Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės( toliau – UAB) „U.“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „S.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki teismo posėdžio dienos atsakovė pateikė prašymą atidėti paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tačiau teismas 2022 m. birželio 8 d. protokoline nutartimi šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.

Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei pramoninio šaldytuvo CC70 įsisavinimo ir PPU spintų užpylimo modulio inžinerinių komunikacijų prijungimo darbus, kurių kaina su PVM 13 531,43 Eur, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo per 60 dienų nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Atsižvelgiant į tokių darbų pobūdį šalių santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios rangos nuostatos (CK 6.444 – 6.671 straipsniai). Darbų atlikimą patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovės priimtos sąskaitos faktūros: 2021 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 14 983 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 3 516,37 Eur sumai bei 2021 m. gruodžio 16 d. atliktų darbų aktai, kurie pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės. Iš byloje pateikto 2022 m. vasario 23 d. skolų suderinimo akto matyti, jog atsakovė aiškiai pripažino esamą įsiskolinimą ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 14 983 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas 2022 m. kovo 8 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo išieškojo iš skolininkės kreditoriaus naudai 18 499,37 Eur sumą. Po minėto teismo įsakymo priėmimo, atsakovė 2022 m. kovo 7 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 3 516,37 Eur sumą pagal 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusios 14 983 Eur sumos pagal 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjo ir liko skolinga. Ginčo, dėl skolos sumos bei duomenų, jog ieškovė netinkamai atliko darbus, nėra. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, jog šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų, o ieškovės atstovui teismo posėdžio metu tai paneigus, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog rangos sutartis buvo sudaryta rašytinės formos, todėl atitinkamai visi pakeitimai turėjo būti tokios pačios formos (CK 6.192 straipsnio 4 dalis), todėl teismas atmeta atsakovės teiginius, jog šalys žodžiu susitarė dėl prievolės termino pratęsimo ar skolos išdėstymo dalimis, kaip neįrodytus.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ieškovei sumokėjusi reikalaujamą sumą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 983 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 983 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 337 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė UAB „U.“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos jai nekompensuojamos.

Atsižvelgiant į tai, kad byla pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, nes jos nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „U.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 14 983 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 983 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 337 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.