Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. S. (S.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. sav., teistas 12 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir keturiems mėnesiams, paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2015-10-26,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2017-05-25, apie 11 val., gatvėje prie 51 namo, esančio Savanorių prospekte, Vilniaus mieste, kilus konfliktui tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. L. į pilvo sritį, taip padarydamas pastarajam pilvo priekinės sienos kiauryminę žaizdą su storosios ir plonosios žarnų, bei pilvaplėvės pažeidimais, kraujo ir žarnų turinio susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdydamas A. L. sveikatą.

Iš 2017 m. spalio 11 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta byloje civiline ieškove 3464,75 Eur sumai (t. 1, b. l. 69).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas A. L., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3464,75 Eur. Prašo priteisti minėtą žalos atlyginimą iš kalto asmens I. S. (t. 1, b. l. 63-64).

Nukentėjusysis A. L. apklausiamas teismo posėdžio dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad būtų dirbęs Danijoje (turėjo žodinį susitarimą), rašytinės sutarties neturėjo. Darbo sutarties fakto pagrįsti dokumentais negali. Žalos dydį nustatė pats. Mano, kad yra vertas daugiau, nei jo prašoma suma. Jo vaikas galėjo likti be tėvo, jeigu būtų miręs. Su vaiko motina kartu negyvena. Jam buvo padaryta operacija. Ligoninėje gulėjo apie 40 d. Po operacijos buvo reanimacijoje. Labai karščiavo. Nedirbo kurį laiką, nes negalėjo. Į reabilitaciją nevažiavo. Po įvykio praėjo pusmetis, dabar jam neskauda, bet sunkių daiktų nekilnoja. Šiuo metu dirba apdailininku. Dirbti pradėjo, po sužalojimo praėjus dviem mėnesiams. Turi 2 m. sūnų, kuris yra Anglijoje, padeda jį išlaikyti. Įvykio metu sūnus buvo Lietuvoje, o dabar vėl išvykęs (t. 2, b. l. 23-26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs kaltinamojo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, tačiau teigė, kad A. L. sužalojo peiliu, gindamasis nuo šio smurtinių veiksmų, o būtent jam suduotų smūgių į veidą, ranką ir kojas. Paaiškino, kad yra neįgalus ir, negalėdamas apsiginti, dūrė nukentėjusiajam peiliu į šoną. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. L. parodymai, kad jis, norėdamas nusipirkti alkoholio, prie spaudos kiosko, pamatė iš matymo pažįstamą vyresnį vyrą, ir priėjęs prie jo paklausė, ar nenori susimesti alkoholiui nusipirkti. Vyras iš striukės kišenės ištraukė smulkių centų. Pažiūrėjęs į jo saują, A. L. suskaičiavo ar 11 ct, ar 14 ct. Vyras centus buvo subėręs jam į delną. Suskaičiavęs centus ir pamatęs, kad jų labai mažai, A. L. centus grąžino vyrui. Šis nieko nesakė. A. L.net nepastebėjo kaip vyras ištraukė iš kažkur peilį ir smogė jam į pilvą. Tai galėjo padaryti, nes jam nepatiko, jog jis grąžino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties I. S. parodymai apie konflikto aplinkybes nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog jam su alaus buteliu išėjus iš parduotuvės „Panerys“, prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir, nieko nepasakęs, stvėrė už butelio, trenkė į veidą. Jis (I. S.) mėgino suduoti atgal, tačiau nesugebėjo, nepažįstamas vaikinas jam trenkė per kojas. Jis (I. S.) išėmė iš striukės kišenės lenktinį peilį ir dešine ranka smogė tam vaikinui. Teisme kaltinamasis nurodė, kad jam būnant prie kiosko priėjo nukentėjusysis ir paprašė pinigų. Jis numojo ranka ir nuėjo prie parduotuvės. Nukentėjusysis atėjo iš paskos. Ant laiptų dar kartą paprašė pinigų, jis jam įpylė kažkiek centų. Gal nukentėjusiajam pasirodė mažai. Nukentėjusysis jam sudavė į veidą. Tada jis pakėlė ranką, antrą kartą sudavė per ranką ir per koją, o jis dūrė nukentėjusiajam peiliu į šoną. Darytina išvada, kad be kaltinamojo nenuoseklių parodymų, byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog jo veiksmus iš tikrųjų nulėmė nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai. Kaltinamajam specialisto išvadoje Nr. G 1654/2017 (01) nustatytų sužalojimų pobūdis neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti, suduodant kaltinamojo nurodytus neva jam nukentėjusiojo suduotus smūgius, tuo labiau vertinant ir prieš I. S. atliktus veiksmus jo sulaikymo metu (apie sulaikymo aplinkybes išsamiai paaiškino liudytojas V. P., jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. L. parodymais). Apie tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme I. S. atžvilgiu, patvirtina ir paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad jis pasielgė blogai, nes toje situacijoje galėjo pasielgti kitaip – tiesiog pastumti nukentėjusįjį ir nueiti šalin. Nesant pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, I. S. nekilo teisė gintis, panaudojant peilį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodomąją bylos medžiagą, vienus duomenis byloje logiškai siedamas su kitais, daro išvadą, kad kaltinamasis I. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas vertina, kad kaltinamasis, durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, suvokė veikos pavojingumą, jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai. Kaltinamasis, teismo vertinimu veikė neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Teismas, skirdamas I. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas 13 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Anksčiau kaltinamasis baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra vyresnio amžiaus, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus aptartas aplinkybes, ypač duomenis apibūdinančius asmens teistumą, nėra pagrindo I. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka 2017-05-25, 11.30 val. (t. 1, b. l. 79). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nutartimi I. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-05-25 (t. 1, b. l. 109-111). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 nutartimi I. S. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-08-25 (t. 1, b. l. 120-121). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 nutartimi kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-11-25 (t. 2, b. l. 1-2). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 3464,75 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad A. L. sužalojimai, padaryti I. S. neteisėtais veiksmais, gydyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3464,75 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b.l. 65). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo I. S. priteistina 3464,75 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš jų 5000 Eur negautų pajamų.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos A. T. praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Ieškiniu nukentėjusysis A. L. prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 eurus negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jis buvo susitaręs dėl darbo Danijoje, bet dėl patirtos traumos negalėjo dirbti. Teismo posėdžio metu A. L. minėtų negautų pajamų pagrįsti negalėjo, nurodė, kad nebuvo sudaręs rašytinės sutarties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybe, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam A. L. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti kūno sužalojimai, nustatyta pilvo priekinės sienos kiauryminė žaizda su storosios ir plonosios žarnų bei pilvaplėvės pažeidimais, kraujo ir žarnų turinio (apie 1000 ml) susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jo nurodytam laikotarpiui buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, šeimyninis gyvenimas. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo teigimu šiuo metu jam neskauda, tačiau liko randai, stengiasi sunkiai nekilnoti. Nukentėjusysis pradėjo dirbti, praėjus dviem mėnesiams po įvykio. Pažymėtina, kad nors A. L. ieškinyje nurodė, jog negalėjo rūpintis mažamečiu vaiku, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad kartu su vaiko motina negyvena, vaikas gyvena užsienyje ir tik kartais atvažiuoja į Lietuvą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. I. S. vyresnio amžiaus, nedirba, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, jo teigimu jam nustatytas neįgalumas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam A. L. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 5 000 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-397-222/2016, 2K-54/2012, 2K-104/2011, 2K-244/2011 ir kt.), kai už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama nuo 2 896 Eur iki 20 078 Eur Lt neturtinei žalai atlyginti).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 77-78), I. S. ir A. L. DNR pavyzdžiai, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Nukentėjusiojo A. L. drabužiai, kurie yra saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje(t. 1, b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. L.; metalinė dėžutė, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, Vilniečio kortelė, Maxima nuolaidų kortelė, paimti kaltinamojo sulaikymo metu ir saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 77-78) grąžinti I. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę I. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo I. S. 3464,75 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 75 euro centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo I. S. nukentėjusiajam A. L. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, civilinį ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį ir I. S. ir A. L. DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, sunaikinti;

nukentėjusiojo A. L. drabužius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grąžinti A. L.;

kaltinamojo I. S. daiktus: metalinę dėžutę, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, Vilniečio kortelę, Maxima nuolaidų kortelę, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grąžinti I. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.