Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant A. B., J. R., dalyvaujant ieškovei T.G., ieškovės atstovui advokatui R. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB „Dimsena“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės patikslintus reikalavimus priteisti iš atsakovės 1800,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės naudai ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad 2012-11-09 su atsakove buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl šaldytuvo SHARP SJ-300N-SL remonto. Atsakovės darbuotojas išvežė šaldytuvą remontuoti į dirbtuves, tačiau sutartis nebuvo įvykdyta, o ieškovei padaryta materialinė žala dėl šaldytuvo praradimo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė bendrauti atsisako, vengia grąžinti šaldytuvą.

Atsakovė ir trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2012 m. lapkričio mėnesį paskambino atsakovei dėl šaldytuvo remonto. Atvažiavęs trečiasis asmuo šaldytuvą išsivežė, nurodydamas, kad šaldytuvą reikia vežti į įmonės dirbtuvę remontuoti. Susitarė, kad suremontuotą šaldytuvą atveš į namus. Kadangi nežinojo kiek kainuoja detalės, dėl apmokėjimo susitarė aptarti tada, kai atveš šaldytuvą. Žadėjo grąžinti tą pačią dieną, tačiau iki šiol šaldytuvo negrąžino, į telefono skambučius neatsiliepia. Nuvykus įmonės adresu, į vidų nepateko, nes durys buvo užrakintos, pro langą matė daug šaldytuvų. Kreipėsi į policiją, kurioje trečiasis asmuo prisipažino, kad paėmė šaldytuvą. Šaldytuvo atsakovė negrąžino, pinigų negavo. Šaldytuvas kainuoja apie 2500,00 Lt, prašo priteisti mažesnę sumą, nes šaldytuvas kelis metus naudotas.

Atsakovė, trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės. 2012-11-09 ieškovė susitarė su atsakove dėl šaldytuvo SHARP SJ-300N-SL remonto, kurį turėjo atlikti atsakovės darbuotojas atvykęs į ieškovės namus. Kadangi gedimo ieškovės namuose pašalinti nebuvo galima, trečiasis asmuo šaldytuvą išvežė remontuoti į dirbtuves, esančias Dubysos g. 6, Klaipėdoje. Iš 2012-11-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad apklausiamas trečiasis asmuo nurodė, jog šaldytuvas randasi Dubysos g. 6, Klaipėdoje. Šaldytuvas ieškovei iki šiol negrąžintas, nuostoliai neatlyginti. Ieškovė šaldytuvą SHARP SJ-300N-SL įsigijo 2009 m.

Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnis numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį.

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybę, kad atsakovei nevykdant žodine rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jai padaryta 1800,00 Lt žala dėl šaldytuvo praradimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (Lietuvos Respublikos CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįstama, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė šaldytuvo remonto rangos sutartis.

Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Sprendžiant ginčus, susijusius su vartojimo rangos sutarties santykiais, taikytinos Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos. Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remonto darbų užsakovas yra ieškovė - fizinis asmuo, kuri remonto darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t.y. suremontuoti šaldytuvą, naudojamą buityje, remonto darbus turėjo atlikti atsakovė, kuri yra juridinis asmuo, verslo subjektas. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Skolininko (atsakovės) kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Teismas laiko, kad, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė dėl atsakovės kaltų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius, tai yra, tarp atsakovės kaltų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1dalis, 3 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus šaldytuvo, tačiau patirtų nuostolių dydis nėra preziumuojamas. Ieškovė pateikdama ieškinį privalo įrodyti ne tik patį faktą, bet ir patirtų nuostolių dydį. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas.

Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei negražinus šaldytuvo, ieškovė patyrė 1800,00 Lt nuostolių, nurodydama aplinkybes, kad šaldytuvas kainavo apie 2500,00 Lt, atsižvelgiant į tai, kad šaldytuvas kelis metus naudotas, prašomą priteisti sumą sumažino iki 1800,00 Lt (b.l. 64).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė šaldytuvą SHARP SJ-300N-SL įsigijo 2009 m., įsigijimo dokumentų byloje nepateikta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytą aplinkybę, kad naujas tokio modelio šaldytuvas kainuoja 2500,00 Lt ir kad jos patirtų nuostolių dydis yra 1800,00 Lt. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo, jai padarytos turtinės žalos realumą grindė tik savo paaiškinimais. Patirtų nuostolių dydis negali būti tikėtinas, nes priešingu atveju ieškovei sudarytų pagrindą nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Nors ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 straipsnis), tačiau, kita vertus, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, todėl jo veiksmingumui užtikrinti ir yra skirta CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

Byloje nėra įrodymų, kokia buvo 2009 metais, t.y. šaldytuvo įsigijimo metu, šaldytuvo SHARP SJ-300N-SL kaina. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Vertinant esančius duomenis viešojoje erdvėje, nustatyta, kad SHARP SJ-300N-SL modelio šaldytuvas šiuo metu kainuoja apie 1200,00 Lt. Bendroji taisyklė yra ta, kad patirti nuostoliai apskaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydis mažintinas nuo 1800,00 Lt iki 1200,00 Lt. Teismas pripažįsta, kad toks priteisiamas nuostolių dydis yra teisingas, kuriuo apginamos ieškovės teisės ir tuo pačius neleidžiantis ieškovei nepagrįstai praturtėja atsakovės sąskaita.

Ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Žyminio mokesčio dydis už ieškinį yra 72,00 Lt. Byloje patenkinta 67 procentai ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai priteistino žyminio mokesčio dydis sudaro 48,24 Lt. Kitų įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 15,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės, proporcingai priteistinų išlaidų dydis sudaro 10,28 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį (patikslintą) iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dimsena“, įmonės kodas 302628918, esančios Adutiškio g. 3-3, Vilniuje, 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus Lt) nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dimsena“, įmonės kodas 302628918, esančios Adutiškio g. 3-3, Vilniuje, 48,24 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 24 ct) žyminio mokesčio ir 10,28 Lt (dešimt Lt 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.