Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilrinda“ apeliacinį skundą ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1547-658/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gilrinda“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Socialinė integracija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, prašydama panaikinti atsakovės 2016-01-22 rašte „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S- 217(1.12) nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę pirkime; įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Gilrinda“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų bei pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja.

Nurodė, jog trečiojo asmens UAB „Gilrinda“ pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų 12.1.3 punkto reikalavimų, kadangi pasiūlyta ne pilna patalpų valymo paslaugų apimtis – kiekviename iš 40 skyrių numatyti ne mažiau kaip po vieną budintį valytoją, kuris dirbtų nuo 6 iki 22 val. kiekvieną kalendorinę dieną. UAB „Gilrinda“ pasiūlyme nurodyta patalpų valymo kaina yra 1 387,15 Eur be PVM, tuo tarpu pagal ieškovės paskaičiavimą, vienos dienos paslaugų teikimo darbo sąnaudos yra 1 721,60 Eur be PVM (taikant iki 2016-01-01 galiojusį vienos valandos minimalios algos tarifą) ir 1 862,40 Eur be PVM (taikant nuo 2016-01-01 įsigaliojusį tarifą), todėl akivaizdu, jog trečiasis asmuo dirbtų nuostolingai. Atsakovės teiginys, jog patys tiekėjai turėjo teisę nustatyti būtiną paslaugų teikimui darbuotojų skaičių ir tuo atveju, jei vieno darbuotojo pakanka prižiūrėti dviem skyriams, jis gali būti skiriamas iškart abiejų skyrių priežiūrai ir valymui, prieštarauja pirkimo sąlygų reikalavimams bei atsakovės pozicijai, nurodytai, atsakant į dalyvių klausimus. UAB „Gilrinda“ pasiūlyme nurodytas vienos dienos teritorijos priežiūros įkainis (25,95 Eur), atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, taip pat pateiktas neįvertinus visos pagal pirkimo sutartį teiktinos paslaugų apimties. Pirkimo sąlygose įtvirtinta, kad tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūros sutartį (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių), kurios vertė ne mažesnė kaip 450 000 Eur su PVM, tuo tarpu UAB „Gilrinda“ tokio reikalavimo neatitinka.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tik ieškovės abejonėmis ir deklaratyviais darbo užmokesčio skaičiavimais. Be to, teismų praktikoje pripažįstama teisė tiekėjui teikti paslaugas nuostolingai. Pripažino, kad perkančioji organizacija atsakydama į ieškovės pretenziją klaidingai išaiškino pirkimo sąlygą, tačiau šis suklydimas nelėmė pirkimo procedūrų pažeidimo bei neturėjo įtakos dalyvių teisinei padėčiai, kadangi tiek aiškindama pirkimo sąlygas, tiek vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija tinkamai aiškino ir taikė pirkimo sąlygas, o būtent, kad kiekviename iš 40 skyrių privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojas nuo 6 val. iki 22 val. Ieškovės argumentas, kad trečiasis asmuo nėra įvykdęs sutarties, kurios vertė 450 000 Eur su PVM, negali būti vertinamas, kadangi tai nesudaro pasiūlymo turinio.

