Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1392-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2A-1392-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08553-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“
Atsakovas
K. S.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1392-460/2013

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-08553-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija 35.5;
(S) 42.10.; 45.5; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3681-792/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovės K. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-07-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, juo prašė iš atsakovės priteisti 1 230,25 Lt skolos už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų pašalinimą, 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei K. S. nuosavybės teise iki 2010-08-06, tačiau atsakovė ir toliau gyveno minėtame bute, kol 2012-06-21 buvo iškeldinta. Tarp šalių buvo susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vartojimo santykiai, nes AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ tiekė šaltą vandenį ir teikė nuotekų šalinimo paslaugas, o atsakovė vandenį vartojo bei naudojosi suteiktomis paslaugomis, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę – mokėti už patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas. Atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos už šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą, tačiau pastaroji jų neapmokėjo, todėl nuo 2011-08-31 iki 2012-06-21 atsakovė įsiskolino ieškovei 1 230,25 Lt: 1 148,30 Lt už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 81,95 Lt delspinigių (b. l. 2–3, 8–10). Atsakovei skola apskaičiuota už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2012-06-21. Nuo 2011-08-31 atsakovė nedeklaravo vandens apskaitos prietaiso rodmenų už suvartotą vandenį, todėl atsakovei buvo skaičiuojama norma. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ kontrolierė 2011-11-08 patikrinimo metu nustatė vandens suvartojimo rodmenis: šalto 135,4 kubai, karšto 145,6 kubai. 2011-11-08 išrašytoje sąskaitoje buvo atliktas perskaičiavimas pagal faktinius rodmenis, skaičiuojant ne nuo 0 už šaltą ir karštą vandenį, o nuo 31 ir 33, todėl ir 2011-11-08 sąskaitoje nurodyti dydžiai: vanduo 104 kubai, vanduo pašildymui 113 kubai (135–31=104; 146–33=113). Toliau iš gautų rodmenų (104 kubai ir 113 kubai) atimtas normos vidurkis (33 kubai ir 30 kubai). Kadangi atsakovė kiekvieną mėnesį nedeklaravo vandens suvartojimo rodmenų, jai buvo skaičiuojama norma, kol bus gauti vandens apskaitos prietaiso rodmenis, juos gavus perskaičiuojama norma, imant metų vidurkį. Todėl atsakovei 2011-11-08 išrašyta sąskaita sumokėti tik už 71 kubus šalto vandens, ir 83 kubus šalto vandens pašildymui bei abonentinis mokestis (pardavimo kaina ir aptarnavimo mokestis.). Taip pat perskaičiuota ir 2012-06-21 sąskaita, kai atsakovės iškeldinimo metu buvo gauti vandens apskaitos rodmenys, atimant normą (b. l. 65–66).

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad vykdydama teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012-06-07 ji išsikėlė iš šio buto. Vandens skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti 2012-06-19. Atsakovė skaitiklių rodmenis deklaravo iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Iki to laiko buvo sunaudoti 31 kubai šalto vandens ir 33 kubai vandens pašildymui. 2011-07-31 atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 1 220,43 Lt. Šis įsiskolinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 įsakymu buvo priteistas. Po 2011-08-01 atsakovė taip pat nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų. Todėl jai, kaip ir anksčiau, mokesčiai buvo skaičiuojami pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. 