Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 17.20 val. važiavo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų Vilniuje, Geležinio Vilko g. 4. Jo automobilyje Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinėje durelių daiktadėžėje buvo rasta metalinė dėžutė su užrašu „Espana“, kurios viduje buvo 5 vienetai užspaudžiamų polietileninių maišelių, tačiau kas yra viduje, jis nežino, bet kiek supranta – narkotinės medžiagos. Pačių maišelių ir kas yra jų viduje – nematė. Kaip ta metalinė dėžute atsirado automobilyje – nežino. Paskutiniu metu stengiasi nevartoti narkotinių medžiagų, tačiau anksčiau vartojo – rūkė „žolę“ ir bandė kažkokių kitų, aktyvių psichotropinių medžiagų, tačiau tikslaus pavadinimo nežino. Anksčiau nebuvo teistas ar sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis. Narkotinių medžiagų pardavimu neužsiima. Jo žiniomis automobilyje neturėjo būti narkotinių medžiagų. Automobilis nėra jo nuosavybė ir yra registruotas jo pažįstamo, kuris pardavė automobilį. Įvykio metu nebuvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Narkotinės medžiagos labai stipriai paveikė jo asmeninį ir socialinį gyvenimą, kuriame buvo praradęs beveik viską: namus, draugę, ryšį su tėvais. Taip pat teko ir bandyti atsisakyti narkotikų vartojimo, stengėsi būti gamtoje, bandė atkurti santykius su tėvais, kalbėtis. Jo nuomone jis nėra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat ir nuo alkoholio. Narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų nepardavė ir neteko parduoti, ar duoti kitiems asmenims (el. b. 1 t., b. l. 126–129). Papildomai parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. 2024 m. rugsėjo 6 d. dienos metu buvo sulaikytas pareigūnų degalinėje, esančioje Vilniuje, Geležinio Vilko g. Buvo su automobiliu Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats pirko, pats naudojosi, tačiau nesutvarkė registracijos dokumentų. Pareigūnai automobilyje rado „kristalus“. Juos pirko sau, kur pirko, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, pirko iš nepažįstamo asmens. Pirkau maždaug už 95 Eur. Pirko „kristalus“ keliems kartams, 5 dozes. Žinojo, kad ši medžiaga yra uždrausta, psichiką veikianti medžiaga. Niekam jos parduoti ar platinti, ką nors vaišinti, neketino. Pirktus kristalus laikė automobilyje (el. b. 2 t., b. l. 194–197).

Be R. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: 2024 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 54–57, 71–82); 2024 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniu pranešimu (el. b. 1 t., b. l. 64); Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kristalinės medžiagos iš penkių plastikinių maišelių, rastų dėžutėje „Espana“ automobilyje Škoda Superb, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, kurio masė yra 3,363 g (el. b. 2 t., b. l. 128–132); 2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 150–153); 2024 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 163–165); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. T-N 2754/2024(01), kurioje konstatuota, kad R. K. šlapime, paimtame 2024 m. rugsėjo 6 d. 20.05 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šlapime amfetaminų, benzodiazepine, karfentanilio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (el. b. 2 t., b. l. 170–171) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną, kurio masė 3,363 g, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 17.30 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Geležinio Vilko g. 4, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus pareigūnai patikrino jo vairuojamą automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame kairės pusės priekinių durelių daiktadėžėje rado ir paėmė 5 vnt. užspaudžiamus polietileninius maišelius su viduje esančia psichotropine medžiaga.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojos suformuluotame kaltinime R. K. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2009, 2K-15/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens R. K. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą įgijo iš nepažįstamo asmens maždaug už 95 Eur, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Dėl šių priežasčių psichotropinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš R. K. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia R. K. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos laikymą, neturint tikslo ją platinti, o to visiškai pakanka pripažinti R. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi ir parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus yra priklausomas nuo kanapių. Paskutiniu metu pavartoja narkotines medžiagas pavadinimu „kristalai“. Šiuo metu motina rado jam reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybės, tačiau kur būtent, jis kol kas nežino, 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val., buvo Vilniaus miesto senamiestyje, kur iš jam nepažįstamo asmens savo reikmėms už 10 Eur nusipirko narkotinės medžiagos – kanapių, dalį šios medžiagos suvartojo sekmadienį, o likusią dalį padėjo automobilyje Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į porankį. Rasta medžiaga, suvyniota į popieriaus lapą, yra skirta laužui kurti, ji nėra narkotinė, ją paėmė iš namų, kur visa pakuotė guli prie židinio. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį automobilis priklauso jam, nusipirko jį 2024 gegužės mėn., bet nesutvarkė dokumentų AB „Regitra“. Pirkimo – pardavimo sutartis guli automobilyje. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (el. b. 2 t., b. l. 103–106). Papildomai parodė, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Vilniuje, Ukmergės g., dienos metu. Važiavo tuo pačiu automobiliu Škoda. Kodėl jį sustabdė policijos pareigūnai, nežino, jie nepaaiškino. Automobilio apžiūros metu pareigūnai rado ir paėmė „žolę“. Ją pirko Vilniaus centre, vakare, tikslios datos pasakyti negali, galimai sekmadienį, prieš sulaikant. „Žolę“ pirko sau už 10 Eur. Jos niekam nebuvo davęs, nieko nevaišino, parduoti ar platinti neketino, ten buvo nedidelis kiekis „žolės“. Kartu su juo tą dieną važiavo pažįstamas, kuris apie tai, kad mašinoje yra „žolės“ nieko nežinojo. Narkotines medžiagas vartoja apie (duomenys neskelbtini) metus, pradžioje vartojo tik „žolę“, paskui pabandė „kristalus“. Šiuo metu bando gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagom, lankosi pas psichologą, lanko sporto salę, apie mėnesį nevartoja jokių narkotinių medžiagų. Vykdo individualią veiklą, atlieka elektros instaliacijos darbus. Per mėnesį gauna nuo 1000 Eur iki 1500 Eur. Sutinka dėl kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja sumokėti baudą, tik ją galėsiu mokėti dalimi (el. b. 2 t., b. l. 194–197).