Trečiasis asmuo UAB „Gilrinda“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekėjui pripažįstama teisė teikti ne tik kad nepelningą, bet netgi nuostolingą pasiūlymą. UAB „Gilrinda“ yra sėkmingai veikianti įmonė, turinti finansinę galimybę teikti paslaugas kompensuodama dalį būtinųjų išlaidų iš įmonės turimo pelno. Įmonė dalį pajamų numato gauti ne tik iš valymo paslaugų, tačiau ir iš prekių pardavimo perkančiajai organizacijai. Iš pirkimo dokumentų akivaizdu, jog visos ligoninių patalpos, t. y. skyriai, yra skirtingo ploto: kai kurie skyriai yra ganėtinai dideli ir tokiam plotui būtina paskirti net ir ne vieną budintį valytoją, tačiau dalis plotų yra maži, tad vienas budintis valytojas gali būti paskirtas atsakingu už kelis tokius mažesnius skyrius. UAB „Gilrinda“ perkančiajai organizacijai pateikė visus būtinus kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016-05-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovės VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-01-22 rašte „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S- 217(1.12) nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę pirkime Nr. 168362. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog vienas iš tiekėjams keltų kvalifikacinių reikalavimų – sąlyga, jog tiekėjas per 3 paskutinius metus arba per laiką nuo paslaugų teikėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūrą (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių), kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 450 000 Eur su PVM. Tai reiškia, kad tikėjas privalo pateikti įrodymus, jog įvykdė ne mažesnės kaip 450 000 Eur su PVM vertės sutartį už paskutinius tris metus, o ne už bet kurio laikotarpio iki pasiūlymo pateikimo trejus metus. Teismas nustatė, jog perkančioji organizacija 2015-03-03 patikslino viešai skelbiamos informacijos duomenis ir nurodė, kad faktinė tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2012-02-01 sudarytos valymo paslaugų sutarties vertė yra 484 567,08 Eur. Kadangi sutartis, kuria grindžiamas trečiojo asmens atitikimas buvo vykdoma nuo 2012-02-01 iki 2015-01-31, teismas, nesant byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų kitokių duomenų, pats apskaičiavo įvykdytos sutarties vertę paskutinių trejų metų laikotarpiu ir konstatavo, jog jos vertė nuo 2015-12-02 iki 2012-12-02 yra 349 965,08 Eur su PVM, kas reiškia, jog UAB „Gilrinda“ neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, todėl perkančioji organizacija privalėjo atmesti jos pateiktą pasiūlymą.

Pasisakydamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, teismas nustatė, jog iš pirkimo sąlygų seka, kad kiekviename valomų patalpų skyriuje turi būti ne mažiau kaip vienas valytojas. Jei, tiekėjo vertinimu, kuris nors iš skyrių yra labai didelis ir vieno asmens patalpų higienai užtikrinti nepakanka, tokiam skyriui gali būti skiriama ir daugiau valytojų, tačiau vieno valytojo paskyrimas keliems skyriams yra negalimas. Taigi tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, privalėjo įvertinti mažiausiai 40 valytojų poreikį.

Teismas sprendė, jog UAB „Gilrinda“ pasiūlyme pateikta kaina (2 184,79 Eur), atsižvelgus į tai, jog ieškovės pasiūlyta kaina yra 2 914,60 Eur, vertintina kaip neįprastai maža VPĮ 40 straipsnio prasme, dėl ko atsakovė privalėjo pareikalauti iš trečiojo asmens pagrįsti jo siūlomą kainą, tačiau to nepadarė. Dėl to perkančiosios organizacijos sprendimas į pasiūlymų eilę įtraukti UAB „Gilrinda“ pasiūlymą laikytas neteisėtu.

Teismas, pats apskaičiavęs vienos dienos konkurso paslaugų darbo sąnaudas bei privalomą mokėti darbo užmokesčio dydį ir palyginęs juos su trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina, sprendė, jog vien jau darbo užmokesčio sąnaudos akivaizdžiai viršija UAB „Gilrinda“ pasiūlytą patalpų valymo kainą. Nežiūrint to, teismas vis tik aiškinosi trečiojo asmens pajėgumus vykdyti sutartį ir nustatė, jog UAB „Gilrinda“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina jos galimybės iš gaunamo pelno dengti patiriamas patalpų valymo sąnaudas bei vykdyti sutartį nuostolingai. Taip pat teismas nustatė, jog trečiasis asmuo turi 78 darbuotojus ir yra sudariusi susitarimą su kita įmone dėl darbuotojų perkėlimo į UAB „Gilrinda“ galimam viešojo pirkimo dėl valymo paslaugų sutarties vykdymui. Tačiau viešai skelbiamais SODROS duomenimis ta kita įmonė turi tik 39 darbuotojus, kas reiškia, jog UAB „Gilrinda“, net ir perkėlusi visus darbuotojus iš kitos įmonės, turėtų darbuotojų tik viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir visiškai neturėtų papildomų darbuotojų, kurie reikalingi kitoms 69 sutartims vykdyti, iš šių sutarčių vykdymo gauti pajamas, padengti sąnaudas ir dar skirti pelną šios viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštams padengti. Savo pajėgumus vykdyti sutartį UAB „Gilrinda“ grindė ir 2016-01-25 direktorius įsakymu, kuriuo nurodė planuoti darbuotojų paiešką. Tačiau, teismo vertinimu, trečiojo asmens direktoriaus įsakymas dėl darbuotojų paieškos negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis realų žmogiškųjų išteklių prieinamumą.

