Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. O. (E. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties E. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 22 d. nutarimu E. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį paskirta 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. liepos 19 d., 7.50 val., Trakų r., Lentvario m., Klevų al., Fabriko g., vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 173 punkto reikalavimus.

E. O. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu E. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai policijos pareigūnų paaiškinimus vertino kaip objektyvius, o liudytojų A. J. bei J. V. paaiškinimus laikė subjektyviais. Nurodo, jog jo iniciatyva iškviesti ir apklausti liudytojai nebuvo patraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą šioje byloje. Mano, jog A. J. ir J. V. parodymai nėra prieštaringi – teisme jie tik patikslino kai kurias detales. Be to, teismas neįvertino pareigūnų paaiškinimuose esančių prieštaravimų, nenustatė, kurioje konkrečioje vietoje jie buvo tuo metu, kai pastebėjo pažeidimą, kodėl jo nestabdė iš karto pravažiavusio pervažą. Pasak apelianto, pareigūnų automobilis stovėjo toli, o pareigūnai sėdėjo automobilyje ir pervažos matyti negalėjo, nes tam trukdė aukšta gyvatvorė. Teismas nepagrįstai nevertino E. O. pateiktų nuotraukų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Pasak apelianto, pareigūnų versija, jog jie buvo išlipę iš automobilio ir stovėjo toliau, atsirado tik po to, kai E. O. apskundė nutarimą teismui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo įteiktas tik 2010 m. spalio 22 d., nors turėjo būti įteiktas nedelsiant po surašymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

E. O. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 125 straipsnio pažeidimą, t. y. už tai, kad įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. ATPK 125 straipsnyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatyta, kad <...> įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 4 mėnesių.

E. O. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino įrodymus, be to, pasak apelianto, pareigūnai iš savo buvimo vietos negalėjo matyti pervažos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. O. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 125 straipsnį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius E. O. kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai iš esmės atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžių metu nuosekliai aiškino, jog jau degant raudonam šviesoforo signalui ir kai kitoje pervažos pusėje jau buvo sustoję automobiliai, iš Klevų gatvės atvažiavo ir nesustojęs per pervažą važiavo automobilis Mazda 6, kurį, kaip paaiškėjo, vairavo E. O.. Pareigūnai nurodė aiškiai matę situaciją pervažoje, tačiau pažeidėjo automobilio iš karto nesuspėjo sustabdyti, kadangi jis pasuko į Fabriko gatvę (b. l. 22-23, 47, 69). Iš pareigūnų pateiktų nuotraukų ir pažymėtų vietų, kuriose pažeidimo padarymo metu buvo pareigūnas ir automobilis (b. l. 41-42) akivaizdu, jog pervažą pareigūnai tikrai galėjo matyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėjas. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto E. O. ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų teikiama versija tam tikra dalimi prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija dėl šių asmenų parodymų, todėl jos nekartoja. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad netgi A. J. paaiškinimuose užfiksuota, jog jiems važiuojant per pervažą, kitoje pervažos pusėje jau stovėjo automobiliai (b. l. 26, 46), kas rodo, jog eismą draudžiantis šviesoforo signalas jau kurį laiką degė.

Apelianto nurodytas teiginys dėl protokolo nuorašo įteikimo datos nagrinėjamuoju atveju nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo priimto nutarimo. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodiniuose teismo posėdžiuose, todėl Institucijos galimai padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai buvo ištaisyti, o atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo užtikrintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. O. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. O. (E. O.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį E. O. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.