Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Ramūnas Kamarauskas, išieškotojas VĮ Turto bankas, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2015-10-14 patvarkymu netenkino skundo. Nurodė, kad 2014-09-16 nutartimi teismas panaikino 2014-07-08 raginimą įvykdyti sprendimą, o 2015-08-14 aktu Vilniaus miesto savivaldybei priėmus ginčo patalpas, atsirado pareiga jas perduoti išieškotojui, todėl buvo priimtas 2015-09-28 raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Nurodo, kad nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį vykdo, antstolis neturi teisės atsisakyti priimti vykdymui pateiktus dokumentus net ir esant geranoriškam sprendimo vykdymui. Vilniaus miesto savivaldybė apie pateiktą vykdyti dokumentą buvo informuota 2014-07-10, gavusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014-07-08 raginimas buvo panaikintas, tačiau skolininkui priėmus ginčo patalpas atsirado pareiga perduoti tai, ką turi perėmęs, todėl atmestinas skolininko argumentas, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą. Nurodė, kad 2014-07-08 ruoštas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei išieškotojui siųstas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo bei 2014-07-22 patvarkymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo nebuvo panaikinti, todėl antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimas apima laikotarpį nuo 2014-07-07 iki 2015-09-28 imtinai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo vykdymas, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą vykdo geranoriškai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, nuosavybėn“, kartu su 2015-10-29 raštu savivaldybė pateikė VĮ Turto bankui ginčo patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuris iki šiol VĮ Turto banko nėra pasirašytas ir gražintas savivaldybei. VĮ Turto bankui delsiant priimti ginčo patalpas, antstolio raginimas kuo skubiau įvykdyti sprendimą yra perteklinis, neatitinka bendrųjų teisingumo ir skolininko bei išieškotojo teisių/pareigų vykdymo procese pusiausvyros principų. Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti antrąjį teismo sprendimo rezoliucinės dalies reikalavimą – perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto fondo, nuosavybėn ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi automobilių stovėjimo aikštelė nepriklauso savivaldybei (ji priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“). Dėl to antstolio raginimas atlikti neįmanoma yra neteisėtas. Antstolis privalo kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis tinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi į šias išlaidas įtraukė išlaidas už vėliau teismo panaikinto 2014-07-08 raginimo parengimą bei panaikintų dokumentų kopijas, tačiau antstolis neturi teisės į atlyginimą už neteisėtus veiksmus, todėl 2015-09-28 vykdymo išlaidų paskaičiavimas naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu (CPK 338 str.), priima pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus, nes šie įrodymai, kaip matyti iš teikiamų dokumentų sudarymo datos, negalėjo būti paduoti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0055/14/01522 medžiaga nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 įpareigojo atsakovą UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m), taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2014-07-08 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-06-25 išduotus vykdomuosius raštus (v. b. l. 1-3). Šio patvarkymo teisėtumas yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-33595-820/2014 (v. b. l. 32-33), kuria taip pat buvo panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2014-07-08 raginimas įvykdyti sprendimą ir 2014-07-08 vykdymo išlaidų paskaičiavimas. 2014-07-22 patvarkymu, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-18 nutartį, buvo sustabdyti vykdymo veiksmai iki bus išnagrinėta byla kasacine tvarka (v. b. l. 9-11). Antstolių kontorai 2015-08-17 pateiktas 2015-08-14 Negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perdavė ginčo patalpas Vilniaus miesto savivaldybei (v. b. l. 44-45). Tokiu būdu buvo įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo pirmoji rezoliucinė dalis. Iš 2015-09-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m, nuo 2015-08-28 registruotos nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo Nr. 2-2892-603/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutarties Nr. 3K-3-117-706/2015 ir 2015-08-14 priėmimo – perdavimo akto pagrindu (v. b. l. 47). Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2015-09-28 apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2015-09-28 raginimu paragino pareiškėją Vilniaus miesto savivaldybę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m), taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3 069,72 kv. m) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 132,05 Lt vykdymo išlaidų (v. b. l. 48-50). Antstolio kontoroje 2015-10-08 gautas Vilniaus miesto savivaldybės skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015-09-28 raginimą vykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą (b. l. 2-7). Antstolis 2015-10-14 patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 21-28). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundo taip pat netenkino (b. l. 36-28). Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (b. l. 40-44), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Priimtas teismo sprendimas tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu pagal CPK taisykles. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2014-06-09, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos – t. y. iki 2016-03-09, byloje nėra duomenų, kad sprendimas būtų visiškai įvykdytas. Tokių duomenų neturėjo ir antstolis, 2015-09-28 priimdamas pareiškėjo skundžiamą raginimą įvykdyti likusią pareiškėjo neįvykdytą sprendimo dalį geruoju. Vykdomojoje byloje Nr. 0055/14/01522 jau yra išspręstas 2014-07-08 antstolio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumas, todėl abejonių, kad vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai, šioje byloje nėra. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai procesinis įstatymas numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ar kitus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju pirmasis antstolio raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju skolininkui surašytas 2014-07-08 (Vilniaus miesto savivaldybei įteiktas 2014-07-10), tačiau šis raginimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi panaikintas (v. b. l. 32-33). Taigi šioje byloje skundžiamas 2015-09-28 raginimas yra pirmasis, ką taip pat teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl CPK 655 straipsnio 3 dalies pažeidimo šiuo atveju nėra.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis sprendimą vykdo geruoju, tačiau išieškotojui VĮ Turto bankui delsiant priimti ginčo patalpas, antstolio raginimas kuo skubiau įvykdyti sprendimą yra perteklinis. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis skundžiamo raginimo priėmimo metu - 2015-09-28, neturėjo jokių duomenų, kad skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė geranoriškai vykdo sprendimą. Apelianto į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-10-14 sprendimas „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, nuosavybėn“ priimtas po antstolio 2015-09-28 raginimo surašymo ir išsiuntimo skolininkui. Teismas pažymi, jog antstolis negali atsisakyti vykdyti teisėtai priimtus vykdyti vykdomuosius dokumentus, nes tai yra jo pareiga ir profesinė veikla. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl ginčo patalpų perdavimo valstybės nuosavybėn, vertintina kaip siekis įvykdyti teismo sprendimą po antstolio raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau nepaneigia antstolio 2015-09-28 raginimo teisėtumo ir nesudaro pagrindo jo vertinti kaip perteklinio.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jis neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti antrąjį teismo sprendimo rezoliucinės dalies reikalavimą – perduoti Lietuvos Respublikos nuosavybėn ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi automobilių stovėjimo aikštelė nepriklauso savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jis turi teisinį pagrindą perduoti Lietuvos Respublikos nuosavybėn ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, o tas pagrindas – įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kaip jau minėta anksčiau, įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi. Antstoliui nesuteikta teisė vertinti ar peržiūrėti įsiteisėjusių teismo sprendimų rezoliucinių dalių, nuspręsti, kad skolininkas gali vykdyti tik sprendimo dalį ir pan. Kadangi pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimą skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalo Lietuvos Respublikos nuosavybėn perduoti, be kita ko, ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, tai antstolis privalo vadovautis būtent tokia teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir jo raginimas skolininkui geranoriškai perduoti valstybei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje yra teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo. Tuo atveju, jei skolininkui neaiškus teismo sprendimas, jis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimą (CPK 278 straipsnis). Kaip matyti iš apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, apeliantas tokių veiksmų galų gale ėmėsi, tačiau duomenų, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kaip jam įvykdyti teismo sprendimą, skundžiamo raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo metu antstolis neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis tinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas. Apeliantas teigia, kad antstolis į šias išlaidas įtraukė išlaidas už vėliau teismo panaikinto 2014-07-08 raginimo parengimą bei panaikintų dokumentų kopijas, tačiau iš 2015-09-28 vykdymo išlaidų paskaičiavimo akto (v. b. l. 48) matyti, kad apeliantas neteisus. Iš šio akto matyti, jog antstolis paskaičiavo išlaidas už 2015-09-28 raginimo įvykdyti sprendimą parengimą, 2014-07-04 patvarkymo parengimą ir antstolio surašytų dokumentų 6 patvirtintų kopijų išdavimą. Nors vykdymo išlaidų paskaičiavimo akte konkrečiai nenurodyta, už kokių antstolio dokumentų kopijų išdavimą paskaičiuotos išlaidos, tačiau vykdomojoje byloje nepanaikintų antstolio surašytų dokumentų skaičius atitinka 2015-09-28 vykdymo išlaidų paskaičiavimo akte nurodytų kopijų skaičių (6) – 2014-07-04 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimas (išieškotojui), 2014-07-08 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014-07-22 patvarkymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo (3 kopijos), 2015-09-28 raginimas vykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų paskaičiavimu. Taigi apelianto skundžiamame 2015-09-28 vykdymo išlaidų paskaičiavimo akte antstolis išlaidų už teismo panaikinto 2014-07-08 raginimo parengimą bei panaikintų dokumentų kopijas neįtraukė, vykdymo išlaidos pagrįstos, todėl naikinti teisėto antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimo nėra pagrindo, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.