2011-11-08 AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ atliko vandens skaitiklių patikrinimą. Patikrinimo metu buvo užfiksuotas šalto vandens skaitiklio rodmuo 135,4 kubai ir vandens pašildymui skaitiklio rodmuo 145,6 kubai. Nurodė, kad 2011-11-08 atsakovei buvo apskaičiuoti mokesčiai už 104 kubus šalto vandens ir už 113 kubus vandens pašildymui. Tai reiškia, kad mokesčiai buvo suskaičiuoti nuo tų skaitiklių rodmenų, kurie buvo užfiksuoti net 2009 m. rugpjūčio mėnesį, atėmus 31 kubus ir 33 kubus, todėl mano, kad 2011-11-08 mokesčiai atsakovei buvo apskaičiuoti antrą kartą už tą patį periodą nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. lapkričio 8 d. Mano, kad jei 2011-11-08 būtų atimti visi mokesčiai, suskaičiuoti pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. spalio 31 d., galutinė suma, apskaičiuota 2012-06-21, būtų gerokai mažesnė. Konkrečios mokesčių sumos, kuri turėtų būti apskaičiuota 2012 m. birželio 21 d., nenurodė (b. l. 41–42).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-11 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė priteisti iš atsakovės K. S. 1 230,25 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio ieškovei AB „KLAIPĖDOS VANDUO“. Nurodė, jog atsakovė faktiškai buvo sudariusi sandorį su ieškove dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Pažymėjo, kad nevykdančiam prievolės skolininkui atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų, geriamojo vandens sunaudojimas skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai. Abonentams (vartotojams) apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas. Atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo sunaudoto vandens kiekį dar ir todėl, kad jis pradėtas skaičiuoti nuo 2011-08-31, kada išrašyta viena iš sąskaitų atsakovei, iki 2012-06-21, nors turėjo būti skaičiuojamas nuo 2011-08-01 iki 2012-06-07, kada atsakovė tariamai išsikraustė iš buto, yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, atsakovės teiginys apie tai, kad atsakovė iš buto išsikraustė anksčiau, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms. Todėl konstatavo, kad ieškovė pagrįstai nurodė skolos dydį iki 2012-06-21, atsižvelgdama į 2012-06-19 nustatytus vandens skaitiklių rodmenis. Nustatė, jog atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove už jos tiekiamą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas, todėl ji turi pareigą atlyginti šios prievolės pažeidimu ieškovei padarytus nuostolius, t. y. sumokėti 1 230,25 Lt skolą.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad nors atsakovė nevykdė savo pareigos deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau iš vienos pusės konstatavo, kad ji nedeklaravo vandens apskaitos prietaisų rodmenų, o iš kitos pusės taikė jai teisės normą, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, „jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų“. Tikina, jog tai yra visiškai skirtingi dalykai. Apeliantei akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ (toliau – Taisyklės ) 17(1) punktą (2011-01-05 įsakymo Nr. D1-19 redakcija) teismas apeliantei taikė nepagrįstai, t. y. taikė teisės normą, kuri skirta visiškai kitiems santykiams reguliuoti. Mano, kad teismo nuoroda į tai, kad „abonentams (vartotojams), nedeklaravusiems vandens apskaitos prietaisų rodmenų, apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas“, neturi jokio teisinio pagrindo. Teigia, kad teismo 2013-04-11 sprendime pažymėta, kad „atsakovė teigia, kad ieškovė 2011-11-08 ir 2012-06-19 gavusi vandens skaitiklių