- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- I2-4523-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02600-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Fautos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą (patikslintą) atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 3R-733(2.13-1E) „Dėl V. Ž. 2021 m. birželio 28 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti jo 2021 m. birželio 28 d. skundą, tiksliai ir aiškiai atsakant į jo keliamus klausimus; 2) priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, kad 2021 m. sužinojo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai darė jo privačios erdvės nuotraukas. Tad jis 2021 m. birželio 28 d. išsiuntė skundą Inspekcijai dėl neteisėto privačios erdvės paveikslavimo. Tačiau 2021 m. liepos 8 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. 2R-3493(2.13) „Dėl skundo trūkumų“ (toliau - Raštas). Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė Inspekcijai atsakymą; aiškiai nurodė, kad jo pagrindinis reikalavimas yra dėl privačioje erdvėje padarytų nuotraukų be jo sutikimo. Tačiau Inspekcija vis tiek jo skundą atmetė kaip neaiškų, nekonkretų, su nesuprantamai suformuluotais reikalavimais. Pareiškėjas su Inspekcijos atsakymu nesutinka, mano, kad ji netinkamai atlieka savo darbą, nenori bausti kitos valstybinės institucijos. Mano, kad Inspekcija jam atkeršijo už tai, jog jis nusivylęs jos atliekamomis funkcijomis parašė jai raštą sarkastiška ir pašiepiančia forma. Teigia, kad Inspekcija, jeigu ji manė, jog klausimas nepriskirtas jos kompetencijai, tai ji prašymą turėjo persiųsti kitai institucijai, tačiau nepagrįstai to nedarė. Nurodo, kad už jo konstitucinių teisių daugybinius pažeidimus, teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimą valstybe žlugdymą, už cinišką ir chamišką valstybės pareigūnų tyčiojimąsi iš jo, bei savo pareigų nekompetentingą atlikimą, visišką pareigų neatlikimą ir biurokratizmą, patirtus negatyvius išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos žlugdymą jam turėtų būti priteisiama 50 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
2. Inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Inspekcija 2021 m. liepos 2 d. gavo pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundą, tačiau jis buvo neaiškus, t. y. buvo neaišku, ar pareiškėjas skundžiasi dėl galimai neteisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. atlikto tyrimo, kurio metu buvo padarytos fotonuotraukos, ar dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pagal jo 2021 m. kovo 29 d. prašymą nepateikė visos medžiagos, susijusios su 2019 m. spalio 9 d. atliktu tyrimu. Be to, nebuvo pridėti reikiami dokumentai. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 24 straipsnio 6 dalimi ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas),16 punktu, Raštu prašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 19 d. Inspekcijai pateikti reikiamus dokumentus ir patikslinti skundą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakymą, tačiau jame išdėstyti prieštaringi teiginiai, kurie daro skundą nesuprantamą ir neaiškiai suformuluotą. Pažymėjo, kad Inspekcija neturi teisės interpretuoti pareiškėjo pateikto skundo. Atkreipia dėmesį, kad esant nesuprantamam ir neaiškiai suformuluotam skundui, Inspekcija turėjo pagrindą tikslintis skundo turinį ir dėl to kreiptis į pareiškėją. Nepriėmus skundo, nebuvo jokio pagrindo kreiptis į skundžiamą subjektą, tai daroma tik po skundo priėmimo. Akcentavo, kad pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, 2021 m. liepos 16 d. pateikė raštą (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-4943(2.13.)), kuriame irgi nesugebėjo aiškiai suformuluoti Inspekcijai reikalavimo, tad, esant nekonkrečiam ir neaiškiam skundui, Inspekcija negalėjo priimti skundą nagrinėti pagal ADTAĮ 26 straipsnį. Inspekcija nurodė, kad, vadovaujantis tiek ADTAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, tiek ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 52 straipsnio 2 dalimi, jos valstybės tarnautojai atlikdami jiems pavestas funkcijas, t. y. nagrinėdami skundus, negali būti įtakojami ar spendžiami vykdyti kitų asmenų nurodymus dėl jų funkcijų vykdymo. Teigia, kad pareiškėjo prašymui netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatos, todėl pareiškėjo prašymas ir nebuvo persiųstas duomenų valdytojui, o nurodyta, kaip tą teisę įgyvendinti, t. y. tiesiogiai kreiptis į duomenų valdytoją, šiuo atveju į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrindžia galimai patirtos neturtinės žalos, t. y. neįrodo privalomų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. Ž..
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl padarytų privačios erdvės nuotraukų, tačiau, kaip ir visada, ši institucija nemanė, jog tai yra nauji duomenys ir nesiteikė pateikti visų dokumentų, susijusių su Viešosios tvarkos skyriaus suformuota užduotimi Nr. 30218. Šį susirašinėjimą persiuntė Seimo kontrolieriaus institucijai, kad įpareigotų savivaldybę tinkamai atsakyti į jo paklausimus. Taip pat pareiškėjas išreiškė priekaištus Inspekcijai dėl „atsakingai, sąžiningai ir kruopščiai“ tiriamų gautų skundų. Prašė netaikyti Inspekcijai įprastą būdą ir nesinaudoti „skundo trūkumų šalinimu“.
