žmona augina 12 metų amžiaus dukrą, kuri irgi serga, dėl nugaros problemų vartoja medikamentus. Tvirtina, kad jam tenka visa šeimos priežiūra bei slauga. Be to, turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems taip pat diagnozuotos įvairios ligos.
3.2. Dėl visų šių priežasčių pervargsta ir kilusias problemas anksčiau malšindavo alkoholiu. Pripažįsta, kad tai yra klaida, supranta savo problemą ir su ja kovoja – atsisakė alkoholio, yra susitaręs su gydymo įstaiga dėl pagalbos teikimo, su šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini).
3.3. Akcentuoja, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jam atleido ir nereiškia jokių pretenzijų. Yra susitaupęs pinigų ir netrukus atlygins žalą Ligonių kasai.
3.4. Sutinka, kad padarytais nusikaltimais sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ir viešajai tvarkai, tačiau tvirtina, kad dėl jo veiksmų nekilo sunkios pasekmės.
3.5. Mano, kad teismas įvertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, dirba. Taip pat mano, jog tam tikra prasme jį charakterizuoja ir tai, jog anksčiau jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi susitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
3.6. Taigi, dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių jam turėjo būti atidėtas bausmės vykdymas, skiriant kelias baudžiamojo poveikio priemones.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ar šių veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei neatidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo
7. H. K. tvirtina, kad jis ir jo šeimos nariai, kuriais rūpinasi, bei artimi giminaičiai turi sveikatos problemų, taip pat tai, jog jis kovoja su alkoholizmu, pakeitė gyvenimo būdą, atsiprašė nukentėjusiųjų, ir mano, kad tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
8. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal šią nuostatą teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis tas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, kasacinės teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-448-303/2016 2K-433/2011 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tokios išvados padaryti negalima. Akivaizdu, kad didžioji dalis H. K. akcentuojamų veiksnių (jo paties bei šeimos narių ligos, rūpinimasis jais ir pan.) neturėjo visiškai jokios įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir nemažina jų bei apelianto, kaip kaltininko, pavojingumo. Be to, nuteistasis, skunde nurodydamas, kad atsisakė alkoholio, persikėlė gyventi į kitą miestą, atsiprašė nukentėjusiųjų, pernelyg sureikšmina savo elgesio svarbą po nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, vertinant jas komplekse su kita neigiamai H. K. charakterizuojančia medžiaga, nėra tiek reikšmingos ir šiuo metu neteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad jis pakeitė savo gyvenimo būdą visam laikui.
10. Apeliantas taip pat tvirtina, kad ketina atlyginti Ligonių kasai padarytą turtinę žalą, tačiau tokie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta, taigi, ketinimai tai padaryti ateityje nesuponuoja šio straipsnio taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas pats deklaruoja, jog turi santaupų, tačiau viso baudžiamojo proceso metu neatlygino nė dalies padarytos žalos, kas užkerta kelią pripažinti, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Nors, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad dėl jo veiksmų nekilo sunkios pasekmės, tačiau teisėjų kolegija tokį teiginį vertina kaip visiškai nepagrįstą, kadangi akivaizdu, jog jeigu dėl nusikalstamų H. K. veiksmų būtų kilę sunkesni padariniai, jis atsakytų pagal kitus BK straipsnius, be to, BK 59 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl tai, kad apeliantas R. A. padarė nesunkų, o V. Š. – nežymų sveikatos sutrikdymą, negali būti pagrindu pripažinti, kad šios veikos pasižymi mažesniu pavojingumu.
12. Apibendrinant konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti esant kitoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
13. Nuteistasis taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Teismas akcentavo, kad H. K. teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau jis du kartus buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir dar du kartus jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, be to, jam du kartus buvo atidėtas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, o naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pačiu pažeisdamas jam nustatytą draudimą vartoti alkoholį.
16. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad priimant sprendimą netaikyti H. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, buvo tinkamai įvertintos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, susijusios tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Visi pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai iš esmės eliminuoja BK 75 straipsnio taikymo galimybę ir tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde deklaratyviai dėstomos aplinkybės apie pakeistą H. K. gyvenimo būdą, sveikatos problemas ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Taigi, H. K. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. sausio 24 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-685, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo H. K. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, jog advokato V. Garlos teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliantui išlaidų suma yra 168,63 Eur.
19. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal H. K. skundą bei šį skundą atmetus kaip nepagrįstą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš apelianto priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo H. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš H. K. 168,63 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 63 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.