Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d., apie 1.20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu su N. G., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį lovoje gulinčiai N. G. į dešinę veido sritį, dėl ko nukentėjusioji iškrito iš lovos ir veido sritimi atsitrenkė į grindis, taip padarė N. G. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis veido minkštuosiuose audiniuose ir su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, poodines kraujosruvas dešinio momens srityje, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje kojoje, t. y. nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

T. M. apklausiamas teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad jie su nukentėjusiąja vedė bendrą ūkį. Gyveno kartu apie dvejus metus. Būdavo, kad pasipykdavo, bet po kelių dienų susitaikydavo ir vėl gyveno kartu. Įvykio dieną buvo išgėrę, po to išvyko į kaimą, susipyko, vėliau susitaikė ir nuėjo miegoti. Kartu miegojo miegamajame. Naktį jis išgirdo, kad kažkas nugriuvo. T. M. išsigando, atsikėlė, įjungė šviesą ir pamatė, kad nukentėjusioji gulėjo veidu į grindis ir galva link sienos, tada kaltinamasis ją pakėlė į lovą ir, paskambinęs, iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Kai atvyko GMP, medikai pasakė, kad N. G. reikia į ligoninę, bet pastaroji atsisakė vykti. Tuomet medikai pasakė, kad iškvies policiją. Atvykus policijai, pareigūnai kaltinamajam liepė važiuoti kartu su jais. O N. G. visgi sutiko važiuoti į ligoninę. Kaltinamasis paaiškino matęs N. G. sužalojimus. Anot jo, jai iš nosies bėgo kraujas, taip pat matė, kad ji buvo susidaužus galvą. Tokių sužalojimų nematė prieš jiems einant miegoti. Nesitikėjo, kad ji pasakys pareigūnams, kad tai jis jai trenkė, nes jis tikrai jos nemušė. Tikriausiai N. G. pagalvojo, kad jis ją sumušė dėl girtumo. Ji apskritai dažnai krenta ir susimuša. O iš tos lovos buvo iškritęs ir šuo, ir kaltinamojo brolis. Lova yra kažkur iki kelių. Ant mažos spintelės ir ant grindų buvo truputį kraujo, bet pareigūnai buvo jauni, tik pasižiūrėjo ir viskas (b. t. 2, b. l. 171).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad, pasak specialistės, tam, kad galėtų patirti tokius veido sužalojimus, nukentėjusioji turėjo kristi bent du kartus. Iš karto po įvykio nukentėjusiąją apžiūrėjusi greitosios medicinos pagalbos medikė, apklausta kaip liudytoja byloje, M. V., taip pat paaiškino, kad N. G. turėjo kristi apie šešis kartus, nes pas ją matėsi daugiau sužalojimų. Tačiau duomenų apie tai, kad N. G. būtų kritusi, atsikėlusi ir vėl nukritusi, byloje nėra. Tiek pats kaltinamasis, tiek V. S. nurodė girdėję vieno kritimo garsą. M. V. taip pat nurodė, kad savo praktikoje nebuvo susidūrusi su atveju, kad asmeniui, kuris nukrito nuo lovos, būtų lūžusi nosis. Specialistė savo ruožtu paaiškino, kad jei nukentėjusioji verstųsi ir kristų pati, spintelės kampas būtų labai arti, tad mažai tikėtina, kad be nubrozdinimų iš inercijos pats žmogus krisdamas susižalotų. R. Gaidienė nurodė, kad galbūt galima būtų galvoti, jog nukentėjusioji iš savo ūgio atsitrenkė taip, kad paskui sugebėjo dar kartą atsitrenkti į kažką, bet tai būtų visiškai kazuistinis atvejis ir būtų likęs nubrozdinimas. Dėl nubrozdinimo teismo jau yra pasisakyta pirmiau. Tačiau vertinant specialistės paaiškinimus tiek dėl galimybės nukentėjusiajai atsitrenkti pačiai iš inercijos, tiek kažkaip taip nukristi visu savo ūgiu, kad būtų patirti jai nustatyti sužalojimai, atsižvelgtina ir į byloje esančias įvykio vietos nuotraukas (b. t. 1, b. l. 29) bei teismo posėdžio metu ištirtus vaizdo įrašus, kuriuose taip pat užfiksuota įvykio vieta. Šiais duomenimis byloje nustatyta, kad pati lova yra neaukšta, anot paties kaltinamojo, iki kelių, tarp lovos ir spintelės, apie kurią kalbama byloje ir kurią nurodo T. M., yra itin mažas tarpas, spintelė yra pristumta prie sienos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su specialistės teiginiais, jos krisdama iš tokio aukščio pati, iš inercijos, net ir atsitrenkdama į spintelės kampą (kuris iš esmės yra tame pačiame lygmenyje kaip ir lova), N. G. negalėtų patirti tokių sužalojimų. Specialistės taip pat buvo nurodyta, kad nosies lūžį su poslinkiu N. G. galėtų patirti tik atsitrenkusi į riboto paviršiaus daiktą. Jeigu mes kalbame apie spintelę, tai turėtų būti kampas. Atsižvelgiant į tai, kad nosies kaulo poslinkis yra nustatytas į kairę, nuketėjusioji, stovėdama veidu į minėta spintelę turėtų kristi veidu į priekį taip, kad jos kaktos dešinė pusė kontaktuotų su plokščiu paviršiumi, o spintelės kampas pataikytų į nosies dešinę pusę. Teismas sutinka su specialistės pateiktu paaiškinimu, kad toks sužalojimų atsiradimo mechanizmas yra visiškai kazuistinis. Juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, jog po įvykio nukentėjusiajai būtų nubrozdinta nosis ir (ar) veido viršutinė dalis, tačiau jai buvo nustatytos kraujosruvos tose srityse, kurios anot specialistės, patvirtina, kad trauminis poveikis buvo padarytas buku riboto paviršiaus daiktu (daiktais). Kraujosruvos nukentėjusiajai buvo nustatytos ir dešinio momens srityje, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje kojoje.

