- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-930-374/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00294-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- K. W., R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. Z., R. Š., I. Š., A. Š., E. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjų K. W. ir R. Š. atstovei advokatei S. S., suinteresuotiems asmenims O. Z., R. Š., I. Š., A. Š., E. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. W. ir R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. Z., A. Š., R. Š., I. Š., A. Š., E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos K. W. ir R. Š. teismo prašo palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. lapkričio 29 d., mirties palikimą priėmė vaikaitės K. W., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamos paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuotieji asmenys O. Z., R. Š., I. Š., A. Š., E. S. su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjų senelė D. Š. mirė 2004-11-29 (b.l. 6). Paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (b.l. 7). D. Š. sutuoktinis Vytautas V. Š. mirė 1994-05-18 (b.l. 8).
Pareiškėjų senelė D. Š. 2000-12-13 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paskirstė vaikams ir vaikaičiams (b.l. 9). Dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių(duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atiteko pareiškėjoms. Suinteresuotieji asmenys – kiti testamente paminėti įpėdiniai, kurie palikimo dalį jau yra priėmę arba artimiausiu metu priims. Dėl pareiškėjoms priklausančios palikimo dalies į notaro biurą niekas nesikreipė (b.l. 19). Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės 1-ojo notaro biuro 2015-07-20 išduotas liudijimas (b.l. 19). Pareiškėjos nurodo, kad po senelės mirties jos priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti bei juo naudotis, turtu rūpinosi bei prižiūrėjo kaip savo turtą, taip pat priėmė ir visus kitus bute likusius palikėjos asmeninius daiktus.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos D. Š. palikimą priėmė pradėdamos turtą faktiškai valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu.
Po D. Š. mirties pareiškėjos naudojosi ir gyvenamuoju būstu, t.y. jį nuomavo, remontavo. Pareiškėjų teigimu, namas prižiūrimas, tvarkomas ir remontuojamas kaip bendras pareiškėjų turtas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai L. B., Ž. Š..
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai (b.l. 14-15, 17-18), mirties liudijimai (b.l. 6, 8), notaro pažyma (b.l. 19), pažyma apie nekilnojamjį turtą (b.l. 12-13), testamentas (b.l.9), notaro liudijimas (b.l. 10). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus beri liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos po senelės D. Š. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdamos jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjoms gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Iš pareiškėjų lygiomis dalimis – po 9,60 Eur priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. lapkričio 29 d., paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., mirties palikimą priėmė vaikaitės K. W., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamos paveldėtą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjų K. W., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.