Pasisakydamas dėl trečiojo asmens nurodomo argumento, jog mažindamas gaunamo pelno už numatytų prekių pardavimą dalį gali perkančiajai organizacijai pasiūlyti mažesnę bendro pasiūlymo kainą, teismas nustatė, jog trečiojo asmens pasiūlyme prekių pardavimas kartu su papildomomis paslaugomis sudaro tik 337,51 Eur be PVM, kas yra tik 17 proc. viso pasiūlymo kainos. O prekių kaina nesudaro net 50 proc. bendros prekių ir papildomų paslaugų sumos, kas leidžia spręsti, jog parduodamų prekių kainos dalis bendroje pasiūlymo kainoje sudaro tik nedidelę dalį ir yra akivaizdžiai nepakankama tam, kad padengti nuostolingai teikiamas valymo paslaugas. Nagrinėjamu atveju, tiekėjui pateikus pasiūlymo kainą, kuri yra mažesnė už sutarties vykdymo kaštus, tiekėjui kilo pareiga tokią kainą pagrįsti. UAB „Gilrinda“ šios pareigos neįvykdžius, jos pasiūlymas privalėjo būti atmestas VPĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-01-22 sprendimas „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S- 217(1.12) naikintinas, o ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Gilrinda“ pateiktą pasiūlymą ir pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja negali būti tenkinami, kadangi šių sprendimų priėmimas priskirtinas perkančiosios organizacijos, o ne teismo kompetencijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Gilrinda“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016-05-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

Teismas klaidingai interpretavo konkurso sąlygų reikalavimą dėl tiekėjo kvalifikacijos, pasisakydamas, jog laikotarpiu nuo 2012-12-08 iki 2015-12-08 turėjo būti įvykdyta sutarties dalis už 450 000 Eur, kai tuo tarpu sąlygose įtvirtintas reikalavimas reiškia 450 000 Eur vertės sutarties vykdymą paskutinių trejų metų laikotarpiu. Trečiasis asmuo pateikė teismui VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštą Nr. S-407 (1.12), kuriame nurodoma, jog UAB „Gilrinda“ laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2015-01-31 yra įvykdžiusi sutartį už 484 567,08 Eur, todėl ji neturėjo būti pripažinta neatitinkančia kvalifikacijos reikalavimų. Teismas, apskaičiuodamas trečiojo asmens kainos skirtumą ne nuo abiejų tiekėjų pasiūlyto kainų aritmetinio vidurkio, o skirtumą tarp trečiojo asmens ir ieškovo pasiūlytų kainų, padarė esminę klaidą, kuri nulėmė klaidingą trečiojo asmens kainos vertinimą, kaip neįprastai mažos. Atlikus skaičiavimus matyti, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra tik 14 % mažesnė nei tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo UAB „Gilrinda“ pasiūlytos kainos vertinti kaip neįprastai mažos. Sprendime teismas ex officio pareikalavo UAB „Gilrinda“ pagrįsti pasiūlymą ir ex officio vertino trečiojo asmens pasiūlymo pagrindimą bei atitikimą konkurso sąlygoms. Tai teismas padarė klaidingai konstatavęs trečiojo asmens pasiūlymą kaip neįprastai mažos kainos, todėl teismo vertinimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo pagrįstumo yra neteisėti ir išeina už ginčo ribų. Nepaisant to, apeliantė pažymi, jog teismas neteisingai vertino jos pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, informaciją apie darbuotojus, planuojamas gauti pajamas iš prekių pardavimo bei patiriamus nuostolius, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados apie jos nepajėgumą vykdyti sutartimi prisiimamus įsipareigojimus.