Be R. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: policijos pareigūno S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 2 t., b. l. 141–143), 2024 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 198–202; el. b. 2 t., b. l. 1–12), 2024 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu (el. b. 2 t., b. l. 42), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš metalinio smulkintuvo (indelio) (Vokas Nr. 2), rasta ir paimta 2024 m. rugsėjo 17 d. pas R. K., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,297 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14 proc. (el. b. 2 t., b. l. 158–162); 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 179–181); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. T-N 2890/2024(01), kurioje konstatuota, kad R. K. šlapime, paimtame 2024 m. rugsėjo 17 d. 19.04 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, karfentanilio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepino, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (el. b. 2 t., b. l. 236) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,297 g, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 14.30 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 55, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus pareigūnai, patikrino jo vairuojamą automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame porankio daiktadėžėje rado ir paėmė metalinį smulkintuvą su viduje esančia narkotine medžiaga.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojos suformuluotame kaltinime R. K. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2009, 2K-15/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens R. K. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą įgijo iš nepažįstamo asmens Vilniaus centre, vakare, tikslios datos pasakyti negali, už 10 Eur, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Dėl šių priežasčių narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš R. K. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia R. K. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo ją platinti, o to visiškai pakanka pripažinti R. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūlomomis bausmių rūšimis ir jų dydžiu, prašė teismo jam skirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (el. b. 2 t., b. l. 212–215).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Viena jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis). Antra jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis).

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. praeityje neteistas (el. b. 2 t., b. l. 238–240), per paskutinius 1 metus 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vieną kartą už karo prievolininko pareigų nevykdymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 2 t., b. l. 166–169). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis vykdo individualią veiklą (el. b. 2 t., b. l. 241–243). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio, o už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą R. K., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Nors nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje (baudžiamasis nusižengimas) skiriasi pagal nusikalstamų veikų rūšį, tačiau jų pavojingumas iš esmės vienodas, kadangi abiejų nusikalstamų veikų padarymo būdas yra toks pat, t. y. kaltinamasis laikė su savimi, nagrinėjamu atveju – savo automobilyje, narkotines ar psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, skiriasi draudžiamų medžiagų kiekis, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikytų draudžiamų medžiagų kiekiai tarpusavyje itin nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jas iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudos – bausmės, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudos bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs R. K. asmenybę, jo prašymą leisti savanoriškai baudą sumokėti per ilgesnį terminą, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 10 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Kiti klausimai

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. 1 t., b. l. 130–137; el. b. 2 t., b. l. 107–114). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. 17.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 14.41 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 29–37, 138–143) ir nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. 14.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. 11.42 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 185–193; el. b. 2 t., b. l. 119–124). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra likusieji 2024 m. rugsėjo 20 d. tyrimo objektai ir jų pakuotės (strypelis ir pakuotės), kuris užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (el. b. 2 t., b. l. 128–132, 174–175);

2) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados) – miltelius, gautus sutrynus kristalines medžiagas (4,538 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, kurie narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu (vokas Nr. A009655) perduoti į perduotus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (el. b. 2 t., b. l. 133);

3) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra likusieji 2024 m. spalio 30 d. tyrimo objektai ir jų pakuotės (baltos spalvos medžiagos gabalėlis, įdėtas į popieriaus lapą, apklijuotas lipnia juosta ir pakuotės), kuris užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (el. b. 2 t., b. l. 158–162, 174–175);

4) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra plastikinis maišelis su likusiu tyrimo objektu ir trys vokai Nr. 1 – Nr. 3 (voke Nr. 1 yra mėlynos spalvos vienkartinė pirštinė, kurioje yra sulankstytas ir apklijuotas bespalve lipnia juosta popierius; voke Nr. 2 yra metalinis smulkintuvas (indelis); voke Nr. 3 yra plastikinė pakuotė, kurioje yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu (el. b. 2 t., b. l. 128–132);

5) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – kanapes (antžemines dalis), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, kurios perduotos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (el. b. 2 t., b. l. 128–132).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudos – bausmės, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. 17.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 14.41 val. ir nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. 14.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. 11.42 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 56 MGL, t. y. 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų), dydžio.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra likusieji 2024 m. rugsėjo 20 d. tyrimo objektai ir jų pakuotės (strypelis ir pakuotės), kuris užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių;

2) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados) – miltelius, gautus sutrynus kristalines medžiagas (4,538 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, kurie narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu (vokas Nr. A009655) perduoti į perduotus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;

3) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra likusieji 2024 m. spalio 30 d. tyrimo objektai ir jų pakuotės (baltos spalvos medžiagos gabalėlis, įdėtas į popieriaus lapą, apklijuotas lipnia juosta ir pakuotės), kuris užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių;

4) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – voką, kuriame yra plastikinis maišelis su likusiu tyrimo objektu ir trys vokai Nr. 1 – Nr. 3 (voke Nr. 1 yra mėlynos spalvos vienkartinė pirštinė, kurioje yra sulankstytas ir apklijuotas bespalve lipnia juosta popierius; voke Nr. 2 yra metalinis smulkintuvas (indelis); voke Nr. 3 yra plastikinė pakuotė, kurioje yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu;

5) sunaikinti daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvados) – kanapes (antžemines dalis), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, kurios perduotos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3885-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.