6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. raštu „Dėl skundo trūkumų“ pateikė Inspekcijai atsakymą (šis dokumentas Inspekcijoje registruotas 2021 m. liepos 16 d. Nr. 112-4943(2.13)).
Pareiškėjas rašte reiškia pretenzijas Inspekcijai dėl kompetencijos stokos, teksto nesuvokimo, be pagrindo iš jo reikalaujamų duomenų ir pan. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pagrindinis reikalavimas yra dėl privačioje erdvėje padarytų nuotraukų; be jo sutikimo; be ten buvusių žmonių sutikimo; neįspėjus; neinformavus. Pareiškėjas iš esmės nurodė analogišką reikalavimą bei klausimus, kaip ir pirminiame skunde.
Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra prieštaringi, tai daro skundą nesuprantamą ir neaiškiai suformuluotą. Inspekcija pažymėjo, kad ji gali išnagrinėti skundą laikantis VAĮ nustatytų principų, visų pirma, išsamumo principu ir suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai formuluoja savo skundo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Atsižvelgdama į pareiškėjo skundo reikalavimų prieštaringumą, Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo trūkumai, nurodyti Inspekcijos Rašto 2 punkte, nėra pašalinti. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas su savo klausimais turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl atitinkamos informacijos gavimo.
8. Pareiškėjas su minėtu Sprendimu nesutinka, tad jį skundžia teismui, taip pat prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
9. VDTAĮ 24 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad skunde nurodoma skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai. Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas (to paties straipsnio 6 dalis). VDTAĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti skundui ar jo daliai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus ir informaciją per priežiūros institucijos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo priežiūros institucijos reikalavimo gavimo dienos.
Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad jeigu Inspekcija mano, jog būtina patikslinti skundo esmę ar skundo reikalavimus, pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, kurie reikalingi išspręsti skundo priėmimo klausimą, Inspekcija raštu informuoja pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Pastaruoju atveju, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją ir tik tuomet išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas.
VDTAĮ 27 straipsnio 1 dalies7 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. skundo, paduoto Inspekcijai, turinį, daro išvadą, kad Inspekcijai, vadovaujantis minėtais teisės aktais, buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nes, be kita ko, skundo turinys ir reikalavimai buvo prieštaringi, kas skundą daro neaiškų. Iš pareiškėjo pateikto 2021 m. liepos 14 d. rašto, kuriuo pareiškėjas šalino trūkumus, turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės pateikė panašaus turinio dokumentą, be kita ko, surašytą nekorektiškai Inspekcijos atžvilgiu. Teismas sutinka su Inspekcijos vertinimu, kad pareiškėjo prieštaringi teiginiai, be kita ko, surašyti nekorektiškai, daro skundą nesuprantamą ir neaiškų, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimai ir jų pagrindimas nebuvo aiškūs; pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir nedviprasmiškų reikalavimų, į kuriuos Inspekcija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją galėtų atsakyti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Inspekcija, vadovaudamasi VDTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Tuo pačiu tai reiškia, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad naikinti nėra jokio pagrindo.
11. Teisėjų kolegija dar pažymi, kadangi pareiškėjo skundas buvo netikslus ir neaiškus, t. y. prieštaringas, tad Inspekcijai nebuvo ir pagrindo pareiškėjo skundą persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Antra vertus, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas yra pasinaudojęs savo teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, tad nėra pagrindo išvadai, kad šiuo aspektu, t. y. nepersiunčiant skundo nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijai, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
12. Kadangi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, tad negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Inspekciją atlikti prašomus veiksmus.
13. Pareiškėjas dar prašo jam priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
14. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės sieja su Inspekcijos priimtu Sprendimu. Tad nagrinėjamu atveju konstatavus ginčijamo atsakovės Spendimo pagrįstumą ir teisėtumą nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu.
Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neįrodė Inspekcijos neteisėtų veiksmų, tad valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
16. Antra vertus, kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų, pareiškėjo nurodomų neteisėtų, veiksmų ir žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad už jo konstitucinių teisių daugybinius pažeidimus, teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimą valstybe žlugdymą, už cinišką ir chamišką valstybės pareigūnų tyčiojimąsi iš jo, bei savo pareigų nekompetentingą atlikimą, visišką pareigų neatlikimą ir biurokratizmą, patirtus negatyvius išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos žlugdymą jam turėtų būti priteisiama 50 000 Eur neturtinės žalos.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, be savo minėtų visiškai deklaratyvių paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus ir kt., atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo. Pareiškėjo iš vien teismų praktikos, susijusios su žalos atlyginimu, citavimas, jos niekaip nesiejant su konkrečiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nelaikytinas neturtinės žalos pagrindimu ir įrodinėjimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2566-5252/2021).
Taigi, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir prašomos priteisti neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir žalos.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.