- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-263-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45969-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-28 nuosprendžio, kuriuo L. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi L. N. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi L. N. uždrausta 1 metus ir 6 mėnesius vairuoti transporto priemones; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, L. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto, automobilio, vertę atitinkančią pinigų sumą – 530 Eur; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu L. N. paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020-11-19, apie 20.58 val. Č. Sugiharos g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. L. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-28 nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, teisės vairuoti atėmimo terminą sumažinti iki 1 metų, o įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą panaikinti.
2.1. Skunde nurodo, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Teigia, kad šis įvykis jam buvo labai didelė pamoka. Jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas. Automobilį dėl susiklosčiusių aplinkybių jis tik nuvairavo į kitą vietą, į gatvę, kur vyksta eismas, nevažiavo, dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo.
2.2. Apeliantas taip pat teigia, kad teisė vairuoti jam labai reikalinga, nes vykdo individualią specializuotą statybos veiklą. Be transporto priemonės jis negalės dirbti, kadangi nei statybinių medžiagų, nei įrankių jis negali vežtis viešuoju transportu, be to transporto priemonė jam būtina nuvykti pas mamą, kuriai reikalinga priežiūra bei tikslu nuvykti prižiūrėti sodybą. Pažymi, kad jis nėra teistas, tokio pobūdžio veiksmus padarė pirmą kartą, nėra įrašytas į alkoholį ar narkotines medžiagas vartojančių asmenų įskaitą ir atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė bylos nagrinėjimo metu teisės vairuoti atėmimą jam prašė skirti minimaliam 1 metų terminui. Apelianto manymu, teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ilgesniam laikotarpiui, buvo šališkas ir neobjektyvus.
2.3. Apeliantas skunde remiasi Konstitucinio teismo 2008-01-21,2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimais bei Aukščiausiojo teismo praktika (nutartis byloje Nr. 2AT-7-4/2013) kuriuose pasisakyta kad už teisės pažeidimus nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus tikslus, nevaržyti asmens teisių daugiau nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę nėra per griežta.
2.4. Skunde taip pat akcentuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą prokurorė neprašė skirti, teismas ją paskyrė savo nuožiūra. Apeliantas teigia, kad konfiskuotino turto vertės priteisimas jau yra pakankama priemonė. Teismui atėmus teisę vairuoti tokiam ilgam terminui jis praranda galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl teismas, skirdamas dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę jo atžvilgiu, buvo per griežtas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu L. N. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sutinkama su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, bei turto konfiskacija, tačiau prašoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 15 MGL dydžio įmoką į Nuketėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.) bei remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
6. Apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus skirdamas ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei prašė prokurorė ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, kurios prokurorė visai neprašė. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo paskirtis. Šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Ar skirti baudžiamojo poveikio priemones, kokias ir kelias sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita. Teismas nėra saistomas prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytos pozicijos.
7. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, tačiau privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).
8. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 1 metams ir 6 mėnesiams terminas yra aiškiai per griežtas, o įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą paskyrimas yra perteklinis. Apeliantas tai grindžia tuo, kad jis suvokė savo kaltę, jo padaryta veika žala nepadaryta, tokio pobūdžio veiką jis padarė pirmą kartą, jis nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, dirba ir transporto priemonė jam reikalinga darbinei veiklai vykdyti bei prižiūrėti mamą. Dėl teisių atėmimo negalėdamas vykdyti darbinės veiklos, jis neteks dalies pajamų todėl paskyrus jam turto konfiskaciją, įmokos skyrimas yra perteklinė priemonė. Kolegija pažymi, kad apelianto nurodomos priežastys buvo įvertintos teismo tiek sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus. Pripažinti apelianto nurodomus asmeninius interesus išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų L. N. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones vertinti kaip per griežtas nėra pagrindo.
9. Kolegija pažymi, kad baudžiamasis kodeksas BK 281¹ straipsniu buvo papildytas, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakomybę už transporto priemonės vairavimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju L. N. buvo nustatytas 2.36 promilių girtumas, kuris žymiai viršija straipsnyje numatytą 1,51 promilių ribą, todėl kolegija mano, kad L. N. paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris būtų analogiškas taikomam už administracinio nusižengimo padarymą nebūtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo padarytai pavojingai veikai principas.
10. Vertinant apelianto argumentus susijusius su jam paskiros įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą proporcingumu, kolegija neturi pagrindo vertinti jos kaip perteklinės priemonės. Kaip jau minėta, turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės ar kelių tokių priemonių skyrimas asmenims, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą atitinka formuojamą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju, L. N. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam neskiriama, teistumas neatsiranda, t. y. sankcijos dėl savo neteisėtų veiksmų jis realiai nepatiria, iš jo išieškoma transporto priemonės vertė, 530 Eur, yra nedidelė. L. N. yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis. Paskirta įmoka nėra maksimali, todėl nėra pagrindo teigti, kad dviejų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimas asmeniui, kuris padarė itin pavojingą visuomenei veiką, suvaržo jo teises labiau, nei reikia siekiant, taisomai veikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi kelių eismo taisyklių ir nepažeidinėtų įstatymų.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-28 nuosprendį palikti galioti nepakeistą
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.