Atsakovė VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė pareiškimu prisideda prie trečiojo asmens UAB „Gilrinda“ apeliacinio skundo, jį palaiko ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovės UAB „Socialinė integracija“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Socialinė integracija“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog teismas iš byloje esančių duomenų pagrįstai ir teisėtai nustatė egzistuojant tiek trečiojo asmens kvalifikacijos, tiek ir jo pasiūlymo neatitikimą konkurso reikalavimams, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo panaikino atsakovės VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-01-22 rašte „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S- 217(1.12) nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę pirkime Nr. 168362.

Atsakovė VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį patenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius sutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Teismas klaidingai lingvistiškai aiškino viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą dėl 45 000 Eur vertės sutarties per paskutinius 3 metus įvykdymo, kadangi šiuo atveju vertės reikalavimas taikomas įvykdytos sutarties vertei, o ne suteiktų paslaugų per nurodytą laikotarpį vertei, kaip skaičiavo pirmosios instancijos teismas.Teismas, apskaičiuodamas tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumą procentine išraiška, vietoje reikalavimo skaičiuoti abiejų pasiūlytų kainų aritmetinio vidurkio santykį su trečiojo asmens pasiūlyta kaina, klaidingai vertino pasiūlytų kainų skirtumo procentinę išraišką.Teismas klaidingai vertino trečiojo asmens galimybes vykdyti pirkimo sutartį ir su sutarties vykdymu susijusius trečiojo asmens rodiklius, dėl ko darė nepagrįstas išvadas dėl tariamo trečiojo asmens negalėjimo užtikrinti pirkimo sutarties ilgalaikį vykdymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantė UAB „Gilrinda“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 ir 2015 metus. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ex officio aiškinosi ir vertino apeliantės pajėgumus įvykdyti viešojo prikimo sutartį (jos finansines galimybes teikti perkamas paslaugas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šių rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliantės pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir prijungia juos prie nagrinėjamos civilinės bylos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė vykdo atvirą konkursą „Valymo paslaugų pirkimas“, konkurso Nr. 168362. Šiuo pirkimu siekiama įgyti ligoninės įvairios paskirties patalpų ir jose esančių baldų, langų, įrangos, sanitarinių mazgų ir kitų objektų valymo, dezinfekavimo ir lauko teritorijos priežiūros, papildomai retai naudojamų patalpų ir inventoriaus valymo, higieninių priemonių aprūpinimo (tualetinis popierius, rankų vienkartiniai rankšluosčiai, skystas muilas, laikikliai ir dozatoriai) paslaugas (Pirkimo sąlygų 12 p.). Pagal pirkimo sąlygų 12.1.3. punktą įvairios paskirties patalpų ir jose esančių objektų valymas, dezinfekavimas apima: nuolatinį patalpų valymą, dezinfekavimą, kiekvieną dieną įskaitant poilsio ir švenčių dienomis; pagrindinį (baigiamąjį) patalpų valymą, dezinfekavimą (pagal patalpos paskirtį); 1 k./sav., 1 k./mėn.1 k./ketv.; valymą ir dezinfekavimą budinčiu režimu, esant poreikiui (pagal medicinos personalo iškvietimus dienos metu, darbo, poilsio bei švenčių dienomis). Vidaus patalpų valymo dažnumas yra septynios dienos per savaitę nuo 6 val. iki 22 val. Kiekviename skyriuje turi būti ne mažiau kaip vienas budintis valytojas vienoje pamainoje nuo 6 iki 22 val. pastoviai. Visuose objektuose yra 40 skyrių. Pirkimas į dalis neskaidomas, pasiūlius ne visą paslaugų kiekį, o tik jų dalį - pasiūlymas bus atmestas (Pirkimo sąlygų 11 p.). Pirkimo sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas būti įvykdžius bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūros sutartį (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių), kurios vertė ne mažesnė kaip 450.000 Eur su PVM.

