- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-245-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00364-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Teisėjas Raimundas Klimaitis Baudž. byla Nr. 1A-245-579-2013
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-98-1-00364-2012-7) Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.4.
2013 m. kovo 12 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai D. B., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nesiartinti prie R. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. birželio 20 d., apie 22. 30 val., (duomenys neskelbtini) slėnyje, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydama visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, sutrikdydama pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, sudavė smūgį R. A. į galvą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir pavartojo įžeidžiančius žodžius.
Šalies argumentai
Skunde nuteistoji prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantė nurodo, jog kalta neprisipažino ir teisme paaiškino, jog nuvyko į šventę Dainų slėnyje, nes norėjo sutikti savo vyrą, kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas, o jis apgaudinėja nuteistąją su kita moterimi, tai yra R. A.. Pamačiusi sutuoktinį ir R. A. kartu, skundo autorė teigia atsisėdusi šalia ir norėjusi pasikalbėti, tačiau R. A. kalbėtis nenorėjo ir nusisuko. Tada nuteistoji teigia su ranka palietusi jos galvą, paliesdama plaukus, tačiau jokio smūgio nesudavusi ir necenzūrinių žodžių nevartojusi.
Nuteistoji skunde teigia, jog liudytojai L. S. ir V. S. yra sutuoktiniai, o L. S. dirba policijoje ir yra R. A. bei jos vyro E. B. bendradarbė. Šie liudytojai jokio smūgio nematė, tik lygtai girdėjo garsą, tačiau jei taip stipriai būtų suduotas smūgis, kad net būtų girdėti garsas, tai pas R. A. būtų rastas sužalojimas. Apeliantė taip pat teigia, jog šių asmenų parodymai neteisingi, nes ji jokių necenzūrinių žodžių teigia nevartojusi. Šie liudytojai yra suinteresuoti ir šališki, todėl teismas patikėdamas jais priėmė šališką, neteisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nustatė:
Aprašomoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
D. B. 2012 m. birželio 20 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) slėnyje, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, tai yra nepaisydama visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, sutrikdydama pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, sudavė smūgį R. A. į galvą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog netinkamai įvertinus įrodymus, nepagrįstai nustatytos aplinkybės- fizinio smurto ir necenzūrinių žodžių vartojimas R. A. atžvilgiu, o kartu ir viešosios tvarkos bei rimties sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šį skundo argumentą ir išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog apeliantės skunde nurodyta aplinkybė – necenzūrinių žodžių vartojimas nebuvo inkriminuota D. B. ir D. B. šiuo atveju nuteista už tai, kuo ji nebuvo kaltinama ir nebuvo perduota teismui, tuo pažeidžiant jos teisę į gynybą.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.
Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Sistemiškai aiškinant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.
BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (kasacinė byla 2K-7-198/2008).
Nagrinėjamoje byloje nei teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu prokuroras ar nukentėjusioji nepareiškė prašymo keisti kaltinimą. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistoji gynėsi išimtinai tik nuo kaltinimo dėl smūgio sudavimo, tai yra dėl fizinio smurto vartojimo, nors liudytojai ir nukentėjusioji kalbėjo ir apie necenzūrinių žodžių vartojimą. Todėl teismas D. B. pripažindamas kalta dėl šios aplinkybės, savo iniciatyva pakeitė kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis – papildė kaltinimą nauju objektyviuoju požymiu. Tuo neteisėtai praplėstos kaltinimo ribos bei pažeista D. B. teisė į gynybą bei teisė į teisingą teismą. Tai esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, pašalinat šią aplinkybę iš nuosprendžio (BPK 329 str. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliantė skunde taip pat neigia vartojusi fizinį smurtą. Šie skundo argumentai laikomi nepagrįstais ir yra atmetami.
