Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo RAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas RAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl 142556,72 Lt skolos, 6 % palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1926 Lt žyminio mokesčio ir 1954,15 Lt išlaidų už vertimus į lietuvių kalbą priteisimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2009-06-08 su atsakovu sudarė sutartį Nr. 09/07/08-01 pagal kurią ieškovas dviejomis sąskaitomis:1) Invoice Nr. 499/2010-03-31 (pristatyta 2010-04-01) – viso 121731,50 Lt (35257,65 Eur) sumai; 2) Invoice Nr. 505/2010-04-28 (pristatyta 2010-05-04) – viso 111890,99 Lt (32407,50 Eur) sumai pardavė ir pristatė atsakovui gydomųjų augalų žaliavą, o pastarasis turėjo atsiskaityti per 30 dienų, kai baigė priimti prekes pagal kokybę ir kiekį, tačiau to nepadarė. Pirmąją sąskaitą (Invoice Nr. 499) atsakovas apmokėjo iš dalies tik 2011-02-23 dieną – 27905,11 Lt (8081,88 Eur). Antrąją sąskaitą (Invoice Nr. 505) ieškovas dėl nekokybiškų prekių sumažino 63160,66 Lt (18293,51Eur), tačiau likusios 48730,33 Lt (14113,99 Eur) sumos atsakovas visai nesumokėjo ir iš viso bendrai pagal 2 sąskaitas liko skolingas 142556,72 Lt (41289,76 Eur).

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovo 142556,72 Lt skolos, 6 % palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 1926 Lt žyminis mokestis ir 1954,15 Lt išlaidų už vertimus į lietuvių kalbą.

Atsakovas, nepraleidęs įstatymų nustatyto termino pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė 2011 m. spalio 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies, priteisiant 113964,11 Lt (33006,29 Eur) skolos, kurios mokėjimą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpyje. Savo argumentus grindė tuo, kad ieškovas pristatė atsakovui prekes – augalų žaliavą ne pagal dvi, o pagal tris sąskaitas (Invoice) ir atsakovas aptiko juose dalį nekokybiškų prekių: 1) Invoice Nr. 418/2009-12-11 – viso 104840,11 Lt (30365,32 Eur) sumai, iš kurių nekokybiškos prekės -1823,47 Eur sumai (Kokybės patikrinimo aktas Nr. 1, ieškovą informavo 2010-01-19 e - paštu); 2) Invoice Nr. 499/2010-03-31 – viso 121731,50 Lt (35257,65 Eur) sumai, iš kurių nekokybiškos prekės - 2251,36 Eur sumai (Kokybės patikrinimo aktas Nr. 2, ieškovą informavo nedelsiant faksu, o pakartotinai 2010-12-14 e - paštu); 3) Invoice Nr. 505/2010-04-28 – viso 111890,99 Lt (32407,50 Eur) sumai, iš kurių nekokybiškos prekės - 18293,51 Eur sumai (Kreditinė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0122). Ir dėl nekokybiškos prekės priedo patyrė 823,19 Eur nuostolių (Sąskaita nuostolių atlyginimui Nr. 3, ieškovą informavo e – paštu 2010-12-14).

Taip pat nurodė, kad ieškovui sutikus atsiimti nekokybiškas prekes, atsakovas, sutinkamai su 2010-11-16 išrašytais dokumentais, nekokybišką augalinę žaliavą grąžino ieškovui ir kartu su grąžinama nekokybiška preke dar priedo pardavė ieškovui 681 kg vaistinės augalinės žaliavos už 3386,25 Eur (PVM sąskaita – faktūra Nr. 0123). Todėl atsakovas susumavęs pagal 3 sąskaitas (Invoice) gautas prekes, išskaičiavęs nekokybiškas prekes ir pridėjęs savo parduotas ieškovui prekes, atliko šalių tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą (ieškovą informavo 2010-12-15 e - paštu), pripažindamas 8081,08 Eur skolą, kurią apmokėjo 2011-02-23 mokėjimo pavedimu, ir viso liko skolingas ieškovui 33006,29 Eur (113964,11 Lt) sumą. Be to, pažymėjo, kad gavus nekokybiškas prekes pagal pirmąsias dvi sąskaitas: Invoice Nr. 418/2009-12-11 bei Invoice Nr. 499/2010-03-31 ir apie tai informavus ieškovą, pastarasis nereagavo, nereikalavo nutraukti prekių priėmimo, nepranešė apie ketinimą atsiimti prekes, nederino su atsakovu kaip bus patenkinti jo reikalavimai dėl pateiktų nekokybiškų prekių.