2016-01-22 perkančioji organizacija sudarė konkurso pasiūlymų eilę, pagal kurią pirmąją vietą konkurse užėmė UAB „Gilrinda“ pateiktas pasiūlymas, antrąją – ieškovės UAB „Socialinė integracija“ pateiktas pasiūlymas.

UAB „Socialinė integracija“ patiktame ieškinyje buvo keliamas klausimas dėl konkursą laimėjusio tiekėjo atitikimo nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams (pirkimo sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkto kvalifikaciniam reikalavimui) bei dėl jo pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams ( pirkimo sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimui). Išnagrinėjęs civilinę bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytus argumentus pripažino pagrįstais bei ieškinį tenkino iš dalies. Trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą.

Dėl trečiojo asmens atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Nagrinėjamu atveju tiekėjų kvalifikacijai keliami reikalavimai įtvirtinti viešojo pirkimo sąlygų III skyriuje. Šio skyriaus 15 punkto 1 lentelės 10 punkte keliamas reikalavimams tiekėjams per 3 paskutinius metus arba per laiką nuo paslaugų teikėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūra (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių). Sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 450 000 Eur su PVM. Atitikimui šiam reikalavimui pagrįsti pateikiama: 1) tiekėjo vadovo ar jo įgalioto asmens pažyma, t.y. sąrašas įvykdytų sutarčių, nurodant sutarties pavadinimą, sutarties sudarymo ir įvykdymo datas, paslaugų trumpą aprašymą, sutarties vertę eurais su PVM, duomenis apie užsakovą (įmonės ar organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir jo telefoną); 2) užsakovų atsiliepimus; 3) užsakovų patvirtintas pažymas apie tinkamą nurodytų sutarčių įvykdymą; 4) sutarčių kopijas ar kitus lygiaverčius dokumentus, įrodančius apie sėkmingai įvykdytas sutartis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog konkurso nugalėtoju paskelbtas tiekėjas UAB „Gilrinda“ neatitinka aukščiau nurodyto kvalifikacinio reikalavimo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, jog į bylą pateiktos trečiojo asmens ir atsakovės sudarytos valymo paslaugų sutarties vertė yra 482 282,85 Eur su PVM, tačiau ši sutartis buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2015-01-31. Nesant byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų kitokių duomenų, teismas apskaičiavo įvykdytos sutarties vertę paskutinių trejų metų laikotarpiu ir konstatavo, jog jos vertė yra 349 965,08 Eur su PVM, t.y. teismas laikė, jog turi būti vertinama ne visos įvykdytos sutarties vertė, bet tik už paskutinius tris metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atliktų darbų vertė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu negali sutikti.

Iš minėtos pirkimų sąlygų III skyriaus 15 punkto 1 lentelės 10 punkte įtvirtintos kvalifikacinio reikalavimo formuluotės matyti, jog per paskutinius tris metus tiekėjas turi būti įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūros sutartį, o šios sutarties vertė negali būti mažesnė kaip 450 000 Eur. Akivaizdu, jog šiame reikalavime įtvirtinta sutarties vertė siejama su sutarties mastu bendrai, bet ne su suteiktų paslaugų per nustatytą 3 metų laikotarpį verte. Aptariamas reikalavimas reiškia, kad sutartis, kurios dydis bent 450 000 Eur, turi būti įvykdyta (baigta vykdyti) šių trijų metų laikotarpiu, t.y. reikalaujam konkretaus rezultato, bet ne tai, jog įvykdytos sutarties suma minėtu laikotarpiu siektų nurodytą ribą. Tokios pozicijos, aiškinant analogiškas konkurso sąlygų nuostatas, laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1463/2014.