Nuteistoji neneigia, jog teismo nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) slėnyje, buvo prisėdusi prie R. A.. Tai patvirtino ne tik nukentėjusioji R. A., tačiau ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – L. S., V. S., E. B.. Nuteistoji teigia nenorėjusi sukelti konflikto, tik norėjusi išsiaiškinti santykius su nukentėjusiąja dėl E. B., norėjusi pasikalbėti, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Tai atitinka ir pačios nukentėjusiosios parodymus, jog ji nenorėjo aiškintis su nuteistąja, nurodė, jog neturi apie ką su ja kalbėtis. Šioje dalyje nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymai sutampa, be to, sutampa visų asmenų parodymai ir dėl įvykio vietos bei laiko, ir dėl to, jog D. B. iš tiesų buvo atėjusi prie nukentėjusiosios. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo E. B. parodymai, jog jis matė ateinančią savo sutuoktinę ir norėjo išvengti konflikto, stengėsi, kad ji nesusitiktų su R. A., tačiau jis buvo nuvestas apsaugos darbuotojų. Iš šių parodymų taip pat matyti, jog nuteistoji nebuvo taikiai nusiteikusi, buvo įpykusi, konfliktiška.
Nors nuteistoji neigia, kad ji sudavė nukentėjusiajai per galvą ir išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, tačiau šie parodymai paneigiami nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis.
Aukštesniojo teismo nuomone, teismo posėdyje ištirti liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, kartu vertinant su kitomis aplinkybėmis, pakankami neabejotinai konstatuoti, jog D. B. iš tiesų sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai per galvą. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog ji neketino aiškinis jokių santykių su nuteistąją, tada pastaroji trenkė ir ėmė šaukti bei vadinti necenzūriniais žodžiais. Pagrindo netikėti šiais parodymais byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, dar tą patį vakarą nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, kad būtų ištirtas šis įvykis, pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi pareigūnų siuntimu ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, liudytojai, kurie buvo įvykio metu šalia nukentėjusiosios ir nuteistosios – L. S. bei V. S., parodė, jog jie bežiūrint koncertą išgirdo smūgio garsą, atsisukę pamatė, jog D. B. stovi prie R. A., kuri buvo susiėmusi galvą ir šaukė, kad jai buvo suduotas smūgis, be to, D. B. ant R. A. šaukė vadindama ją necenzūriniais žodžiais. Šie liudytojai buvo visai prie pat nukentėjusiosios, L. S. sėdėjo šalia nukentėjusiosios, todėl netikėti šių asmenų parodymai teismas neturėjo pagrindo. Be to, liudytojas E. B. parodė, jog pats konflikto nematė, tačiau žmona pasakojo, jog buvo konfliktas tarp moterų. Šiuos parodymus vertinant su kitais aptartais įrodymais, darytina išvada, jog jie patvirtina anksčiau nurodytus liudytojų parodymus. Nors liudytoja L. S. yra nuteistosios sutuoktinio E. B. kolegė, nukentėjusioji, E. B. ir L. S. dirba tame pačiame komisariate, į kurį ir kreipėsi R. A. dėl jos atžvilgiu padarytos galimai neteisėtos veikos, tai nesudaro besąlygiško pagrindo šių asmenų parodymus laikyti nepatikimais. Šių asmenų parodymų patikimumas nustatytas įvertinus juos lyginant ir gretinant tarpusavyje bei su kitais įrodymais, o taip pat įvertinus šių parodymų davimo aplinkybes. Tai, kad šių asmenų parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje visiškai sutampa, be to, liudytojas V. S., kuris nėra nukentėjusiosios bei liudytojos kolega, nurodė analogiškas aplinkybes kaip L. S. ir R. A., nukentėjusioji dar tą patį vakarą kreipėsi į teisėsaugos instituciją, ekspertams nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, liudytojas E. B., kuris visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, taip pat iš dalies patvirtino buvus konfliktą tarp moterų, sudarė pagrindą šiuos parodymus laikyti patikimais ir remtis jais nustatant esmines įvykio aplinkybes. Be to, nuteistoji D. B. taip pat neneigė, jog buvo fizinis kontaktas, ji teigia palietusi galvą, plaukus, nes norėjusi, kad nukentėjusioji atsisuktų. Tai tik dar labiau suteikia pagrindo tikėti nukentėjusiąją, kuri nuosekliai teigė, kad su nuteistąją nenorėjo kalbėtis. Nors išorinių sužalojimų medicinos ekspertas nekonstatavo, tačiau anksčiau aptartų duomenų visuma pakankama patvirtinti, jog R. A. iš tiesų buvo suduotas smūgis ir tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.
