- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2-928/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02915-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvydas Norkus, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Furnitrans logistika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gigatelis“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Furnitrans logistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3765-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Furnitrans logistika“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gigatelis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Furnitrans logistika“ (buvusi UAB „BPC logistic“), bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Forsina“. Nurodė, kad pagal UAB „Autogika“ ir atsakovo UAB „Furnitrans logistika“ krovinio pervežimo sutartį UAB „Autogika“ suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugas ir 2011 m. birželio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 8 773,56 Lt sumai, kurios atsakovas neapmokėjo. 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Autogika“ reikalavimo perleidimo sutartimi bei priedu Nr. 1A prie šios sutarties, visas reikalavimo teises pagal minėtus dokumentus į atsakovą perleido UAB „Conlex“, todėl pastarasis yra atsakovo UAB „Furnitrans logistika“ kreditorius. Atsakovas, nepaisant jo vadovui įteikto UAB „Conlex“ pranešimo dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir įspėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimo nepadengė, taip pat nesiėmė kitų veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas nepajėgia atsiskaityti su savo kreditoriais ir dėl to yra nemokus.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Gigatelis“ taip pat prašė iškelti atsakovui UAB „Furnitrans logistika“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas už judriojo telefono ryšio paslaugas 140 Lt pagal 2010 m. gruodžio – 2011 m. vasario mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi atsakovas skolos neginčija, bet iki šiol neatsiskaito, galima daryti išvadą, kad yra nemokus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui UAB „Furnitrans logistika“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir skolininkų sąrašų, kitų dokumentų, nurodytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė 2009 metais dirbo nuostolingai, 2009 metų balansas rodo, kad įmonė turi turto už 2 311 Lt ir neturi jokių skolų. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismuose išnagrinėtos bylose iš šios įmonės priteistos sumos žymiai viršija jos balanse nurodyto turto vertę, be to, į tai, kad naujus reikalavimus ieškinyje nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo, padarė išvadą, kad įmonė neįstengia atsiskaityti su kreditoriais, jos skolos žymiai viršija turimą turtą, todėl sprendė, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Furnitrans logistika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir atsisakyti tenkinti ieškovo ir trečiojo asmens prašymus iškelti bankroto bylą atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas nesilaikė ĮBĮ ir CPK numatytos pranešimo apie planuojamą bankroto bylos iškėlimą įteikimo tvarkos. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Prie ieškovo teismui pateiktų dokumentų pridėta registruotos siuntos įteikimo pranešimo patvirtina kopija, iš kurios matyti, kad ieškovo pranešimas atsakovui apie planuojamą bankroto bylos iškėlimą buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), pranešimas įteiktas I. V.. Pranešimas įmonei turi būti įteiktas laikanti CPK nustatytos tvarkos, pagal kurią pranešimas juridiniam asmeniui įteikiamas juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Atsakovo buveinė juridinių asmenų registre registruota adresu Pramonės g. 97, Vilnius. Be to, pranešimas įteiktas asmeniui, kuris nėra nei atsakovo darbuotojas, nei asmuo, kokios nors sutarties pagrindu susijęs su atsakovu ar kitu juridiniu asmeniu, kuris būtų kokios nors sutarties pagrindu susijęs su atsakovu.Nors UAB „Gigatelis“ prašymas šioje byloje yra priimtas, juo neturėtų būti remiamasi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Teismo nutartyje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Gigatelis“ būtų laikęsis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovas nėra gavęs iš UAB „Gigatelis“ pranešimo, kuriuo atsakovas būtų paragintas grąžinti skolą bei įspėtas dėl kreipimosi į teismą. Dėl to UAB „Gigatelis“ pateikti duomenys apie atsakovo skolos dydį neturėjo būti vertinami bei jo prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 str. 5 d. numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentų, nurodytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi Juridinių asmenų registrui pateiktais 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentais bei informacija apie teismuose išnagrinėtas bylas, kuriose iš atsakovo priteistos sumos, žymiai viršijančios jo balanse nurodyto turto vertę. Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, t. y. kad kreditoriai (tiek ieškovas UAB „Conlex“, tiek trečiasis asmuo UAB „Gigatelis“) nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo pagal kurį kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą turi pranešti įmonei raštu, o dėl šio pažeidimo, apelianto nuomone, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo bei trečiojo asmens pareiškimus.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies numato, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad toks pranešimas atsakovo vadovui buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir įteiktas I. V. (9 b. l.). Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėta ĮBĮ nuostata, įpareigojanti kreditorių įspėti skolininką apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra savitikslė. Jos tikslas yra paraginti skolininką atsiskaityti su kreditoriumi, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir neinicijuojant bankroto bylos. Byloje yra duomenys, kad atsakovui buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria atsakovo vadovui nustatytas terminas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalaujamus dokumentus (25 b. l.), vadinasi, atsakovas buvo informuotas apie inicijuotą procesą bei kreditoriaus reikalavimą ir galėjo imtis priemonių išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos. Teisės aktai nedraudžia įmonei, kuriai inicijuota bankroto byla, atsiskaityti su kreditoriumi ir vėliau, iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Priešingai, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ir trečiuoju asmeniu ar būtų išreiškęs savo ketinimą atsiskaityti su jais, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nors, kaip minėta, buvo įpareigotas tai padaryti. Priežasčių, kodėl neįvykdė teismo įpareigojimo, jis nenurodė. Tokių dokumentų apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas net neteigia ir neįrodinėja, kad jis yra mokus. Jis taip pat neginčija kreditorių, kurie inicijavo bankroto bylą, reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apie apelianto mokumą pagrįstai sprendė iš turimų duomenų, kurie patvirtina apelianto nemokumą.
Apeliantas skunde nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Gigatelis“ neįspėjo jo dėl kreipimosi į teismą, t. y. nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ieškovo UAB „Contex“ pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Gigatelis“ į bylą įstojo vėliau su prašymu įtraukti jį trečiuoju asmeniu ir prašymu iškelti atsakovui bankroto bylą (30-31 b. l.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. įspėti skolininką ratu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2012, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2388/2011). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo minėto kreditoriaus prašymą priimti ir šio prašymo pagrindu svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.