Kaip teisingai šiuo atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo UAB „Gilrinda“, siekdamas įrodyti atitiktį aptarimam kvalifikaciniam reikalavimui pateikė perkančiajai organizacijai 2012 m. vasario 1 d. valymo paslaugų sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens ir atsakovės, viešajame pirkime Nr. 112709, kurioje preliminari bendra sutarties kaina 12 mėnesių laikotarpiui numatyta 383 154,12 Lt su PVM ir 1 149 462,36 Lt su PVM – 36 mėnesių laikotarpiui; atsakovės pažymą bei atsiliepimą apie įvykdytą sutartį, kurioje nenurodyta sutarties vertė; paties trečiojo asmens parengtą pažymą apie įvykdytą sutartį, kurioje nurodoma, kad sutarties vertė yra 482 282,85 Eur su PVM. Kartu su atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo pateikė teismui VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-02-10 raštą Nr. S-407 (1.12), kuriame nurodoma, jog UAB „Gilrinda“ laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2015-01-31 yra įvykdžiusi sutartį už 484.567,08 Eur. Būtent šie rašytiniai įrodymai ir patvirtina, jog reikiamu laikotarpiu (nuo 2012-12-08 iki 2015-12-08) trečiasis asmuo yra įvykdęs vidaus patalpų valymo ir priežiūros sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 450 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas netinkamai aiškinęs konkurso sąlygas šioje dalyje, bei netinkamai konstatavęs pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitikimą nustatytam reikalavimui

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams

VPĮ paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo pirkimo konkurso) skaidrumu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs perkančiosios organizacijos pareigą laikytis skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo nugalėtoju paskelbto tiekėjo UAB „Gilrinda“ pateiktą pasiūlymą sprendė, jog jis neatitinka pirkimo sąlygų 12.1.3. punkte nustatyto reikalavimo užtikrinti, jog kiekviename iš 40 skyrių būtų numatyta ne mažiau kaip po vieną budintį valytoją, kuris dirbtų nuo 6 iki 22 val. kiekvieną kalendorinę dieną. Išvadą, jog tiekėjas pasiūlė valymo paslaugas ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs ieškinyje pateiktus ieškovės paskaičiavimus apie pasiūlymo kainą ir jos neatitikimą realiems reikalavimams. Be to, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose tiesiogiai neprašė vertinti trečiojo asmens pasiūlymo kainos kaip neįprastai mažos, teismas, remdamasis VPĮ 40 straipsniu, apskaičiavo bei konstatavo, jog UAB „Gilrinda“ pateikta kaina yra neįprastai maža ir dėl to perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti iš trečiojo asmens, jog jis pagrįstu savo siūlomą kainą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neįprastai mažą kainą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertinęs byloje esančią informaciją apie pateiktus pasiūlymus, sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, jog trečiojo asmens pasiūlyme pateikta paslaugų kaina skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažinta kaip neįprastai maža.

