- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-5531-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05111-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. K., F. K., V. G., T. J., M. K.
- Advokatai
- Karolis Kurapka
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. (V. K.), F. K., V. G., T. J. ir M. K. (M. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja T. J. prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti buvusio savininko I. K. (I. K.) turėtos žemės valdos kartografijos darbus, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų (duomenys neskelbtini), skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaimo valstiečiui J. F. K. (J. F. K.), išrašą.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad yra pretendentė į I. K. žemės sklypą Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą nekilnojamąjį turtą ir pateikė žemės sklypo planą, tačiau pagal jos pateiktą išlikusį I. K. sklypo planą bei kitą archyvinę medžiagą žemės sklypas nėra kartografuotas. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtų atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, atkuriant nuosavybes teises į žemę, turi būti žinomos ne tik buvusio žemės savininko turėtos žemės valdos plotas, bet ir konkreti vieta bei žemės sklypo ribos. Nesant dokumentų dėl tikslių turėtos žemės valdos ribų, atliekamas žemės sklypo kartografavimas.
Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2013-06-25 rašte Nr. 155-(7.5)-136 nurodė, kad tikslinga iš naujo nustatyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės valdos ribas ir pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografavijos atlikimą, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų (duomenys neskelbtini) išskirtų asmeninėj nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaimo valstiečiui J. F. K., išrašą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-07-15 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7046 „Dėl dokumentų pateikimo“ paprašė iki 2014-08-25 pateikti dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdybos žemes sklypo (-ų) buvimo vietą, kopijas. Šie dokumentai buvo pateikti 2014-08-14, tačiau praėjus daugiau kaip dviem mėnesiam, kartografavimo darbai nėra atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad T. J. yra viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į I. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁸-1563-1998 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės. Įvertinus buvusio savininko I. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, nustatyta, kad pretendentai 1998-12-15 notariniu susitarimu susitarė nuosavybės teises atkurti taip: T. J. – 0,32 ha, V. G. – 0,33 ha, J. K. (J. K.) – 0,33 ha, M. K. – 0,32 ha, V. K. – 0,4 ha, T. J. – 0,32 ha. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad V. K. Vilniaus apskrities viršininko 1999-06-30 sprendimu Nr. 41-7104 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) bendras plotas – 0,3788 ha). F. K. notariškai patvirtinta sutartimi 1998-12-30 iš sutuoktinio J. K. (notarinio registro Nr. 2-8383) įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į I. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę. F. K. Vilniaus apskrities viršininko 1999-06-30 sprendimu Nr. 41-7037 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), plotas – 0,3092 ha). V. G. Vilniaus apskrities viršininko 1999-06-30 sprendimu Nr. 41-7188 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), plotas – 0,1272 ha). Tai patvirtina, kad pretendentams V. K. ir F. K. buvo visiškai, o V. G. iš dalies atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į pareiškėjos ir pretendentų M. K., T. J. bei V. G. pateiktus prašymus ir jų vardu parengtas išvadas, minėti buvusio savininko I. K. pretendentai buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punktu, pateikusius prašymus ir išvadas projekto papildymui, sąrašą, patvirtintą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-05-07 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-988. Minėtame sąraše V. G. nurodyta 294 eilutėje, T. J. – 484 eilutėje, T. J. – 485 eilutėje, M. K. – 486 eilutėje.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiame projekte T. J. pagal išvadoje nurodytą vertę buvo suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, V. G. – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, T. J. – miškų ūkio paskirties žemės sklypas, o M. K. – miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Tiek pareiškėjos, tiek kitų pretendentų atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėtą 2,02 ha žemę beveik baigtas, liko suprojektuotus žemės sklypus paženklinti ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų, kad šie pretendentai atsisakytų, reikštų pastabas dėl projektavimo veiksmų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tvirtina, kad T. J. nepagrįstai prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografiją, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas jos ir buvusio savininko I. K. pretendentų atžvilgiu visiškai arba beveik baigtas.
