Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-3681-792/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
2-3681-792/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08553-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
AB „Klaipėdos vanduo“
Atsakovas
K. S.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3681-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-08553-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 42.10.; 45.5.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ įgaliotam asmeniui Raimondai Šideikienei, atsakovės atstovui advokatui L. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 1230,25 Lt įsiskolinimą už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų pašalinimą, 71,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei K. S. nuosavybės teise iki 2010-08-06, tačiau atsakovė ir toliau gyveno minėtame bute, kol buvo iškeldinta 2012-06-21. Tarp šalių buvo susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo - vartojimo santykiai, nes AB „Klaipėdos vanduo“ tiekė šaltą vandenį ir teikė nuotekų šalinimo paslaugas, o atsakovė vandenį vartojo bei naudojosi suteiktomis paslaugomis, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę – mokėti už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas. Atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos už šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą, tačiau pastaroji jų neapmokėjo, todėl nuo 2011-08-31 iki 2012-06-21 atsakovė įsiskolino ieškovui 1230,25 Lt – 1148,30 Lt už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 81,95 Lt delspinigių (b.l. 2-3, 8-10). Atsakovei skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2012-06-21. Nuo 2011-08-31 atsakovė nedeklaravo vandens apskaitos prietaiso rodmenų už suvartotą vandenį, todėl atsakovei buvo skaičiuojama norma. 2011-11-08 AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierė patikrinimo metu nustatė vandens suvartojimo rodmenis: šalto 135,4 m³, karšto 145,6 m³. 2011-11-08 išrašytoje sąskaitoje buvo atliktas perskaičiavimas pagal faktinius rodmenis, skaičiuojant ne nuo 0 už šaltą ir karštą vandenį, o nuo 31 ir 33, todėl ir 2011-11-08 sąskaitoje nurodyti dydžiai: vanduo 104 m³, vanduo pašildymui 113 m³ (135-31=104; 146-33=113). Toliau iš gautų rodmenų (104 m³ ir 113 m³) atimtas normos vidurkis (-33 m³ ir -30 m³). Kadangi atsakovė kiekvieną mėnesį nedeklaravo vandens suvartojimo rodmenų, jai buvo skaičiuojama norma, kol bus gauti vandens apskaitos prietaiso rodmenis, juos gavus perskaičiuojama norma, imant vidurkį už metus. Todėl atsakovei 2011-11-08 išrašyta sąskaita sumokėti tik už 71 m³ šalto vandens, ir 83 m³ šalto vandens pašildymui bei abonentinis mokestis (pardavimo kaina ir aptarnavimo mokestis.). Taip pat perskaičiuota ir 2012-06-21 sąskaita, kai atsakovės iškeldinimo metu buvo gauti vandens apskaitos rodmenys, atimant normą (b.l. 65-66).

