- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1807-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09244-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- T. J., A. R., V. G., V. K., J. K., M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J., A. R., T. J., V. G., V. K., J. K. ir M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos I. K. Vilniaus apskrities Rozkazy kaime valdė 0,21 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, taip pat prašė atnaujinti terminą paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos papildomus nuosavybės teisių ir giminystės ryšį su savininku I. K. patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjai murodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-24 sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K., miręs 1988-07-29, nuosavybės teisėmis Antežerių kaime (buvęs Rozkazy kaimas), Vilniaus rajone, valdė 2,02 ha žemės. Vėliau buvo rasti dokumentai, kuriuose nurodytas I. K. valdytos žemės plotas nesutampa su 1998-11-24 teismo sprendimu nustatytu 2,02 ha žemės plotu. Pagal 1910 metų ištrauką iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano ir pagal 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštį I. K. valdė 2,23 ha žemės. Vienas iš I. K. valdytų sklypų, kurio plotas yra 0,21 ha, patenka į Vilniaus miesto teritoriją. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjai nutarė kreiptis į teismą dėl naujo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą atmesti.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetė kaip neįrodytą. Taip pat teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos papildomus nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku I. K. patvirtinančius dokumentus.
Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8-1563/1998 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K., miręs 1988-07-29, nuosavybės teisėmis Antežerių kaime, Vilniaus rajone, valdė 2,02 ha žemės. Dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipėsi I. K. sūnus V. K.. Nors pretendentai į I. K. priklausančią žemę: T. J., A. R., T. J., V. G., V. K., J. K. ir M. K., t.y. nagrinėjamojoje byloje esantys pareiškėjai, jau tuo metu pretendavo atstatyti nuosavybės teises į 2,50 ha I. K. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės plotą, minėto teismo sprendimo neskundė ir neginčijo teismo nustatyto I. K. valdytos žemės ploto. Teismas pažymėjo, kad naujų įrodymų pareiškimui pagrįsti pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjų pateiktame žemės apskaitos žiniaraštyje, sudarytame 1948 metais, teigiama, kad K. I. J. R.kaime buvo 2,23 ha žemės ploto naudotojas, šis plotas susidarė iš dviejų žemės sklypų, kurių vienas - 2,06 ha ploto, o kitas - 0,17 ha ploto. Tačiau šis dokumentas nepatvirtina fakto, kad aukščiau paminėtas žemės sklypas K. I. J. buvo valdomas nuosavybės teise.
Teismas taip pat vadovavosi Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1212/2007, iškeltoje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. R., T. J., V. G., V. K., J. K., M. K. ir T. J., kurioje pareiškėjai taip pat kėlė klausimą dėl žemės priskirtinumo Vilniaus miestui, ir kurioje teismas nustatė: „įvertinęs atsakovų pateiktą Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 m. skirstymo į vienkiemius plano kopiją, patvirtinančią, kad I. K. tėvo F. K. turėtą žemę Razkazy (Antežerių km.) sudarė du sklypai, vienas iš jų buvo, manytina, dabartinėse Vilniaus miesto ribose. Tačiau pateiktas planas nėra sugretintas su dabartiniu Vilniaus m. planu, nėra specialisto išvados, patvirtinančios atsakovų argumentą. Prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr.10-1-2241-02 pateikiama Vilniaus m. savivaldybės administracijos plėtros departamento 2003-07-04 informaciją, rašto Nr.37-04-1196, kad Vilniaus m. ribos 1999-2000 metais (imtinai) nesikeitė, o Antežerių ir Dubovkos kaimai Vilniaus miesto teritorijai nepriklausė“.
Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjai praleido terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai dar 1998 metais civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės teisme, kurioje buvo nustatytas faktas dėl I. K. nuosavybės teise valdytos žemės Antažerių kaime, teikdami dokumentus teismui žinojo, į kokį žemės sklypą pretenduoja atstatyti nuosavybės teises, jokių naujų dokumentų ir aplinkybių pareiškėjai nenurodė. Nenustatęs jokių termino atnaujinimo priežasčių, pareiškėjų reikalavimą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo teismas atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja T. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad pateiktų dokumentų: Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-12 sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog I. K. valdymo teise Antežerių kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės, 1910 metų ištraukos iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano, kuriame nubraižyti du atskiri žemės sklypai Nr. 34 ir Nr. 34a, nuosavybės teise priklausantys J. K., ir 1948 metu žemės apskaitos žiniaraščio, nepakanka pareiškimui pagrįsti.
2. Teismas savo sprendime konstatavo, kad Dubovkos kaimas yra Vilniaus rajone, kas neatitinka tikrovės, kadangi pagal Vilniaus miesto savivaldybės MPD 2003-11-03 ištrauką Dubov(w)kos kaimas yra Vilniaus miesto teritorijoje.