Šalies argumentai
Pareiškėja neginčija jokio Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013-06-25 raštas Nr. 1SS-(7.5.) yra netikslus, nes jame nevisiškai įvertinti teritorinių skyrių atlikti veiksmai, nustatant buvusios I. K. žemėvaldos vietą, o taip pat dėl to, kad turimi dokumentai saugomi tiek Vilniaus rajono skyriuje, tiek Vilniaus miesto skyriuje, ir kad T. J. atžvilgiu nuosavybės teisų atkūrimo procesas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės departamento Vilniaus rajono žemės ūkio valdyba 1997-07-23 atliko buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 2,02 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų kartografavimo darbus ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir sklypo ribų nustatymo aktą bei nubraižė sklypo schemą. Rengiant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo buvusių savininkų turėtos žemės sąrašą, 2004-09-30 buvo nubraižytas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės ribų nustatymo planas, kuriame pažymėtas buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 2,02 ha ploto žemės sklypo plotas. Apie tai pareiškėja informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-04-15 raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-316. T. J. 1999-06-22 parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1648, pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai. T. J. ne tik neginčija šios išvados, bet ją realizavo projektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. J., V. K. ir M. K. prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Paaiškino, kad dėl jiems nesuprantamų priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius ignoruoja jų prašymus ir neatlieka savo tiesioginių funkcijų. Tretieji suinteresuoti asmenys, sužinoję kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Vilniaus rajono skyriui atlikti kartografavimo darbus, manė, jog jis privalės šiuos veiksmus atlikti, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovo teiginiai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-15 pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-304 yra klaidingas tik dar kartą parodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono specialistai siekia nuslėpti darbo trūkumus ir formaliai parodyti, kad nuosavybės teisių atkūrimas jau įgyvendintas. Tvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius turi vykdyti tiesioginio vadovo pavedimus, jis negali savarankiškai nuspręsti, kokius pavedimus vykdyti. Tvirtina, kad netiesa, jog atkūrimo procesas yra baigtas arba beveik baigtas. Tretieji suinteresuoti asmenys atkūrimo proceso laukia apie 20 metų. Kadangi jų prioritetas susigrąžinti žemę natūra, o kartografavimo darbai neatlikti ir nėra žinoma I. K. žemės sklypo buvimo vieta, jie 2015-02-06 informavome Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kad atsisako gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje.
Tretieji suinteresuoti asmenys F. K. ir V. G. atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė. Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1992-01-08 I. K. padavė prašymą grąžinti žemę, priklausiusią I. K. bei nurodė kitus pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą (t. 1, b. l. 106-107). Analogišką prašymą 1991-10-29 padavė K. V. (t. 1, b. l. 108), o 1992-03-26 – V. G. (t. 1, b. l. 109-110). Į bylą pateiktas 1994 m. išverstas remiantis Vilniaus gubernijos žemės reikalų valdybos 1910-03-22 potvarkiu atliktas padalijimo į vienkiemius planas (t. 1, b. l. 113-114). 1994-11-16 Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės ekspertų komisija pripažino, kad nepakanka dokumentų nuosavybės teisės atkūrimui ir pasiūlė arba kreiptis į teismą, arba ieškoti papildomų dokumentų (t. 1, b. l. 148-149). Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir sklypo ribų nustatymo 1997-07-23 aktu (t. 1, b. l. 44-45) buvo apžiūrėtas buvusio savininko I. K. žemės sklypas, sudarytas jo brėžinys ir nustatyta, kad sklypas yra 2,02 ha ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 28-1563-1998 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės (t. 1, b. l. 155). I. K. pretendentai 1998-12-15 notariniu susitarimu susitarė nuosavybės teises atkurti taip: T. J. – 0,32 ha natūra, V. G. – 0,33 ha ekvivalentine natūra, J. K. – 0,33 ha ekvivalentine natūra, M. K. – 0,32 ha natūra, V. K. – 0,4 ha natūra, T. J. – 0,32 ha natūra (t. 1, b. l. 159).