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 str. 3 d. perėjo į žodinį bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Paulius Grigaliūnas ieškinį palaikė, iš esmės jį atkartojo ir prašė tenkinti, priteisiant papildomas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose. Paaiškino, kad ieškinys grindžiamas dviejomis sąskaitomis, kurių atsakovas neapmokėjo. Laiko, jog atsakovas nepagrįstai išrašė tris sąskaitas, kurias skaito priešpriešiniais reikalavimais. Nesutiko su atsakovo išdėstyta nuomone dėl įskaitymo, nes atsakovo reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti. Nurodė, kad atsakovas pirmąją sąskaitą dėl nekokybiškų prekių išrašė 2010-01-15, kai tuo tarpu ieškovas jam prekes išsiuntė tik 2010-03-31. Pagal sutartį prekės turėjo būti priimtos per 20 dienų, atsakovas to nepadarė. Sutiko, kad gavo iš atsakovo prekes, tačiau jos buvo nekokybiškos, ką patvirtino ir kokybės sertifikatas. Dėl priteistos skolos išdėstymo dalimis iš dalies sutiko, bet nurodė, kad skola susidarė dar 2010 metais, ieškinys teismui pateiktas 2011 metų spalio mėnesį, tačiau atsakovas nei vieno dalinio mokėjimo nėra atlikęs, kas rodo jo siekį kuo ilgiau uždelsti su atsiskaitymu.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl sutartinių santykių laikimosi ir įskaitymo pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas RAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 sudarė sutartį Nr. 09/07/08-1 pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes – gydomųjų augalų žaliavą, o atsakovas atsiskaityti sutartyje numatytais terminais. Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė dviejomis sąskaitomis ir susumavęs pagal dvi sąskaitas pateiktas atsakovui prekes, atėmęs nekokybiškas jam grąžintas prekes ir atsakovo atliktą pavėluotą mokėjimą reikalauja iš atsakovo priteisti likusią 142556,72 Lt (41289,76 Eur) skolos dalį.

Atsakovas neginčijo sutarties sudarymo teisėtumo ir atsiradusių įsipareigojimų pagal sutartį, pripažindamas likusią ne 142556,72 Lt (41289,76 Eur) sumą, o tik 113964,11 Lt (33006,29 Eur) skolos dalį, ir teigė, jog išminusavo iš jam būtinos apmokėti bendros sumos 8284,27 Eur (kurią sudaro nekokybiškos prekės - 1823,47 Eur ir 2251,36 Eur, ieškovui parduotos prekės – 3386,25 Eur, patirti nuostoliai dėl nekokybiškų prekių sandėliavimo – 823,19 Eur) bei pripažindamas nurodytą sumą apibusiais priešpriešiniais reikalavimais, laikė, kad daliai skolos tinkamai atliko įskaitymą.

Teismas, vertindamas visas ieškinyje nurodytas aplinkybes, remiasi byloje surinkta medžiaga bei teismo posėdžio metu užfiksuotais dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas tiria kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertina įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų vertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas įsitikina ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Analizuojant šalių ginčą, ir keliant klausimą ar prievolė buvo tinkamai vykdoma pagal sudarytą sutartį bei tuo pačiu analizuojant atsakovo ir jo atstovo pateiktus įrodymus, argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, pastebėtina, kad jie yra prieštaraujantys. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal sąskaitą Nr. 505 patikrinęs gautų prekių kokybę, atsakovas 2010-01-15 sudarė Kokybės patikros aktą Nr. 1, kuriuo pagrindu išrašė sąskaitą nuostolių atlyginimui Nr. 1 bendrai 1823,47 Eur sumai, kai tuo tarpu krovinys pagal sąskaitą Nr. 505 buvo gautas tik 2010-05-04 dieną. Akcentavo, kad atliko mokėjimą 2011-02-23 dieną 8081,08 Eur sumai, tačiau kodėl apmokėjo dalį sumos pagal sąskaitas Nr. 499 ir Nr. 505 praėjus beveik 10 – čiai mėnesių po prekių gavimo, kai sutartyje numatytas apmokėjimo terminas 30 dienų, paaiškinti negalėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnis numato tinkamo įskaitymo sąlygas. Įskaitymas gali būti atliekamas, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, priešpriešiniai, reikalavimas turi visiškai ar iš dalies padengti kitą, reikalavimai turi galioti, būti vykdytini ir apibrėžti. Atsakovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl bendros įskaitytos 8284,27 Eur sumos (1823,47+2251,36+3386,25+823,19 Eur), teismas vertina kritiškai dėl sekančių motyvų.

Nors atsakovas ir teigia, kad ieškovas jam pristatė prekes tris kartus, dar vieną kartą papildomai pagal sąskaitą Invoice Nr. 418/2009-12-11, kuriuose atsakovas aptiko nekokybiškų prekių 1823,47 Eur sumai ir apie tai 2010-01-19 informavo e – paštu ieškovą, tačiau jokių rašytinių įrodymų – sąskaitų, krovinio vežimo važtaraščių iš kurių būtų matyti, kad toks krovinys buvo pristatytas teismui nepateikė, o byloje esančios minėtą dieną išsiųsto elektroninio laiško kopijos turinys (b. l. 95) neįrodo, kad atsakovas reiškė konkrečias, aiškiai apibrėžtas 1823,47 Eur sumai pretenzijas dėl prekių kokybės būtent pagal sąskaitą Invoice Nr. 418/2009-12-11. Be to, teismui kelia abejonių ir atsakovo surašyti Kokybės patikros aktai Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu buvo išrašytos dvi sąskaitos Nr. 1, Nr. 2 nuostolių atlyginimui (b. l. 76 – 86). Aktai surašyti ant paties atsakovo bendrovės firminių blankų, pasirašyti bendrovės direktoriaus, bet byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė/įgaliojimai (sertifikatas, licencija, leidimas) atlikti prekių kokybės patikrą/ekspertizę, dėl kurios rezultatų tikrumo ir pagrįstumo nekiltų jokių abejonių, o jei tokia teisė ir būtų jam suteikta, tai dokumentas dėl kokybės negalėtų būti vertinamas kaip nešališka kokybės patikra/ekspertizė, nes pats atsakovas yra suinteresuota ginčo šalis. Tuo tarpu atsakovo parduotos ieškovui prekės 3386,25 Eur sumai, ieškovo buvo pripažintos kaip nekokybiškos, remiantis nešališkos inspekcijos sertifikatu Nr. 06-10-4336 (b. l. 41 – 42) ir toks teismui pateiktas įrodymas laikomas įtikinamu.

Dar viena, atsakovo išrašyta 2010 m. lapkričio 16 d. sąskaita nuostolių atlyginimui Nr.3 823,19 Eur sumai paremta byloje esančiu importo – eksporto terminalo ir muitinės sandėlio paslaugų kainoraščiu (b. l. 115), kuris gali būti laikomas tik informacinio pobūdžio raštu, bet ne įrodymu, kad atsakovas būtent tuose, konkrečiose muitinės sandėliuose laikė nekokybiškas prekes, mokėjo už sandėliavimą pagal prekių priėmimo saugoti sutartį ir taip patyrė nuostolių.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovui gavus prekes pagal pirmąją ieškovo nurodytą sąskaitą Invoice Nr. 499 2010-04-01 dieną, ką patvirtina krovinio važtaraštis (b. l. 28) ir aptikus nekokybiškos produkcijos, pagal Sutarties Nr. 09/07/08-01 6.6 punktą, jis turėjo prekes priimti arba atsisakyti tai padaryti pranešdamas ieškovui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo momento, kai prekės (žaliava) pateko į pirkėjo sandėlį, o jas priėmus atsiskaityti per 30 dienų. Vėlgi, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas tinkamai, sutartyje nustatytu laiku išsiuntė ieškovui pretenziją. Nors atsakovas ir teigia, kad jis 2010-11-30 ir 2010-12-14 dienomis pakartotinai siuntė ieškovui pranešimus dėl netinkamos prekių kokybės, tačiau pakartotinas pranešimas, išsiųstas ieškovui beveik po 7 mėnesių, kai buvo gautos prekės pagal paskutiniąją sąskaitą Invoice Nr. 505 (nuo 2010-04-28). Juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo informavimą elektroninėmis ryšio priemonėmis sutartyje nustatytu laiku. Toks atsakovo elgesys traktuotinas daugiau kaip siekis uždelsti mokėjimus, o ne kaip sąžiningas stengimasis vykdyti sutartinius įsipareigojimus atidžiai, rūpestingai bei laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 6.200 str.)

Teismo neįtikina nei atsakovo pateikti teismui dokumentai: kokybės patikros aktai bei nuostolių atlyginimo sąskaitos, nei atsakovo išsakyta pozicija, kad jis laikėsi sutartyje bei įstatymuose numatytų reikalavimų.

Tokiu būdu, remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė išrašytų sąskaitų nuostolių atlyginimui Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (1823,47+2251,36+823,19 Eur sumai) bei Kreditavimo sąskaitos – faktūros HRB Nr. 0123 (3386,25 Eur sumai), kurios gali būti laikomos kaip aiškūs, apibrėžti, vykdytini ir neginčijami reikalavimai tinkami priešpriešinių reikalavimų įskaitymui, pagrįstumo. Iš to darytina išvada, kad atsakovas atliko įskaitymą neteisėtai, todėl atsakovo prieštaravimai dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. preliminaraus sprendimo atmestini kaip nepagrįsti, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, (CPK 430 str. 6 d. 1 p.), o iš atsakovo papildomai priteistina 1030 Lt ieškovo turėtų išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose.

Atsakovas prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis per 6 mėnesius, tačiau teismas nemano, kad skolos išdėstymas yra tikslingas. Atsakovas ilgą laiką, nuo 2010 metų balandžio mėnesio delsė atsiskaityti; net ir padavus ieškinį į teismą, nesistengė bendradarbiauti su ieškovu, sudaryti skolos mokėjimo grafiko ar mokėti dalimis. Skolos suma yra didelė, atsakovo vengimas laiku atlikti savo pareigas, formaliai motyvuojant tuo, jog prekės netinkamos kokybės, nepagrįstas delsimas atsiskaityti su ieškovu, rodo jo nepatikimą mokumą ir neatsakingą požiūrį į prievolių vykdymą, todėl prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 270 str., 430 str. 6 d. 1 p.

NUSPRENDŽIA:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti papildomai iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), faktinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB (duomenys neskelbtini), 1030 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt litų) išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovo RAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) a.s Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Butvilas