3. Teismui pateiktame 2012-01-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. ISS-(7.5)-17 nurodyta, kad yra duomenų, jog dalis buvusio Razkazy kaimo teritorijos patenka į Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirta teritoriją, nors prieš tai buvo laikomasi pozicijos, kad Razkazy kaimo (dabar Antežerių) teritorija iš viso nepakliūna į Vilniaus miesto ribą. M. R. kaimo buvimo vietą Vilniaus miesto teritorijoje patvirtina 1869 m. Razkazy kaimo žemėlapis, iš kurio matyti, kad kaimas ribojasi su Dubov(w)kos kaimu ir 1910 m. ištrauka iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano, kurioje žemės sklypas Nr. 34a ties tašku H-E ribojasi su Dubov(w)kos kaimu. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol neįtraukė 1910 m. ištraukos iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano į dabartinį žemėlapį.
4. Nagrinėjant bylą buvo pateiktas naujas dokumentas - 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštis, kuris yra papildomas nuosavybės teisės faktą įrodantis dokumentas
5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1212/2007. Minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi skiriasi bylos nagrinėjimo dalykas ir šalys.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus teismui pateiktas 2011-07-64 atsiliepimas patvirtina, kad iki kol 2007 metais Vilniaus apygardos teismas nepanaikino administracinių aktų, kuriais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą - žemę, esančią Vilniaus mieste, tos teisės galiojo. Taigi faktą, kad nepakanka dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į 0,21 ha ploto žemės sklypą, pareiškėjai sužinojo pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pareiškimams dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti, t.y. po 2003-12-31.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.). Ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas (CPK 304 str. 1 d.).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pareiškėjai T. J., A. R., T. J., V. G., V. K., J. K. ir M. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Vilniaus apskrities Rozkazy kaime valdė 0,21 ha žemės sklypą Vilniaus mieste.
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-1563/1998 matyti, kad 1998 metais pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. iki nacionalicijos Antežerių kaime (buvęs Rozkazy kaimas), Vilniaus rajone, asmeninės nuosavybės teise valdė 2,02 ha žemės, suinteresuotais asmenimis šioje byloje buvo nagrinėjamos bylos pareiškėjai T. J., T. J., V. G., J. K. ir M. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998-11-24 sprendimu nustatė juridinę reiškmę turintį faktą, kad I. K. valdymo nuosavybės teise Antežerių kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės. Priimdamas šį sprendimą, teismas, be kitų įrodymų, rėmėsi Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 metų plano ištrauka. Iš šios ištraukos matyti, kad Riešės valsčiaus Razkazy kaimo valstiečiui Jevdokimui F. K. (I. K. tėvui) asmeninėn nuosavybėn išskirto žemės sklypo Nr.34 plotas buvo 1,87 ha, o asmeninėn nuosavybėn išskirto žemės sklypo 34a plotas buvo 0,07 ha. Iš kitų civilinėje byloje Nr. 2-1563/1998 esančių įrodymų (1997-06-26 Buivydiškių agrarinės reformos tarnybos rašto, 1997-07-23 sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir sklypo ribų nustatymo akto, sklypo schemos, liudytojų J. Ž., B. J. parodymų matyti, kad rėžinis Antežerių kaimas apie 1920 metus buvo išskirstytas į viensėdžius, todėl buvęs savininkas naudojosi kitu, nei nurodyta 1910 metais planu, žemės sklypu, o būtent, 2,02 ha ploto žemės sklypu, nurodytu sklypo schemoje.
Nauju dokumentu, kuris, pareiškėjų teigimu, patvirtina, kad I. K. nuosavybės teise valdė ne 2,02 ha, o 2,23 ha žemės, pareiškime įvardintas 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštis. Šiame žiniaraštyje nurodyta, kad I. K. Razkazy kaime naudojo du žemės sklypus, kurių plotai yra 2,06 ha ir 0,17 ha (4-5 b.l.). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis dokumentas nėra pakankamas padaryti išvadą, kad jame nurodytus žemės sklypus I. K. valdė nuosavybės teise. Žemės apskaitos žiniaraščio 30 skiltis „Pagal kokius dokumentus užpildytas žiniaraštis“ ir 31 skiltis „Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkyma“ nėra užpildytos. Nėra pagrindo teigti, kad 1910 metų plano ištraukoje ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyti tie patys žemės sklypai, nes iš esmės skiriasi jų plotai (1,87 ha ir 2,06 ha bei 0,07 ha ir 0,17 ha). Be to, pareiškėjai teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme teigė, kad I. K. turėjo du žemės sklypus, vienas apie 2 ha žemės sklypas buvo Rozkazy kaime, o apie 20 arų žemės sklypas buvo Vilniaus mieste, Šeškinėje. Kaip jau nurodyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-24 sprendimu buvo nustatytas juridinę reiškmę turintis faktas, kad I. K. valdymo nuosavybės teise Antežerių kaime, Vilniaus rajone, turėjo 2,02 ha žemės, t.y. tokio ploto žemės sklypą, kaip ir nurodė pareiškėjai teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu. Jokų įrodymų apie I. K. nuosavybės teise turėtą apie 20 arų žemės sklypą Vilniaus mieste, šeškinėje, byloje nėra.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštyje nurodytus duomenis apie du I. K. turėtus žemės sklypus atitinka duomenys, esantys Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastrinės vietovės Antežerių kaimo buvusių sąvininkų sąraše (duomenys apie 2,02 ha sklypą) ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-11-09 pažymoje Nr.(P1-8598)P-7297 (duomenys apie 0,17 ha žemės sklypą).
Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastrinės vietovės Antežerių kaimo buvusių sąvininkų sąraše (98 b.l.) yra duomenys apie tai, kad buvęs savininkas I. K. Antežerių kaime turėjo 2,02 ha žemės. Sąrašas sudarytas 2004-09-30. Darytina išvada, kad duomenys apie I. K. nuosavybės teise turėtos žemės plotą įrašyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-24 sprendimo pagrindu. Minėtas sprendimas buvo priimtas įvertinus 1910 metų plano ištraukos duomenis apie Jevdokimui F. K. (I. K. tėvui) asmeninėn nuosavybėn išskirtus du žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 1,94 ha, taip pat duomenis apie tai, kad apie 1920 metus Antežerių kaimą išskirsčius į viensėdžius, buvęs savininkas naudojosi ne 1910 metų plane nurodytais dviem žemės sklypais, o vienu 2,02 ha žemės sklypu. Byloje nėra apeliaciniame skunde minimos Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-11-09 pažymojas Nr.(P1-8598)P-7297, kurioje būtų duomenys apie I. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,17 ha žemės sklypą. Byloje esančioje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011-11-09 pažymoje Nr.(P1-8598)P2-7297 (54 b.l.) pažymoje nurodyti duomenys apie I. K. gimimo datą.
Nesant pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Vilniaus apskrities Rozkazy kaime valdė 0,21 ha žemės sklypą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kad žemės sklypas, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti, yra Vilniaus mieste. Žemės sklypo buvimo vietos faktas yra išvestinis iš šio skypo valdymo nuosavybės teise fakto. Žemės sklypo buvimo vieta yra reikšminga sprendžiant, kokia tvarka pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bus taikoma atkuriant nuosavybės teises. Nenustačius žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto, nuosavybės teisės atkūrimas nėra galimas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.).
Be to, aplinkybė, ar 1910 metų plano ištraukoje nurodyti I. K. tėvo turėti du žemės sklypai Rozkazy (Antežerių) kaime buvo iki 1995-06-01 Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, buvo nustatinėjama Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1212/2007. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 sprendimu šioje byloje konstatuota, kad nėra duomenų apie I. K. valdyto žemės sklypo buvimą Vilniaus miesto teritorijoje (198-217 b.l.). I. K. nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų buvimas Vilniaus miesto teritorijoje buvo nurodytos bylos įrodinėjimo dalykas, nes aplinkybe, kad šie sklypai nebuvo Vilniaus miesto teritorijoje, ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras grindė ieškinį. Apeliantė buvo šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jos atžvilgiu šios aplinkybės pripažintinos prejudicinėmis ir nebegali būti ginčijamos (CPK 182 str. 2 p.).
Dėl termino atstatymo
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 p. nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pareiškimu prašoma atnaujinti terminą pateikti 1910 metų plano ištrauką ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštį. 1910 metų plano ištrauka buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1563/1998, kurioje pareiškėja T. J. buvo dalyvaujantis asmuo, todėl ši ištrauka galėjo būti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 p. nustatytu terminu pateikta institucijai, nagrinėjančiai prašymus atkurti nuosavybes teises. Pareiškime nenurodyta, kodėl ši plano ištrauka nebuvo pateikta nustatytu terminu. Pareiškime taip pat nenurodyta, kodėl nustatytu terminu nebuvo pateiktas 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštis. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad faktą, jog nepakanka dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į 0,21 ha ploto žemės sklypą, pareiškėja sužinojo tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2007 metais panaikino administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2007-12-15 sprendimu 2000-07-20 sprendimas Nr.01-731 dėl nuosavybės teisių pareiškėjai T. J. atkūrimo Vilniaus mieste buvo panaikintas ne tuo pagrindu, kad trūko dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko I. K. nuosavybės teises į žemę, o tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės į I. K. turėtą žemę pareiškėjai Vilniaus mieste buvo atkurtos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą eiliškumą, be to, pareiškėjai negalėjo būti suteiktas žemės sklypas Vilniaus mieste.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.