Atsiliepimas

Atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad vykdydama teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012-06-07 ji išsikėlė iš šio buto. Vandens skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti 2012-06-19. Atsakovė skaitiklių rodmenis deklaravo iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Iki to laiko buvo sunaudoti 31 m³ šalto vandens ir 33 m³ vandens pašildymui. 2011-07-31 atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudarė 1220,43 Lt. Šis įsiskolinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 įsakymu buvo priteistas. Po 2011-08-01 atsakovė taip pat nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų. Todėl jai, kaip ir anksčiau, mokesčiai buvo skaičiuojami pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. 2011-11-08 AB „Klaipėdos vanduo“ atliko vandens skaitiklių patikrinimą. Patikrinimo metu buvo užfiksuotas šalto vandens skaitiklio rodmuo 135,4 m³ ir vandens pašildymui skaitiklio rodmuo 145,6 m³. Nurodo, kad 2011-11-08 atsakovei buvo paskaičiuoti mokesčiai už 104 m³ šalto vandens ir už 113 m³ vandens pašildymui. Tai reiškia, kad mokesčiai buvo paskaičiuoti nuo tų skaitiklių rodmenų, kurie buvo užfiksuoti net 2009 m. rugpjūčio mėnesį, atėmus 31 m³ ir 33 m³, todėl mano, kad 2011-11-08 mokesčiai atsakovei buvo paskaičiuoti antrą kartą už tą patį periodą nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. lapkričio 8 d. Mano, kad jei 2011-11-08 būtų atimti visi mokesčiai, priskaičiuoti pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. spalio 31 d., galutinė suma, apskaičiuota 2012-06-21, būtų gerokai mažesnė. Konkrečiai mokesčių sumos, kuri turėtų būti apskaičiuota 2012 m. birželio 21 d., nenurodo (b.l. 41-42).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nuo skaitiklio rodmenų atliko perskaičiavimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu „Dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, kuriame numatoma, kad jei vandens tiekėjas negali patekti į butą patikrinti rodmenų, geriamo vandens sunaudojimas apskaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamo vandens normas. Po patikrinimo tos normos nėra perskaičiuojamos, perskaičiuojamas tik vidurkis, todėl liko tik 71 m³ ir 83 m³. Iškeldinimas įvyko 2012-06-21 su antstoliais. Ieškovo kontrolierius atliko patikrinimą, kai atsakovė perdavė buto raktus antstolei.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad skolos suvestinėje ieškinio suma yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2011-08-31, bet tą dieną išrašyta sąskaita, reikia skaičiuoti nuo 2011-08-01 iki 2012-06-21. S. iš buto išsikėlė anksčiau, t.y. 2012-06-07, bet laukė kontrolieriaus, kada jis ateis užfiksuoti vandens skaitiklių rodmenis. 2012-06-19 yra surašytas aktas apie situaciją gyvenamosiose patalpose, o 2012-06-21 buvo paskirtas iškeldinimas su antstoliu. Mano, kad turėjo būti atimta gerokai daugiau sunaudoto vandens kiekio, atimtas vanduo, už kurį jau yra paskaičiuotas mokestis pagal savivaldybės nustatytas normas nuo 2009 m. rugpjūčio mėn., skaičiuojant pagal skaitiklius, o ne pagal normas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei nuosavybės teise iki 2010-08-06, tačiau atsakovė ir toliau gyveno minėtame bute, kol buvo iškeldinta 2012-06-21. Atsakovė naudojosi ieškovo teikiamomis šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugomis. Tarp šalių buvo susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo - vartojimo santykiai. Nuo 2011-08-31 atsakovė nedeklaravo vandens apskaitos prietaiso rodmenų už suvartotą vandenį (b.l. 2-3, 41-42, 65-66). Atsakovė iš buto išsikraustė 2012-06-19, naujasis savininkas butą perėmė 2012-06-21 (b.l. 11). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl suvartoto vandens kiekio ir jo apskaičiavimo.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 str. 1 d.). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d.). Jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (red. 2006-07-13 Nr. X-764) 21 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė faktiškai buvo sudariusi sandorį su ieškovu dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Atsakovė šios aplinkybės neginčija. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Viena iš šio sandorio sudarymo pareigų buvo atsakovės pareiga deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis bei atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas. Ši pareiga įtvirtinta ir teisės aktuose – abonentas privalo nustatyta tvarka pranešti viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 17.5. p.); abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui moka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje nenustatyta kitaip (LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 p.); patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 str. 1 d.); abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.).

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Nevykdančiam prievolės skolininkui atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis (toliau – atlikti tam tikrus veiksmus), geriamojo vandens sunaudojimas skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai. Abonentams (vartotojams) apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas (LR Aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymo Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17¹ p.). Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nevykdė savo pareigos (prievolės) deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, todėl sunaudoto vandens kiekis jai buvo apskaičiuojamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba tokias normas yra nustačiusi 2008-12-24 sprendimu Nr. T2-434 „Dėl šalto ir karšto vandens suvartojimo normų patvirtinimo”.