Vertindamas pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytus sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smūgio ranka sudavimo į veido sritį, dėl kurio ji nukrito nuo lovos ir patyrė kitus sužalojimus. Tačiau, teismo vertinimu, byloje liko neįrodyta kaltinime nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiosios atsitrenkimo į spintelę, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusiajai kaltinamojo buvo suduota į dešinę veido pusę. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad 2023 m. gruodžio 20 d., apie 1.20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), T. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu su N. G., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį lovoje gulinčiai N. G. į dešinę veido sritį, dėl ko nukentėjusioji iškrito iš lovos ir veido sritimi atsitrenkė į grindis, taip padarė N. G. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis veido minkštuosiuose audiniuose ir su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, poodines kraujosruvas dešinio momens srityje, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje kojoje, t. y. nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje taip pat yra nustatyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų (nukentėjusiajai sudavimo į veidą) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiosios nukritimo ir kitų jai nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas taip pat sprendžia, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis suprato, jog, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, gali sukelti neigiamus padarinius jos sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl, teismo vertinimu, jis šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis specialisto išvada Nr. G 4052/2023(01), T. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes byloje nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais T. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Be to, byloje tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jie vedė bendrą ūkį, įvykio metu buvo sugyventiniais, tad N. G., remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika ir vadovaujantis BPK 38 straipsniu, laikytina kaltinamojo šeimos nare.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54, 61 straipsniuose, atsižvelgia į T. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; jo kaltės formą – netiesioginę tyčią, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje neteistas (b. t. 2, b. l. 99–100), administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 104–110), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 2, b. l. 117).