Neįprastai mažos kainos institutas įtvirtintas VPĮ 40 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža,- perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. VPĮ nepateikia neįprastai mažos kainos sampratos ar ribos, nuo kurios pasiūlymai pripažintini neįprastai mažais, nustatymo metodo, o tik įtvirtina, kad teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką turi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (VPĮ 40 str. 1 d.), taip pat ji nustato tam tikrus neįprastai mažos kainos pagrįstumo tikrinimo kriterijus (VPĮ 40 str. 2 d.). Neįprastai mažos pasiūlymo kainos sąvoka įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (toliau – Įsakymas) 1 punkte, kuris nustato, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Šio įsakymo 2 punkte reglamentuojama, jog pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį; yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirtų lėšų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas neįprastai mažą kainą, skaičiavo skirtumą tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytų kainų. Toks skaičiavimas laikytinas iš esmės klaidingu. Kadangi šiuo atveju pati perkančioji organizacija nevertino trečiojo asmens pateiktos paslaugų kainos kaip neįprastai mažos, o viešajam pirkimui skirtos lėšos nėra žinomos, turėjo būti patikrinama ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Šiuo atveju konkurse atitinkančiais reikalavimus buvo pripažinti du tiekėjai – UAB „Gilrinda“, pasiūliusi 2 184,79 Eur kainą, ir UAB „Socialinė integracija“, pasiūliusi 2 914,60 Eur kainą. Remiantis minėta formule apskaičiavus trečiojo asmens UAB „Gilrinda“ pasiūlymo kainą matyti, jog ji yra 14,31 procento mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį ((2 184,79+2 914,60)/2= 2 549,695; 2 184,79*100/2 549,695= 85,688; 100-85,688= 14,31). Tai, kaip jau minėta, reiškia, jog skundžiamu sprendimu trečiojo asmens pasiūlyta kaina visiškai nepagrįstai pripažinta neįprastai mažą ir nepagrįstai konstatuota, jog perkančioji organizacija dėl šios priežasties (neįprastai mažos kainos) turėjo pareikalauti tiekėjo pagrįsti savo pasiūlymą.

Nors dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nebuvo pagrindo trečiojo asmens UAB „Gilrinda“ pasiūlytą kainą pirkime pripažinti neįprastai maža, tačiau neatitikimas pirkimo sąlygoms –paslaugų apimties ir tiekėjo galimybės vykdyti sutartį trūkumai, gali būti konstatuoti ir nenustačius nepagrįstai mažos kainos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys būtent dėl šių aplinkybių.

Pirkimo sąlygų 12.1.3. punkte nustatyta, kad vidaus patalpų valymo dažnumas yra septynios dienos per savaitę nuo 6 iki 22 val. Kiekviename skyriuje turi būti ne mažiau kaip vienas budintis valytojas vienoje pamainoje nuo 6 iki 22 val. pastoviai. Visuose objektuose yra 40 skyrių. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis reikalavimas tiesiogiai ir nedviprasmiškai nustato, jog vienu metu valomose patalpose turi būti ne mažiau nei 40 darbuotojų, be to, atsižvelgiant į ilgas darbo valandas darbas turi būti organizuojamas pamainomis. Tuo tarpu trečiasis asmuo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aiškiai laikėsi pozicijos, jog ši konkurso sąlyga nenustato minimalaus darbuotojų skaičiaus. Trečiojo asmens vertinimu, iš pirkimo dokumentų akivaizdu, jog visos ligoninių patalpos, t. y. skyriai, yra skirtingo ploto: kai kurie skyriai yra ganėtinai dideli ir tokiam plotui būtina paskirti net ir ne vieną budintį valytoją, tačiau dalis plotų yra maži, tad vienas budintis valytojas gali būti paskirtas atsakingu už kelis tokius mažesnius skyrius. Ir nors šios pozicijos trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde jau nebeįrodinėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, jog ruošdamas savo pasiūlymą pirkimui jis netinkamai aiškino pirkimo sąlygas dėl darbuotojų skaičiaus turinčių dirbti vienu metu, neįvertino pilnos pirkimo apimties ir atitinkamai nurodė neadekvačią siūlomų paslaugų kainą, dėl ko jo pasiūlymas negalėjo būti laikomas atitinkančiu pirkimo sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimų. Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo paskaičiuotomis tiekėjo sąnaudomis reikalingomis darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, šių skaičiavimų nekartoja ir pritaria teismo išvadai, kad darbo užmokesčio nurodyto pasiūlyme niekaip negali pakakti sumokėti dirbsiantiems darbuotojams, mokant jiems bent jau Vyriausybės nustatytą minimalių darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teisme nustatyto fakto, jog teikdama reikalingos apimties paslaugas už jos nurodytą kainą ji dirbtų nuostolingai, tačiau nurodo turinti visas galimybes dengti šį nuostolį iš įmonės pelno vykdant kitas sutartis bei likusią dalį nuostolių padengti mažindama gaunamo pelno už numatytų prekių pardavimą dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos trečiojo asmens argumentus, sprendžia, jog jie neatitinka tikrovės.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Gilrinda“ 2014 metais turto turėjo už 404 798 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 375 424 Lt. Iš į bylą trečiojo asmens pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2015 m. matyti, jog tais metasi jo turtą sudarė 179 189 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 130 843 Eur. Iš pateikto balanso už du pirmus 2016 m. mėnesius matyti, kad įmonės turtą sudaro 218 248 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 136 274 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog įmonės turimi įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės bei patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad UAB „Gilrinda“ ilgalaikėje perspektyvoje neturi sąlygų dengti iš sutarties atsirandančių nuostolių, pasinaudodama savo turimais resursais. Šių išvadų nepaneigia ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie įmonės gaunamą pelną, kadangi jis nelaikytinas pakankamu minėtiems nuostoliams padengti.

Aptariant UAB „Gilrinda“ galimybę, mažinant gaunamo pelno už prekių pardavimą dalį, pasiūlyti perkančiajai organizacijai mažesnę bendro pasiūlymo kainą, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie tai, jog pirkime prekių pardavimas sudaro tik mažą pasiūlymo dalį ir šiuo atveju laikytinas nepakankamu kompensuoti nuostolingai teikiamas paslaugas. Kaip matyti iš UAB „Gilrinda“ pateikto pasiūlymo, prekių pardavimas kartu su papildomomis paslaugomis jame sudaro tik 337,51 Eur be PVM, kas sudaro tik 17 procentų viso pasiūlymo kainos. Be to, prekių kaina nesudaro net 50 procentų bendros prekių ir papildomų paslaugų sumos. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė yra pakankama spręsti, jog apeliantės argumentas apie sugebėjimą iš už prekes gaunamo pelno padengti patiriamus nuostolius, yra aiškiai nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, jog analizuoti kiekvieną apeliantės siūlomos prekės kainą su jos savikaina yra netikslinga dėl aukščiau nurodytos priežasties – iš esmės nesvarbu koks būtų santykis tarp prekės savikainos ir jos pardavimo kainos, nes bendra prekių kaina pasiūlyme yra tokia nedidelė, jog ji jokiu atveju negalėtų padengti patiriamų nuostolių dėl valymo paslaugų teikimo.

Apibendrinant pateiktą informaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelaintė UAB „Gilrinda“ pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažinta pateikusi konkurse ne pilnos apimties pasiūlymą, o jį laimėjusi ilgalaikėje perspektyvoje negalėtų patiriamų sąnaudų dengti nei iš įmonės turimo turto, nei kompensuoti jų iš pelno, gaunamo už perkančiajai organizacijai parduodamas prekes. Dėl šios priežasties apeliantės pateiktas pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, tačiau, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nors trečiojo asmens apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, tai nesudaro pakankamo pagrindo Kauno apygardos teismo 2016-05-02 sprendimą panaikinti ar pakeisti iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93).

Atsižvelgiant į tai, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tačiau dalis jame keltų apeliantės reikalavimų pripažinti pagrįstais, teismas atitinkamai priteisia iš ieškovės pusę atsakovės bei trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė UAB „Gilrinda“ pateikė teismui įrodymus pagrindžiančius 1 814,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (217 Eur žyminio mokesčio bei 1 597,20 Eur išlaidų advokato pagalbai), dėl ko jai iš ieškovės priteistina pusė šios sumos - 907,01 Eur.

Atsakovė VšĮ Kauno Respublikinė ligoninė pateikė teismui įrodymus pagrindžiančius 1 498,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jai iš ieškovės priteistina pusė šios sumos – 749,01 Eur.

Kadangi įrodymų apie ieškovės UAB „Socialinė integracija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, jos jai neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (juridinio asmens kodas 302496427) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“ (juridinio asmens kodas 13525589) 907,01 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 1 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (juridinio asmens kodas 302496427) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei (juridinio asmens kodas 135042056) 749,01 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 1 centą) bylinėjimosi išlaidų.