- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-942-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00582-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2016-02-07 9.53 val. Neringos mieste kelio Smiltynė – Nida ir Kuršių g. sankryžoje vairavo automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, po paklaidos 0,62 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiu būdu J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jis paaiškino, kad iš vakaro su draugais truputį išgėrė alkoholio, mažai naktį miegojo. Ryte būtinai turėjo vykti į parapiją – Kuršių Neriją, nesijautė blogai, bet sustabdžius pareigūnams, alkotesterio parodymais jam buvo nustatytas lengvas girtumas. Jis paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klebonas, jis gyvena Palangos mieste, todėl norint aptarnauti šias parapijas, jam į Kuršių Neriją automobiliu tenka vykti kelis kartus per savaitę. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. sudėtį.
J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų – Neringos savivaldybės mero charakteristikos ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios Vyskupo rašto, J. L. aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijas. Jo tarnystę apibūdina kaip nepriekaištingą, ne tik kaip klebono, bet ir kaip aktyvaus bendruomenės nario, prisidedančio prie įvairių festivalių organizavimo ar garbingų datų minėjimo. Iš Vyskupo rašto taip pat matyti, kad J. L. gyvenamoji vieta – Palanga, kadangi vyskupija neturi galimybių suteikti gyvenamojo ploto Kuršių Nerijoje. Klebonas reikalingas parapijose kelis kartus per savaitę ir neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės vykdyti pareigų. Vyskupas pažymi, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia neturi jokios galimybės J. L. pakeisti kitu kunigu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas nežymiai viršija leistiną apsvaigimo normą, tiek tais atvejais, kai artimas vidutiniam apsvaigimui. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. L. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra itin šiurkštus, leistiną alkoholio normą J. L. viršijo nežymiai, kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, darbdavio ir Neringos savivaldybės mero charakterizuojamas itin teigiamai, vairavimas susijęs su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Netekus teisės vairuoti, nukentėtų ne tik pats J. L., bet ir Kuršių Nerijos bendruomenės nariai – tai įrodo aukščiau aptartos aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad baudos paskyrims kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).
Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. L. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimalią baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje 2AT-21-648/2016, teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 313 str.,
nutaria:
J. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį – ROIK: 16055125625, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.