Prokurorė kaltinamajame akte nurodo, kad T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas nesutinka su tokiu prokurorės teigimu. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, nustatant šią baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik asmens neblaivumo faktą, bet ir tai, kad asmens apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis buvo ramus, bendravo su policijos pareigūnais. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs, tad teigti, jog būtent T. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio konflikto metu, kaltinamasis pats kvietė medikus, stengėsi padėti nukentėjusiajai. Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje BK 41 straipsnio nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant arčiau minimalios įstatyme nustatytos šios bausmės rūšies ribos ir paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad T. M. anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jos yra paskirtos ne už smurtinio pobūdžio administracinius nusižengimus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu neatsiliepė blogai apie kaltinamąjį, nurodė neturinti jo atžvilgiu neigiamų jausmų, anksčiau fizinis smurtas prieš ją vartotas nebuvo. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad smurtinis elgesys yra būdingas T. M., todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant jam BK 75 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė teismui T. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įstatyme nustatytus įpareigojimus ir draudimus (BK 75 straipsnio 5, 6 dalis), t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Teismas iš dalies sutinka su šiais prokurorės siūlytinais kaltinamajam skirtinais įpareigojimais.

Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais, 6 dalimi, T. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu skirtini įpareigojimai neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje ? turės teigiamą įtaką kaltinamajam ir padės jam pasitaisyti. Manytina, kad teigiamai kaltinamąjį paveiks ir BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Prokurorė taip pat prašė skirti kaltinamajam įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis įpareigojimas nėra nustatytas BK 75 straipsnio 5 dalyje. Panašaus turinio įpareigojimas yra nustatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte, konkrečiai nurodant, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba jos dalį. Analogiškai suformuluota BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo tik jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodyto įpareigojimo paskirtis – būtent nukentėjusiojo teisės į greitesnį žalos atlyginimą užtikrinimas, kaltinamojo turtinę padėtį, įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą T. M. neskirtinas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje T. M. pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs savo šeimos narės sveikatą, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamajam skirtinas savo turiniu platesnis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas įpareigojimas, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam papildomai neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jai padarytą 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo jai padaryto sveikatos sutrikdymo pajuto labai stiprų fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, fizinis skausmas buvo jaučiamas ilgą laiką (b. t. 1, b. l. 46). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, papildomai nurodė, kad veido patinimą jaučia iki šiol, dėl kaltinamojo veiksmų negalėjo eiti į darbą, jautė skausmą. Nukentėjusiosios civilis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Byloje neginčijamai nustačius, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti kūno sužalojimai, konstatuotina, kad ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl N. G. priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog T. M. tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinę veido pusę, dėl kurio ji nukrito ir patyrė kitus sužalojimus; nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir dėl jo kilusių padarinių trukmę (N. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; pasak pačios nukentėjusiosios, ji 2 mėnesius buvo nedarbinga); nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes (byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu vartotas fizinis smurtas buvo intensyvus; pasak pačios nukentėjusiosios, tai buvo pirmas kartas, kai T. M. vartojo prieš ją fizinį smurtą; tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs; nukentėjusioji nenorėjo vykti į ligoninę, o nuvykusi ten, nesulaukė ištyrimo pabaigos ir iš ligoninės pabėgo).

Esant šioms aplinkybėms ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1 000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur)), teismas sprendžia, kad 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, todėl N. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš T. M. 2 000 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 245,77 Eur. ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų, N. G. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 245,77 Eur. (b. t. 1, b. l. 164–166). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. t. 1, b. l. 166), todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį kaltu, priteistinas iš T. M. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Į T. M. skirtiną bausmę, jos realaus atlikimo atveju, įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 2.30 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d. 15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

T. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. t. 2, b. l. 68–71), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

T. M. (T. M.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktais, 6 dalimi T. M. (T. M.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. M. (T. M.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į T. M. (T. M.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, jos realaus atlikimo atveju, įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 2.30 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d. 15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

T. M. (T. M.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės N. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti N. G. iš kaltinamojo T. M. (T. M.) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo T. M. (T. M.) 245,77 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 77 ct) padarytai žalai dėl N. G. gydymo atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nurodyti, kad pinigai turi būti pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? kompaktinį diską, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.