- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-29007-1125/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23324-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudimo bendrovei AAS
- Trečiasis asmuo
- K. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“
dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N., atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei L. G., trečiajam asmeniui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, K. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 1 535,72 Eur žalos atlyginimo.
2. Nurodo, kad dėl 2019 m. gegužės 31 d. įvykusio eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini), patirtų sužalojimų apdraustoji A. D. tapo laikinai nedarbinga. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskyrė ir iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. išmokėjo 1 535,72 Eur ligos išmoką. Taigi, išmokėjus ligos išmoką, Fondo biudžetui padaryta 1 535,72 Eur dydžio žala.
3. Taip pat nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdyba 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl 2019 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio nutraukė dėl to, jog „nesurinkta pakankamai duomenų, kad vairuotojas K. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus. Nors mikroautobuso vairuotojas KET pažeidimo nepadarė, jis galimai tik neužtikrino saugaus keleivių pervežimo, kas yra numatyta 2012 m. birželio 7 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-294 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių“ 39.1 ir 63 punktuose, kuriuose nurodyta, kad vairuotojas privalo saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius, užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą paslaugų teikimą ir keleivių aptarnavimą, vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, tačiau šių taisyklių pažeidimas neužtraukia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės.“
4. Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad apklausos metu A. D. paaiškino, jog 2019 m. gegužės 31 d. apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) keleivinio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto mikroautobusą. Įlipusi iš vairuotojo nusipirko bilietą ir pradėjo eiti į sėdėjimo vietą, kaire ranka laikydamasi už turėklo, dešinėje laikydama bilietą. Tuo metu važiuojantis mikroautobusas ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve stabdė, dėl ko A. D. dešine ranka labai stipriai atsirėmė į turėklą, tuo pat metu pajusdama labai stiprų skausmą. Po to atsisėdo į keleivio vietą ir važiavo toliau. Apie įvykį vairuotojui nepranešė. Išlipo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo į namus. Nenurimus skausmui kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės traumų punktą. Ten nustatė lūžimą, atliko operaciją, įdėdami metalinį implantą. Apklaustas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kautra“ automobilio Mercedes Benz Sprinter Altas, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. B. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 31 d. vairavo autobusą, tačiau jam apie jokį sužalotą keleivį niekas nepranešė ir jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė.
5. Paaiškina, kad automobilis Mercedes Benz Sprinter Altas, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovės draudimo bendrovėje, todėl VSDFV Kauno skyrius AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 2020 m sausio 21 d. pareiškė pretenziją Nr. (8.5E)DV_S-3952 dėl 1 535,72 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. AJA/20/000817 žalą atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teigia, kad vairuotojas K. B. neužtikrino saugaus keleivės A. D. įlaipinimo ir vežimo, tokiu būdu pažeidė 2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-294 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių“ 39.1 ir 63 punktų reikalavimus ir atsakovė VSDFV Kauno skyriui privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl K. B. neteisėtų veiksmų ir jam pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepaisant aplinkybės, kad jis vairuodamas automobilį KET nepažeidė ir administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Taip pat pažymi, kad nėra duomenų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba A. D. tyčios ar didelio neatsargumo, todėl VSDFV Kauno skyrius ieškinys turi būti tenkinamas net ir tokiu atveju, jei teismas nenustatytų K. B. kaltės dėl žalos padarymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios butų.
8. Nurodo, kad autobuso Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, poliso Nr. 12 8832961, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. Remiantis specialisto išvada Nr. G2902/2019/(02), A. D. dėl paminėto įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimais šį nelaimingą atsitikimą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir už A. D. nedarbingumo laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) nukentėjusiajai išmokėjo 1 535,72 Eur ligos išmoką.
9. Pažymi, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Be to, A. D. taip pat taikomi atitinkami teisiniai reikalavimai, įskaitant ir jau ieškovės įvardintą pareigą laikytis visų atsargumo priemonių, tačiau keleivė, kaip eismo dalyvė, pareigų tinkamai nevykdė - stovėdama judant autobusui, tinkamai nesilaikė už turėklų, t. y. elgėsi itin neatsargiai, kas lėmė pasekmių (žalos) atsiradimą. Be to, nėra pateikiama jokių įrodymų, kad A. D. elgėsi atidžiai ir rūpestingai ir tikrai laikėsi už turėklo, kaip pati deklaratyviai teigia, nes tikėtina, jog nukentėjusiajai laikantis už turėklo, žala nebūtų kilusi, kadangi vairuotojas nestabdė staigiai, greičio neviršijo, važiavo įprastai, jokios netikėtos kliūties ant kelio nebuvo, todėl darytina išvada, kad stabdymas buvo įprastas, nebuvo staigus.