1999-06-22 išvadoje Nr. 1648 nurodyta, kad T. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės (t. 1, b. l. 49). Pareiškėja 2000-02-17 pateikė prašymą už jai (duomenys neskelbtini) 0,32 ha žemės, miško sklypą skirti lygiavertį žemės arba miško sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (t. 1, b. l. 50). Buvusio savininko I. K. pretendentai, tarp jų ir pareiškėja, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2003-03-27 pateikė prašymą grąžinti tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime naujais sklypais (t. 1, b. l. 172). Atsižvelgiant į T. J. pateiktą prašymą ir jos vardu parengtą išvadą, pareiškėja buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punktu, pateikusius prašymus ir išvadas projekto papildymui, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-05-07 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-988 (t. 1, b. l. 55–56, 57–71). Minėtame sąraše T. J. nurodyta 485 eilutėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiame projekte T. J. Nr. 261 pagal išvadoje nurodytą vertę buvo suprojektuotas 0,138 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (t. 1, b. l. 75–76, 77–104).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-04-15 rašte Nr. 49SF-(14.49-104)-316 pareiškėjai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog naujos medžiagos, įrodančios, kad buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas patenka į Vilniaus miestui priskirtą teritoriją, ji nepateikė, Vilniaus miesto skyrius negali atlikti buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės sklypo kartografavimo darbų. Šis skyrius taip pat negali vykdyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų (t. 1, b. l. 26–27).
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtos žemės valdos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje, kartografavimo, 2013-06-25 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1363 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos ribų kartografavimo metu planine medžiaga nedisponavo, o pagal metodinius nurodymus atitinkamos vietovės archyvinė planinė medžiaga yra pagalbinė priemonė, padedanti nustatyti konkrečios žemėvaldos ribas, yra tikslinga iš naujo nustatyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės valdos ribas. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas pavedė Vilniaus rajono skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografijos atlikimą, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus gubernijos, Vilniaus apskrities sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaimo valstiečiui J. F. K., išrašą (t. 1, b. l. 23–25).
Atsakovo direktorius 2014-05-15 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-304 pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl buvusio savininko I. K. turėtos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, ribų kartografavimo, įvertinant skyriuje turimus archyvinius dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo (-ų) buvimo vietą. Jeigu minėtų dokumentų neužtenka, nurodyta kreiptis į T. J. su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo (-ų) buvimo vietą. Pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikus prašomų dokumentų, inicijuoti žemės sklypo (-ų) ribų kartografavimą vietoje (t. 2, b. l. 30).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius su 2014-07-15 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7046 kreipėsi į T. J. ir prašė iki 2014-08-25 pateikti dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo (-ų) buvimo vietą, kopijas (t. 1, b. l. 6). Pareiškėja 2014-08-14 prašyme paprašė iš Vilniaus apygardos teismo išreikalauti ekspertizės aktą, kuris patvirtina, kad I. K. planas yra originalus. Pažymėjo, kad visus dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo buvimo vietą, 2014-02-18 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai. Pakartotinai T. J. pateikė plano nuorašą su vertimu (t. 1, b. l. 7).
Atsakovas 2014-12-12 raštu Nr. 1SS-(7.5)-3122 pareiškėjos 2014-11-14 skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo priimti sprendimą nustatyti I. K. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo buvimo vietą pagal 2014-08-14 pateiktą archyvinę medžiagą, nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės T. J. skundą administracinėje byloje Nr. I-10866-580/2014 (t. 1, b. l. 20–22).
Pareiškėja su 2015-02-05 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir nurodė, kad, kadangi nėra nustatyta I. K. sklypo buvimo vieta ir neaišku, ar yra galimybė grąžinti natūra laisvą žemės sklypą turėtoje vietoje, atsisakė gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje (t. 2, b. l. 42). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2015-03-06 raštu informavo pareiškėją, kad administracinė procedūra sustabdoma, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės jos skundą (t. 2, b. l. 43).