Atsakovė teigia, kad ieškovas 2011-11-08 ir 2012-06-19 gavęs vandens skaitiklių rodmenis, privalėjo vadovautis šiais rodmenimis ir apskaičiuoti sunaudoto vandens kiekį bei atitinkamai mokėtiną sumą už jį. Šis atsakovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi abonentams (vartotojams), nedeklaravusiems vandens apskaitos prietaisų rodmenų, apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas (LR Aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymo Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17¹ p.). Ieškovas, vadovaudamasis šiuo teisės aktu, gavęs vandens apskaitos prietaisų rodmenis, perskaičiavo tik vandens normų vidurkį. Atsakovė taip pat reikalauja perskaičiuoti ir nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011-07-31 sunaudoto vandens kiekį, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nustatyta ir pati atsakovė pripažįsta (b.l. 41-42), kad jos įsiskolinimas už iki 2011-07-31 sunaudotą vandenį buvo priteistas kitoje civilinėje byloje 2011-09-29 teismo įsakymu Nr. L2-14861-794/2011.

Atsakovės atstovo argumentas apie tai, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo sunaudoto vandens kiekį dar ir todėl, kad jis pradėtas skaičiuoti nuo 2011-08-31, kada išrašyta viena iš sąskaitų atsakovei, iki 2012-06-21, nors turėjo būti skaičiuojamas nuo 2011-08-01 iki 2012-06-07, kada atsakovė tariamai išsikraustė iš buto, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovas 2011-08-31 tik išrašė sąskaitą, tačiau ši sąskaita išrašyta už sunaudotą vandenį nuo 2011-08-01 (b.l. 9). Atsakovei butas, kuriam ieškovas tiekė vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas, priklausė nuo 2000-09-15 iki 2010-08-06, tačiau faktiškai atsakovė iš buto išsikraustė 2012-06-19, o naujasis savininkas butą perėmė 2012-06-21. Atsakovės atstovo teiginys apie tai, kad atsakovė iš buto išsikraustė anksčiau, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms (b.l. 11). Todėl ieškovas pagrįstai nurodo skolos dydį iki 2012-06-21, atsižvelgdamas į 2012-06-19 nustatytus vandens skaitiklių rodmenis (b.l. 16, 47), tuo taip pat konstatuojant, kad nuo 2012-06-19 iki 2012-06-21 vandens apskaitos prietaisų rodmenys nesikeitė.

Teismo ištirtų bylos įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovas tinkamai ir pakankamai įrodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikdamas teismui atsakovės sunaudoto vandens skolos suvestinę, kurioje atsispindi sunaudoto vandens apskaičiavimo būdas, normos, kiekiai, laikotarpiai (b.l. 8-10, 69-73), kitus dokumentus, nurodė teisinį pagrindą bei teisės aktus, reglamentuojančius sunaudoto vandens apskaičiavimo tvarką. Vadovaujantis ieškovo pateiktais įrodymais nenustatytas pagrindas abejoti ieškovo atliktais apskaičiavimais. Ir priešingai, atsakovė ir jos atstovas jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti ieškovo atliktus skaičiavimus neteisingais, nepateikė, nenurodė teisinio pagrindo (teisės normų), kuriuo vadovaujantis turėtų būti kitaip apskaičiuojamas atsakovės sunaudoto vandens kiekis, nepateikė jokio pagrįsto apskaičiavimo, galinčio įrodyti, kad atsakovės sunaudoto vandens kiekis ginčo laikotarpiu yra kitoks, nei apskaičiuotas ieškovo. Visi atsakovės atsikirtimai į ieškovo ieškinį pagrįsti iš esmės tik subjektyviais teiginiais apie tai, kad sunaudoto vandens kiekis yra mažesnis, šių aplinkybių neįrodant jokiais įrodymais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Jeigu ieškovas įrodo faktus, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu įrodo ir savo teisės ar teisinio intereso pažeidimą. Teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu už jo tiekiamą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas, todėl ji turi pareigą atlyginti šios prievolės pažeidimu ieškovui padarytus nuostolius, t.y. sumokėti 1230,25 Lt įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistini 1230,25 Lt įsiskolinimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. l d.). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 71,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 71,00 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1230,25 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt Lt 25 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną Lt 00 ct) žyminio mokesčio, ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“, į.k. 140089260, Ryšininkų g. 11, Klaipėda, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius