Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2021-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-118-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
A5.-118-791/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00018-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-118-791/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00018-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracinėmis nuobaudomis, kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, nesudaręs darbo sutarčių bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios, 2021 m. sausio 11 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) leido T. Ž. ir T. Ž. dirbti pagalbinio darbininko darbą. Tuo M. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

M. L. kaltę dėl nusižengimo pripažino, paaiškino, kad butas, kuriame buvo atliekami remonto darbai, priklauso fiziniam asmeniui, su kuriuo jis susitarė atlikti trijų vidinių sienų griovimo darbus. Tą asmenį susirado per socialinį tinklą ,,Facebook“. Po to jis susirado pažįstamus iš kaimo, kurie padėtų nugriauti sienas, dėl atlygio tarėsi pagal faktiškai dirbtą laiką, po 20 eurų už darbo dieną. Jų darbui vadovavo jis, jis ir žinojo, kaip atlikti tuos darbus, o jie darydavo tai, ką jis nurodė. Nei jis pats, nei tie asmenys neturėjo patentų, kad galėtų legaliai dirbti tokius darbus. Tiek su buto savininku, tiek su tais dviem asmenimis sudarė žodines sutartis. Labai gailisi dėl šio nusižengimo. Gauna nedideles, apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį pajamas, jo darbo sutartis yra nuolatinio pobūdžio. Prašo skirti minimalią baudą, ją išdėstyti per metus laiko.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovė vyriausioji darbo inspektorė D. Š. paaiškino, kad buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), rasti trys dirbantys asmenys, buvo nustatyta, kad visus darbus organizavo M. L., kuris neturėjo nei įmonės, nei individualios veiklos pažymos, taip pat ir dar du nelegaliai dirbantys asmenys. Buvo nustatyta, kad visus darbus organizavo M. L., jis davė nurodymus, o T. Ž. ir T. Ž. vykdė jo nurodymus ir atliko tuos darbus, kuriuos liepė M. L.. Prašo patraukti M. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad M. L. padarė administracinį nusižengimą, be jo paties kaltės pripažinimo patvirtina byloje surinkti ir ištirti bylos duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei M. L. paaiškinimas, kad su nustatytu nusižengimu sutinka ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 2-3).

Rašytiniame 2021 m. sausio 19 d. paaiškinime M. L. nurodė, kad T. Ž. ir T. Ž. 2021 m. sausio 11 d. pasamdė remonto darbams bute (duomenys neskelbtini) atlikti: nugriauti tris sienas, išvežti statybines atliekas. Labai gailisi, kad prieš juos samdant ir organizuojant darbus, nesudarė su jais darbo sutarčių. Su šiuo pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti kuo mažesnę baudą (b. l. 4).

Rašytiniame 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime M. L. nurodė, kad per programą Facebook su buto savininku sutarė dėl privataus buto, priklausančio E. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), remonto darbų atlikimo (išgriauti buto vonios ir WC sienas, išvežti statybines medžiagas, išvalyti patalpas) ir atlygio už atliktus darbus. Šiems darbams atlikti jis (M. L.) pasamdė du asmenis: T. Ž. ir T. Ž.. Nurodė, kad, jis organizavo ir vadovavo darbų atlikimui, davė nurodymus dėl darbų atlikimo. Sutarė, kad T. Ž. ir T. Ž. dirbs pagalbinio darbininko darbus, išgriaus bute vonios ir WC sienas, išneš statybines medžiagas, išvalys butą. Taip pat sutarė, kad už atliktą darbą M. L. jiems mokės 20 eurų už dieną. Darbams atlikti T. Ž. ir T. Ž. davė įrankius, atvežė abu į darbo vietą bei sutarė dėl parvežimo į namus po darbo (b. l. 7).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis M. L. yra saistomas darbo santykiais su UAB ,,VSA Vilnius“ (b. l. 11 ir 39).

Rašytiniame 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime T. Ž. nurodė, kad pagalbinio darbininko darbą atlikti bute (duomenys neskelbtini), jį pasamdė M. L.. Nurodė, kad, darbą pradėjo nuo šios dienos (2021 m. sausio 11 d.) 10 val., griovė sienas, pertvaras. Darbo sutarties M. L. su juo nesudarė ir nepasirašė. Į darbą atvežė M. L., jis ir davė nurodymus dėl atliktinų darbų. Darbo įrankius griovimo darbams atlikti davė M. L., dirbo su savo drabužiais. Su buto savininku dėl atlygio nesitarė (b. l. 12-13, 14).

Rašytiniame 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime T. Ž. nurodė, kad pagalbinio darbininko darbą atlikti šiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį pasamdė M. L.. Bute dirba pirmą darbo dieną. Į darbą atvežė M. L.. Darbo sutarties M. L. su juo nesudarė ir nepasirašė. Darbams atlikti nurodymus duoda M. L.. Šiandieną pradėjo dirbti nuo 10 val. Darbą pasiūlė M. L., kuris atvežė į butą, davė įrankius darbams atlikti. Dirbo sienų griovimo darbus. Nurodė, kad kartu bute sienų ardymo darbus dirba pusbrolis T. Ž. (b. l. 16-17).

Fotonuotraukose užfiksuoti bute (duomenys neskelbtini) rasti du dirbantys asmenys: T. ir T. Ž., vykdomi buto remonto darbai (b. l. 19-21).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis T. Ž. ir T. Ž. darbo santykiais nėra saistomi, Sodros apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų sąraše šių asmenų nėra (b. l. 15 ir 18).

Rašytiniame 2021 m. sausio 11 d. paaiškinime E. M. nurodė, kad dėl jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo per programą ,,Facebook“ sutarė su M. L. dėl darbų (išgriauti buto vonios ir WC sienas, išvežti statybines medžiagas, išvalyti patalpas) ir atlygio už atliktus darbus. Buto raktus buvo davęs M. L., su kuriuo ir tarėsi dėl remonto darbų ir atlygio už juos. T. Ž. ir T. Ž. nesamdė ir jų nepažįsta, nėra matęs. P. M. nepažįsta ir nieko su juo nesitarė. Kadangi jam buvo reikalinga sąskaita-faktūra, tai M. L. žodžiu jam minėjo, kad ją išrašys MB ,,B. A.“. M. L. žodžiu nurodė, kad darbus metė ir išvyko (b. l. 22-23).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. M. (b. l. 24-27).

Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. sausio 18 d. akte užfiksuota, kad 2021 m. sausio 11 d. iš Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus buvo gauta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) galimai nelegaliai atliekami statybos darbai daugiabučio namo bute. Nuvykus nurodytu adresu, bute jau buvo Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai R. V. ir R. O., kurie ir pateikė VDI informaciją dėl bute dirbančių asmenų. Nuvykus bute rasti dirbantys asmenys: T. Ž. ir T. Ž. bei M. L., kurie buvo apklausti, užrašyti jų paaiškinimai. Sutikrinus informaciją su VSDFV informacine sistema, buvo nustatyta, kad T. Ž. ir T. Ž. VSDFV Sodros apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų sąraše nebuvo, todėl šie darbuotojai patikrinimo metu dirbo nelegaliai. Patikrinimo metu ir pagal surinktą medžiagą nustatyta, kad M. L. organizavo buto (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimą, vadovavo ir davė nurodymus dirbantiems T. Ž. ir T. Ž., su T. Ž. ir T. Ž. sutarė dėl jų pareigų, buto remonto darbų atlikimo, darbo užmokesčio, darbo vietos, tačiau neužtikrino, kad dirbtų legaliai. Esant nelegalaus darbo požymiams, t. y. M. L., faktiškai vykdančio darbdavio funkcijas, ir darbuotojų T. Ž. ir T. Ž. susitarimui dėl darbų atlikimo vietos (pas fizinį asmenį, privačiame bute), esant pavaldumui (vykdė nurodymus, dirbo M. L. naudai, kuris organizavo buto remonto darbus), susitarimui dėl darbo funkcijų (pagalbiniai darbininkai, atliko bute sienų griovimo ir kitus darbus) bei darbo užmokesčio (20 eurų už atliktą darbą), M. L., organizuodamas darbą ir duodamas nurodymus, nelegaliai leido dirbti pagalbinio darbininko darbą objekte (duomenys neskelbtini), A. T. Ž. ir T. Ž. 2021 m. sausio 11 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val., su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b. l. 35-37).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. L. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad T. Ž. ir T. Ž. 2021 m. sausio 11 d. dirbo pagalbiniais darbininkais, jie dirbo M. L. naudai, susitarę su juo dėl darbo laiko ir vietos, konkretaus darbo – buto remonto ir kitų darbų. T. Ž. ir T. Ž. į darbo vietą buvo atvežti M. L. jam priklausančia transporto priemone, jie realiai atliko jiems pavestas darbo funkcijas, paklusdami M. L. nurodymams, darbo funkcijoms atlikti naudojo M. L. priklausančius įrankius bei priemones, susitarę su darbdaviu dėl darbo užmokesčio, tačiau dirbo nesudarę su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas, daro išvadą, kad T. Ž. ir T. Ž. dirbo nelegalų darbą, todėl faktiniam darbdaviui M. L., kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad M. L. ir pats jokia forma nevykdė jokios legalios veiklos, nepaneigia jo galimybės būti darbdaviu, o vertinant jo veiksmus visų bylos duomenų kontekste, nepaneigia ir jo kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens pavaldžiai kitam asmeniui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-561-478/2020).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skirdamas nuobaudą M. L., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. L. leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, nustatyto nelegalaus darbo trukmė labai trumpa – viena diena. Jis su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Praeityje už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, tačiau baustas už įvairius kitus nusižengimus (b. l. 40-49). M. L. dirba, gauna nuolatines pajamas (b. l. 39). Įvertinus šias bylos aplinkybes, M. L. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

M. L. prašė išdėstyti paskirtąją baudą dalimis per 1 metų laikotarpį.

Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Teismo iniciatyva gautais VSDFV duomenimis M. L. yra saistomas darbo santykiais su UAB ,,VSA Vilnius“, per 2020 m. gruodžio mėnesį jis gavęs (duomenys neskelbtini) Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Tačiau teismui nėra pateikti dokumentai apie jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus kreditinius įsipareigojimus ir pan., santaupas, turimus išlaikytinius, todėl įvertinus skiriamos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas jo prašymą tenkinti iš dalies, išdėstant paskirtąją baudą per 10 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsniu,

nutaria:

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, M. L. paskirtos 1 000 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per dešimt mėnesių laikotarpį, nustatant, kad pirmąją įmoką – 100 Eur jis turi sumokėti iki 2021 m. kovo 3 d. ir po to dar devynis iš eilės einančius mėnesius taip pat sumokėti po 100 Eur eurų iki kiekvieno mėnesio trečios dienos, galutinai baudos mokėjimą užbaigiant iki 2021 m. gruodžio 3 d.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 21127747158, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.