Kreipdamasi į teismą, T. J. siekia, kad būtų kartografuota buvusio savininko I. K. turėta žemės valda. Dar 1999-06-22 išvada Nr. 1648 buvo konstatuota, kad I. K. žemės sklypas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises T. J., priklauso valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja su tokia išvada sutiko, jos neginčijo, o savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą realizavo prašydama atlyginti už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja 2000-02-17 pateikė prašymą už jai (duomenys neskelbtini) kaime 0,32 ha žemės, miško sklypą skirti lygiavertį žemės arba miško sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kartu su kitais buvusio savininko I. K. pretendentais Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2003-03-27 pateikė prašymą grąžinti tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime naujais sklypais. Atkūrimo įstatymas numato asmens teisę pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą bei atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, kuriuo buvo patvirtinta Atkūrimo tvarka, 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Taigi šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik jos anksčiau pasirinktu būdu. Nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo šiuo metu galiojanti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija nenumato. Paskutinė galimybė buvo suteikta iki 2015-03-01 pakeisti būdą piliečiams, kurie pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, į atlyginimą lygiaverčiu miško plotu (...). Byloje susiklosčiusiu atveju pareiškėjos veiksmai iš esmės reikštų ne tik jos valią pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau norą paneigti I. K. turėtos žemės statusą iš valstybės išperkamos į laisvą ir tokiu būdu pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs sprendimą dėl to, kad išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, ir Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informavęs pareiškėją, kurios prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurios išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlęs jai pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi. Susidariusi teisinė situacija vertintina kaip pareiškėjos siekis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo pakeisti I. K. priklausiusios žemės statusą, paneigiant reikalingumą šią žemę išpirkti bei priimant sprendimą dėl turto nebepriskyrimo valstybės išperkamam ir įvykdant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies procedūrą. Tik tokiu būdu pareiškėja šiuo metu galėtų pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iš atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nauju žemės sklypu individualiai statybai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Taigi Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimai dėl kartografavimo klausimo sprendimo yra teisiškai reikšmingi tiek, kiek jais siekiama pakeisti I. K. turėtos žemės statusą. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nurodo, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo metu bet kokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų nuosavybės teises ar giminystės ryšius, pateikimas yra pasibaigęs. Tai reiškia, kad teismui neatnaujinus dokumentų pateikimo termino, negalima pateikti ir naujų archyvinių ar kartografinių dokumentų. Vadinasi, jokie Nacionalinės žemės tarnybos prašymai dėl papildomų dokumentų pateikimo pretendentams negali būti teikiami ir jokie veiksmai pagal naujai pateiktus dokumentus negali būti atliekami. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-15 rašte išdėstyti įpareigojimai dėl papildomų dokumentų pareikalavimo iš T. J. neturi būti vykdomi, o naujai pateiktais dokumentais, jei tokie būtų pateikti, negali būti remiamasi nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Iš esmės klausimas dėl dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinimo bei termino dokumentams pateikti atnaujinimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą palikusioje nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1807-565/2013 konstatuota, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 0,21 ha žemės sklypą, todėl teismas nepasisako dėl žemės sklypo buvimo Vilniaus mieste, kuo šios bylos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas motyvavo sklypo kartografavimo reikalingumą. Taip pat Vilniaus apygardos teismas pasisakė ir nebuvimo svarbių aplinkybių terminui dėl 1910 metų plano ištraukos ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiui pateikti atnaujinti. Minimoje byloje T. J. dalyvavo pareiškėja, todėl jos atžvilgiu nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos. be pareiškėjos atstovo paaiškinimo, kad po kartografavimo žemės sklypas galėtų patekti į Vilniaus miesto teritoriją apskritai nėra atskleistas pareiškėjos interesas dėl žemės kartografavimo.
Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad kartografavimas negali pakeisti žemės sklypo ploto, kadangi šis plotas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 28-1563-1998 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės. Vadinasi, žemės sklypo plotas galėtų būti keičiamas tik atnaujinus procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje ir pakeitus teismo sprendimą, tačiau šiuo metu yra praleistas naikinamasis penkerių metų terminas dėl proceso atnaujinimo, nustatytas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, žemės sklypo kartografavimas negali turėti įtakos nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiu sklypu ar nauju sklypu individualiai statybai.
Buvusio savininko turėto žemės sklypo kartografavimas yra aktualus tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teises į buvusio savininko žemės sklypą siekia atkurti natūra ar tai reikšminga dėl žemės sklypo ploto nustatymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų I. K. turėto žemės sklypo kartografavimo reikalingumą, nes nėra galimybių panaudoti sklypo kartografijos nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Be to, remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai pagal išvadą jau yra suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. T. J. atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėtą 2,02 ha žemę beveik baigtas. Atsakovas nurodė, kad kol kas nėra tik paženklintas suprojektuotas sklypas ir nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nors pareiškėja 2015-02-05 prašyme pažymėjo, kad atsisako gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje, tačiau šis prašymas negali būti laikomas tinkamu nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimu. Kadangi T. J. nuosavybės teisės nėra atkuriamos natūra, o nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, turėtą žemę beveik baigtas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografijos darbus. T. J. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.