10. Pažymi, kad draudikas moka draudimo išmoką remdamasis kompetentingų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų surašytais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę. Kauno apskrities VPK 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta (nepradėta), kadangi nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių. Šitai taip pat suponuoja išvadą, jog policijos pareigūnai nenustatė vairuotojo atsakomybės dėl keleivės parkritimo autobuse ir žalos jai dėl to kilimo.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad vairuotojas galėjo palaukti kol keleivė atsisės į sėdimą vietą arba pasirinkti saugesnį greitį, nestabdyti taip staigiai, dėl ko keleiviai, atsižvelgiant į jų amžių, fizines savybes nepatirtų sužalojimų. Šiuo atveju staigus stabdymas sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo nukentėjusioji. Nurodė, kad keleivinio transporto vairuotojas yra profesionalas, jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, jis turi įvertinti aplinkybes, imtis būtinų priemonių savo ir kitų keleivių saugumui užtikrinti. Pažymi, kad transporto priemonė yra mikroautobusas, todėl vairuotojas gali įvertinti kiekvieno keleivio amžių, savybes, palaukti kol visi atsisės į sėdimas vietas.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais, prašė ieškinį atmesti. Mano, kad pareiga atlyginti žalą nekyla, o jeigu kyla, tai žala galėtų būti mažinama 50 proc., nes keleivė pati prisidėjo prie žalos kilimo, nebuvo pakankamai atsargi, tinkamai nesilaikė už turėklų.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dirba UAB „Kautra“ vairuotoju apie 3 metus, anksčiau panašių atvejų nepasitaikė, tikslių aplinkybių apie ginčo maršrutą nepamena.
14. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ į teismo posėdį neatvyko (apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė atsakovei, kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei, regresinį reikalavimą dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtų ligos išmokų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys).
16. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2019 m. gegužės 31 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui K. B., vairuojant automobilį Mercedes Benz Sprinter Altas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjo A. D.. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir Kauno apskrities VPK 2020 m. sausio 14 d. pažyma apie eismo įvykį Nr. EĮIS ROIK: 07-19-9500477. Taip pat nėra ginčo, kad automobilio Mercedes Benz Sprinter Altas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę privalomojo draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi atsakovė draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
17. A. D. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini) ir Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini); diagnozė kitų galūnių kaulų lūžiai. Už nurodytą laikotarpį ieškovė 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ir išmokėjo A. D. bendrai 1 535,72 Eur dydžio ligos išmoką.
18. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė, išmokėjusi ligos išmoką, patyrė 1 535,72 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Gavusi ieškovės pretenziją dėl nurodytos sumos kompensavimo, atsakovė atsisakė atlyginti Fondo biudžetui padarytą 1 535,72 Eur dydžio žalą. Savo poziciją atsakovė grindė tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu Kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos, todėl apdraustosios priemonės vairuotojui atsakomybė dėl sukelto eismo įvykio bei jo metu padarytos žalos nekyla.
20. Nagrinėjamu atveju, atsakovė remiasi 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities VPK nutarimu, nustatančiu, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta (nepradėta), kas reiškia, kad policijos pareigūnai nenustatė vairuotojo atsakomybės dėl keleivės parkritimo autobuse ir žalos jai dėl to kilimo, todėl atsakovei nekyla prievolė atlyginti nurodytą 1 535,72 Eur dydžio žalą. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Remiantis minėtu nutarimu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (nepažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai). Aplinkybė, kad minėtu atveju nekyla administracinė atsakomybė, neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti žalą kitais pagrindais – šiuo atveju nustatant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
21. Atsakovės, kaip draudikės, prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis, kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, todėl ieškovė neturi pareigos įrodinėti skolininko kaltės. Be to, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
22. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, kad dėl (duomenys neskelbtini) maršruto mikroautobuso vairuotojo veiksmų (staigaus stabdymo) nukrito ir susižalojo keleivė A. D.. Minėtas aplinkybes patvirtina 2020 m sausio 14 d. Kauno apskrities VPK pažyma, kurioje konstatuotos eismo įvykio aplinkybės: 2019 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) staiga stabdant važiuojančiam nenustatytam (duomenys neskelbtini) maršruto mikroautobusui nukrito ir susižalojo keleivė A. D., kuri po įvykio kreipėsi į Kauno Respublikinės ligoninės traumų punktą, kur diagnozuotas dešinės plaštakos penktojo delnakaulio lūžimas.
23. Atsakovė teigia, kad pati keleivė nebuvo pakankamai atsargi, tinkamai nesilaikė už turėklų, todėl žalos dydis turėtų būti mažinamas. Remiantis 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities VPK nutarimu, apklausos metu keleivė paaiškino, jog įlipusi į (duomenys neskelbtini) maršruto mikroautobusą iš vairuotojo nusipirko bilietą ir pradėjo eiti į sėdėjimo vietą, kaire ranka laikydamasi už turėklo, dešinėje laikydama bilietą. Tuo metu važiuojantis mikroautobusas ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve stabdė, dėl ko A. D. dešine ranka labai stipriai atsirėmė į turėklą, tuo pat metu pajusdama labai stiprų skausmą, po to atsisėdo į keleivio vietą ir važiavo toliau. Byloje nėra duomenų, kad aplinkybės buvo kitokios, t. y. keleivė nesilaikė arba netinkamai laikėsi už turėklų. Taigi, duomenų, kad žala atsirado dėl A. D. tyčios ar didelio neatsargumo, nėra, todėl VSDFV Kauno skyriaus ieškinys tenkinamas visiškai.
24. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. dėl mikroautobuso vairuotojo veiksmų nukentėjo keleivė A. D., keleivės nedarbingumą lėmė eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas, žalą sudaro keleivės laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jos negautas darbo užmokestis, kurį iš dalies kompensavo VSDFV Kauno skyrius, išmokėdamas 1 535,72 Eur ligos išmoką, aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti žalos dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės pareikštas ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės priteistinas 1 535,72 Eur žalos atlyginimas.
25. Byloje iš viso patirta 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j. a. k. 188677437, iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 1 535,72 Eur žalos.
Priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, valstybei 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.