rodmenis, privalėjo vadovautis šiais rodmenimis ir apskaičiuoti sunaudoto vandens kiekį bei atitinkamai mokėtina sumą už jį“. Apeliantė mano, kad tai netiesa. Ji taip teigė tik dėl 2011-11-08 patikrinimo. Nurodo, kad tada, kai ieškovė 2012-06-19 patikrino vandens skaitiklius, gavo jų rodmenis, ji sąžiningai perskaičiavo faktiškai suvartoto vandens kiekį nuo paskutiniosios vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo datos ir teisingai apskaičiavo mokėtiną sumą už jį. Kaip matyti iš skolos suvestinės (b. l. 69), po 2011-11-08 patikrinimo vandens skaitiklių rodmenys buvo deklaruoti 2011 m. gruodžio mėnesį. Todėl 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo išrašyta sąskaita Nr. SF06235976 pagal apskaitos prietaisus ir tik 29,14 Lt sumai. Toliau penkis mėnesius iki 2012 m. gegužės mėnesio imtinai ji skaitiklių rodmenų nedeklaravo. Todėl penkis mėnesius suvartotas vanduo jai buvo skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas normas, t. y. šaltas vanduo 9 kubai, vanduo pašildymui 10 kubų per mėnesį. Kai 2012-06-19 buvo patikrinti vandens skaitiklių rodmenys, penkių mėnesių priskaitymai pagal savivaldybės patvirtintas normas buvo visi atimti iš 2012-06-21 užfiksuoto suvartoto vandens kiekio. Šią aplinkybę patvirtina skolos suvestinė (b. l. 70). Dėl šios priežasties 2012-05-31 apskaičiuotas 1 433,58 Lt mokestis už vandenį ne tik nepadidėjo, bet, atvirkščiai, sumažėjo iki 1 230,25 Lt. Šią aplinkybę patvirtina skolos suvestinė (b. l. 70) ir 2012-06-21 sąskaita Nr. SF0582319 (b. l. 16 ). Tikina, kad pirmosios instancijos teismas šios situacijos neišsiaiškino ir padarė neteisingą išvadą. Kadangi išrašant 2012-06-21 sąskaitą Nr. SF0582319 buvo atimti visi penkių mėnesių priskaitymai pagal savivaldybės patvirtintas normas ir mokestis už vandenį buvo apskaičiuotas išimtinai pagal vandens skaitiklių rodmenis už šešis mėnesius, kam ji visiškai pritaria, lygiai taip ieškovė turėjo pasielgti ir išrašant 2011-11-08 sąskaitą Nr. SFO6020984. Kadangi nėra jokių teisės normų, draudžiančių patikrinus vandens apskaitos prietaisų rodmenis perskaičiuoti apskaičiuoto pagal normas vandens kiekį, ieškovė 2011-11-08 gavusi vandens skaitiklių rodmenis, privalėjo apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį pagal skaitiklių rodmenis ir už jį mokėtiną sumą bei atimti minėtu teismo įsakymu priteistą sumą už to paties periodo dalį. Pirmosios instancijos teismas 2013-04-11 sprendime kalbėdamas apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymo Nr. D-19 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17(1) punktą nurodė, kad „ieškovė, vadovaudamasi šiuo teisės aktu, gavusi vandens apskaitos prietaisų rodmenis, perskaičiavo tik vandens normų vidurkį“. Apeliantei yra nesuprantama, kas yra „vandens normų vidurkis“. Nurodytame teisės akte tokios sąvokos nėra. Kas ir kokiu būdu apskaičiavo šį „vandens normų vidurkį“, jai visiškai neaišku. Pažymi, jog byloje susidarė tokia situacija, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-29 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-14861-794/2011 priteisė iš jos mokestį už vandenį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2011-07-31 pagal savivaldybės patvirtintas normas, ir antrą kartą skundžiamu 2013-04-11 sprendimu – pagal apskaitos prietaisų rodmenis nuo 2009-09-01 iki 2012-06-19. Kadangi šie periodai iš dalies sutampa, 2013-04-11 teismo sprendimu sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti, tačiau tai yra neleidžiama. Vien tas faktas, kad vieną kartą iš jos priteisiama pagal savivaldybės patvirtintas normas ir antrą kartą pagal skaitiklių rodmenis už tą patį laikotarpį, rodo, kad ieškovės skaičiavimai yra neteisingi.

Atsiliepimas

Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teisingai atliko visus skaičiavimus atsakovei, kuri piktybiškai nevykdė savo prievolinės pareigos ir atsakovės teiginys, kad ieškovė neatliko perskaičiavimo išrašydama 2011-11-08 sąskaitą, yra nepagrįstas ir neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei nuosavybės teise iki 2010-08-06, tačiau atsakovė ir toliau gyveno minėtame bute, kol buvo iškeldinta 2012-06-21. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugomis. Tarp šalių buvo susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai. Nuo 2011-08-31 atsakovė nedeklaravo vandens apskaitos prietaiso rodmenų už suvartotą vandenį (b. l. 2–3, 41–42, 65–66). Atsakovė iš buto išsikraustė 2012-06-19, naujasis savininkas butą perėmė 2012-06-21 (b. l. 11). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl suvartoto vandens kiekio ir jo apskaičiavimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareikštus apeliantės argumentus, juos laiko nepagrįstais dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pirma. Byloje konstatuota ir dėl to ginčo nėra, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai, nes AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ tiekė šaltą vandenį ir teikė nuotekų šalinimo paslaugas, o atsakovė vandenį vartojo bei naudojosi suteiktomis paslaugomis, taigi apeliantė privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę – už pateiktą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas mokėti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais terminais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pati pripažįsta, kad ji sąmoningai vengė laiku mokėti už jai suteiktas paslaugas, po keletą mėnesių iš eilės nedeklaruodavo vandens apskaitos rodmenų ir tai tęsėsi ne vienerius metus. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymu, o kai tokios nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Antra. Apeliantė teismo posėdžio metu pateikė išsamų 2012-07-02 skolos suvestinės teismui išaiškinimą atkreipdama dėmesį į tai, kad tiek 2011-11-08, tiek 2012-06-21 gavus vandens apskaitos prietaisų rodmenis, buvo atlikti perskaičiavimai. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, atsakovė pati pripažįsta, kad ieškovė atliko teisingus apskaičiavimus: „kai ieškovė, 2012-06-19 patikrinusi vandens skaitiklius, gavo jų rodmenis, ji sąžiningai perskaičiavo faktiškai suvartoto vandens kiekį nuo paskutiniosios vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo datos ir teisingai paskaičiavo mokėtina sumą už jį“. Kadangi atsakovė ilgą laiką nedeklaravo vandens apskaitos rodmenų ir AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ kontrolierei nepavykus patekti į butą tam, kad būtų patikrinti vandens apskaitos prietaisų rodmenys, atsakovei tris mėnesius (nuo 2011-08-31 iki 2011-10-31) buvo skaičiuojama savivaldybės patvirtinta vandens suvartojimo norma, tai numatyta 2011 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 17¹ punkte, kuris numato, kad „jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) arba bendro naudojimo patalpas patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų <..>, geriamojo vandens sunaudojimas bus skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas.<...>. Abonentams (vartotojams) apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus šeriamojo vandens apskaitos prietaisu rodmenis, neperskaičiuojamas“. Nagrinėjamoje byloje remiantis bylos duomenimis matyti, jog 2011-11-08 gavus apskaitos prietaisų rodmenis buvo atliktas perskaičiavimas, pastebėtina, kad kitą mėnesį atsakovė pati deklaravo vandens apskaitos rodmenis, vėliau atsakovei vėl nedeklaravus vandens apskaitos rodmenų buvo skaičiuojamas vandens suvartojimo vidurkis, ir, kaip teisingai apylinkės teismas teigia savo sprendime, vandens suvartojimo vidurkis buvo skaičiuojamas iki 2012-06-21, kol buvo gauti vandens apskaitos rodmenys ir atliktas vandens suvartojimo vidurkio perskaičiavimas, tai matyti ir skolos suvestinėje teismui.

Įvertinusi minėtus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ieškovė teisingai atliko visus skaičiavimus atsakovei, kuri piktybiškai nevykdė savo prievolinės pareigos, be to, atsakovės teiginys, kad ieškovė neatliko perskaičiavimo išrašydama 2011-11-08 sąskaitą, nepagrįstas ir neteisingas.

Trečia. Ieškovė skolą skaičiavo už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2012-06-21 ir už šį laikotarpį atliko vandens rodmenų perskaičiavimą, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovė turėjo atlikti perskaičiavimą ir už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2011-11-09, nepagrįstas, nes, kaip teisingai apylinkės teismas minėjo savo sprendime, atsakovės skola už iki 2011-07-31 sunaudotą vandenį buvo priteista kitoje civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 įsakymu Nr. L2-14861-794/2011.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė