Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Darbasta“ ieškinį atsakovui UAB „Darbasta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Bordolina“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-07 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, ieškovui UAB „Darbasta“ iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteista 10 890 Lt skola, 3920,40 Lt delspinigiai, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14810,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Darbasta“ iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 10890 Lt skolos, 1960,20 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1767,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nesudarė sutarties su ieškovu, kadangi sutartis buvo sudaryta raštu, ją pasirašė įmonės direktorius ir ją patvirtino įmonės antspaudu (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Be to, įmonės vadovo parašas, jo spaudas ir įmonės antspaudas yra ant atliktų darbų akto. Teismas vertino, kad ieškovas pateikė į bylą šių dokumentų originalus, juose bendrovės vadovo parašai ir įmonės antspaudas vizualiai panašūs į kitus byloje esančius vadovo parašus bei įmonės antspaudus. Tuo tarpu atsakovas nei šioje byloje, nei kitoje civilinėje byloje nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti sutartį, atliktų darbų aktą negaliojančiais. Nors atsakovas teigė, kad įmonės vadovas šiuose dokumentuose nėra pasirašęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis parašai su įmonės antspaudu ir bendrovės vadovo spaudu galėjo atsirasti ant minėtų dokumentų. Atsakovas į teisėsaugos institucijas dėl parašų klastojimo, neteisėto naudojimosi įmonės antspaudu ar šio antspaudo suklastojimo nėra kreipęsis. Atsakovas nenurodė jokių individualių parašo ir antspaudo požymių, kurie skirtųsi nuo bendrovės vadovo parašo ir bendrovės antspaudo. Pažymėtina, kad spaudų ir antspaudų naudojimas 2010 m. liepos mėn. buvo griežtai reglamentuojamas teisės aktais (Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas). Akivaizdu, kad atsakovas ieškovui darbui atlikti buvo perdavęs techninį projektą, nes be jo ieškovas negalėjo surašyti bendrosios ekspertizės akto. Be atsakovo žinios techninis projektas ieškovui negalėjo būti perduotas. Be to, atsakovas, iš ieškovo gavęs pretenziją, į ją visiškai nereagavo, ieškovui nenurodė aplinkybių, kad jis nėra sudaręs sutarties, kad sutartyje, perdavimo priėmimo akte esantys parašai nėra įmonės vadovo, o antspaudai taip pat ne įmonės. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl žodine forma sudarytos sutarties dėl bendrosios projekto ekspertizės, nes jie prieštarauja šalių sudarytai rašytinės formos sutarčiai, kurią sudarė būtent atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, už kokius trečiojo asmens atliktus darbus buvo išrašyta 2010-09-30 PVM sąskaita-faktūra BOR Nr. 00107, kokiuose santykiuose tretysis asmuo atstovavo atsakovą. Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurią priėmė UAB „Bordolina“ darbuotoja, teismas sprendė, kad UAB „Bordolina“ atstovavo atsakovą santykiuose su ieškovu, t. y. atsakovo vardu vedant su ieškovu derybas, priimant sąskaitą, veikė kaip atsakovo atstovė, tačiau savo vardu sutarties su ieškovu nesudarė.

Teismas atmetė kaip neįrodytus trečiojo asmens argumentus, kad ieškovas projekto ekspertizę atliko nepilnai, todėl UAB „Bordolina“ buvo priversta pasamdyti kitą įmonę atlikti ekspertizę, nes jis nepateikė jokių specialiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, kad ieškovo atliktas darbas neatitiko jam keliamų reikalavimų ir negalėjo būti pateiktas valstybės institucijoms. Nurodė, kad iš trečiojo asmens pateikto V. Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ dalinės ekspertizės akto, 2011-04-11 rangos sutarties su šia įmone matyti, kad V. Merkevičiaus firma atliko pamatų darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, t. y. visiškai kitus darbus, nei ieškovas.

Dėl nurodyto teismas sprendė, jog atsakovas privalo vykdyti sutartimi prisiimtą prievolę ir atsiskaityti už atliktus bei priimtus darbus, todėl preliminaraus sprendimo dalies dėl 10 890 Lt skolos priteisimo nekeitė.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomų priteisti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų, vadovaudamasis CK 6.73 str., teismų praktika, ex officio vertino, kad ieškovo reikalaujamas delspinigių dydis (0,2 proc. per dieną arba 73 proc. per metus) neprotingas, aiškiai per didelis, jis sudaro dalį, artimą ¼ daliai pagrindinės prievolės, todėl pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl jį sumažino, priteisdamas ½ dalimi sumažintus delspinigius, t. y. 1960,20 Lt delspinigių.

CK 6.37 ir CK 6.210 straipsnių pagrindu iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad UAB „Bordolina“ samdė dar kitą įmonę dėl papildomos ekspertizės atlikimo, nes ieškovas neatliko visų darbų, kurie buvo būtini atliekant projekto ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas ginčija teismo priimtą teismo sprendimą tuo pagrindu, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, be to, teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, taip pat netinkamai įvertino trečiojo asmens sutartinius santykius su ieškovu. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas sprendė netesybų klausimą, apeliaciniame skunde nėra pasisakoma, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl aukščiau nurodytų apelianto argumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-03-21 atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Bordolina“ kaip genrangovu dėl parduotuvės, esančios Liepkalnio g. 70, Vilniuje, projektavimo ir statybos darbų atlikimo (b.l. 59-62). 2010-07-23 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ekspertizės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti naujai statomos parduotuvės adresu Liepkalnio g. 70, Vilniuje, techninį projektą, o ieškovas įsipareigojo per 2 kalendorines dienas atlikti bendrąją projekto ekspertizę (b.l. 87-88). Sutartis iš atsakovo pusės patvirtinta atsakovo antspaudu ir direktoriaus parašu (b. l. 87-88). Iš į bylą pateikto 2010-07-26 bendrosios ekspertizės akto Nr. BG 10-99 turinio matyti, kad ieškovui buvo pateiktas parduotuvės Liepkalnio g. 70, Vilniuje, naujos statybos techninis projektas, o ieškovas atliko jo įvertinimą, t. y. atliko bendrąją projekto ekspertizę (b. l. 98-99). 2010-07-26 tarp šalių buvo sudarytas atliktų darbų aktas, kurį iš atsakovo pusės pasirašė atsakovo direktorius, jį patvirtindamas direktoriaus spaudu bei bendrovės antspaudu (b. l. 89). Atsakovui ieškovas 2010-07-27 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą DAR Nr. 1000977 dėl apmokėjimo už ekspertizę (b. l. 90), kurią atsakovo vardu priėmė UAB „Bordolina“ darbuotoja J. R. (b. l. 90, 117). Pagal šalių sudarytos sutarties 2 punktą atsakovas įsipareigojo už atliktą ekspertizę sumokėti 10890 Lt per 7 dienas, gavus projekto ekspertizės aktą su perdavimo-priėmimo aktu ir sąskaita-faktūra, todėl atsakovas, priėmęs atliktą darbą, privalėjo už jį sumokėti iki 2010-08-03. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl skolos sumokėjimo (b. l. 22-23), atsakovas jį priėmė, tačiau ieškovui jokio atsakymo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tinkamai įvertindamas faktines bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl rašysenos bei dokumentų rekvizitų ekspertizės skyrimo, kuriuo jis siekė įrodyti, kad atsakovo bendrovės direktorius 2010-07-23 ekspertizės rangos sutarties bei darbų atlikimo akto nepasirašinėjo, be to, pažeidė CPK 212 str., nes norint padaryti išvadą dėl parašo ar antspaudo tikrumo reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Atsakovas, prašydamas skirti ekspertizę, prašyme nurodė, kad atsakovo vadovas nepasirašinėjo ekspertizės rangos sutarties, taip pat darbų perdavimo – priėmimo akto, jog šiuose dokumentuose esantys parašai gali būti suklastoti, o tam išsiaiškinti reikalingos specialios žinios. Pažymėtina, jog ekspertizės išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.), kuria remiantis nustatomi faktiniai duomenys byloje, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus arba kad jų nėra. Teismui suteikta teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovo argumentai dėl to, kad jis nepasirašinėjo sutarties bei darbų perdavimo – priėmimo akto, taip pat kad šiuose dokumentuose esantys parašai galimai suklastoti, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo vadovo parašų ir įmonės antspaudo vizualiu panašumu į kitus byloje esančius parašus ir antspaudą, tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl parašo ar antspaudo klastojimo, jog ieškovas atliko bendrąją projekto ekspertizę vadovaujantis atsakovo pateiktu techniniu projektu, kuris be jo žinios negalėjo būti perduotas, į ieškovo pretenziją dėl skolos sumokėjimo atsakovas niekaip nereagavo, buvo pakankamos nuspręsti ar reikalinga skirti nagrinėjamoje byloje atsakovo prašomą ekspertizę.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovą su trečiuoju asmeniu siejo sutartiniai santykiai, tačiau UAB „Bordolina“ neturėjo įgaliojimų vesti derybų bei sudaryti sutarčių atsakovo vardu, todėl pažeidė CK 2.133 str. 6 d., numatančią, kad tuo atveju, kai sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtino. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-03-21 atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Bordolina“ kaip genrangovu dėl parduotuvės, esančios Liepkalnio g. 70, Vilniuje, projektavimo ir statybos darbų atlikimo (b.l. 59-62). Trečiasis asmuo UAB “Bordolina”, kaip nurodo pats atsakovas, turėjo organizuoti ekspertizės atlikimą bei vedė derybas su ieškovu šiuo klausimu, tai pripažįsta ir pats trečiasis asmuo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad būtent UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” sudarė sutartį su UAB “Darbasta”. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas statomo bei projektuojamo objekto užsakovu (statytoju) yra bendrosios ir dalinių projekto ekspertizių užsakovas (STR 59 p.), todėl būtent ir dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas sudarė sutartį su ieškovu ir dėl to CK 2.133 str. normos nagrinėjamam atvejui nėra pagrindo taikyti.

Apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis teismas sprendime nurodė, kad ieškovui darbui atlikti techninį projektą perdavė atsakovas, o ne trečiasis asmuo, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas nustatė, kad ieškovas atliko projekto ekspertizę remdamasis techniniu projektu, kuris negalėjo būti jam perduotas be atsakovo žinios. Tai, ar techninį projektą perdavė atsakovas ar trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes teismas sprendime konstatavo, jog trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo atstovas santykiuose su ieškovu ir būtent jam buvo pavesta atlikti statybos ir projektavimo darbus bei kitus su tuo susijusius darbus, taip pat ir organizuoti ekspertizės atlikimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti iš apelianto ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 178 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 158, 159). Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal 8.11 p. numatyta (800 Lt x 1,5)=1 200 Lt (taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali alga, galiojusi teisinės pagalbos suteikimo metu). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, kolegija sprendžia, kad 1 200 Lt išlaidų dydis atitinka tiek paminėtus kriterijus, tiek rekomenduojamus dydžius, priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 p.; 93 straipsnio 2-4 dalys; 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j.a.k. 300145575, UAB „Darbasta“, j.a.k. 123436424, naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.