Visuomenės rimties sutrikdymas yra vertinamasis požymis ir jis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau teismų praktikoje fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu, nepriimtinu, kitus šokiruojančiu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012).
Šioje byloje iš liudytojų parodymų matyti, jog nei vienas liudytojas smūgio nematė, tačiau girdėjo. Tai privertė juos nukreipti dėmesį nuo renginio. Jie matė už galvos susiėmusią nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai buvo sugadintas vakaras, nutrauktas poilsis. Liudytojai parodė, jog ji verkė, jai skaudėjo galvą, buvo užsiėmusi už galvos. Nukentėjusioji dar tą patį vakarą nuvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie jos atžvilgiu galimai padarytą neteisėtą veiką. Taigi, šiais veiksmais ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, tačiau kartu neabejotinai buvo sutrikdytas ramus poilsis tiek liudytojams, tiek ir nukentėjusiajai. Šie duomenys patvirtina, jog neteisėtais D. B. veiksmais iš tiesų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Skunde apeliantė taip pat teigia, jog ji tik siekė išsiaiškinti santykius su nukentėjusiąją dėl E. B., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-311/2009, 2K-136/2010).
Iš bylos aplinkybių matyti, jog šiuo atveju asmeniniams santykiams aiškintis nuteistoji pasirinko būtent viešą vietą ir tokį būdą, kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Viešoje vietoje suduodama smūgį į galvą R. A., nuteistoji akivaizdžiai demonstravo atliekamus įžeidžiančius ir smurtinius veiksmus. Būdama suaugusi ir sąmoninga, nuteistoji taip veikdama, neabejotinai suvokė, kad jos elgesys ne tik žemina nukentėjusiosios garbę ir orumą, sukelia skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems aplinkiniams, numatė, kad jos veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo.
Nepaisant to, jog neteisėti D. B. veiksmai nebuvo itin pavojingi, tai yra nebuvo intensyvūs, netruko ilgą laiką, renginio nenutraukė, tik kuriam laikui sutrukdė ramų liudytojų poilsį, be to, veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos trikdymą, tačiau paskatinti asmeninių santykių, veiką pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis) ir bylą nutraukti nėra pagrindo, nes už panašaus pobūdžio veiką yra numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, jeigu BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje be nusikaltimo sudėties yra nurodyta ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis, kaltininko atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo negalima. (kasacinės bylos 2K-568/2007, 2K-133/2011). Be to, paprastai mažareikšmėmis neturi būti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą asmens sveikatai (kasacinė byla Nr. 2K-719/2012). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad D. B. padarytos veikos padariniai (fizinio skausmo sukėlimas) peržengia BK 284 str. 2 d. dispozicijos ribas, D. B. veika negali būti pripažinta mažareikšme ir BK 37 str. numatytu pagrindu nutraukta ar perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, todėl konstatuojama, jog apeliantės veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, D. B. veikos padarymo metu neteista, administracine tvarka nebausta. Nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad D. B. niekur nedirba, todėl paskyrus baudą, jos vykdymas būtų apsunkintas ir komplikuotas, bei atsižvelgus į tai, kad veikos tikslas nebuvo viešosios tvarkos pažeidimas, veika padaryta iš asmeninių paskatų, nukreipta prieš konkretų asmenį, siekiant išsiaiškinti asmeninius santykius, darytina išvada, jog bausmės tikslams pasiekti D. B. skirtina ne viešųjų darbų bausmė, tačiau laisvės apribojimo bausmė, skiriant lengviausią savo suvaržymais įpareigojimą - būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., namuose, o siekiant apginti nukentėjusiosios interesu, D. B. įpareigojama nesiartinti prie R. A..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d, kolegija
nusprendžia:
D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
D. B. pripažinti kalta, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nesiartinti prie R. A..