Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-410-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-410-613/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13599-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Pašiūrė“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-410-613/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13599-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; (S) 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Pašiūrė“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos, pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, juo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014 patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalies, kuria UAB „Pašiūrė“ įsipareigojo savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išardyti pavėsinę, ir taikos sutarties 6 punkto vykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014 patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB ,,Pašiūrė“, UAB ,,Klaipėdos projektas“, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasirašytą taikos sutartį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6391-824/2019 atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-288-563/2014 vykdymą iki 2019 m. lapkričio 1 d. Teismo nustatytas papildomas terminas taikos sutarčiai įvykdyti pasibaigė, o UAB „Pašiūrė“ prisiimtų įsipareigojimų išardyti pavėsinę nustatytu terminu neįvykdė, todėl ieškovei išduotinas vykdomasis raštas pagal taikos sutarties 4 ir 6 punktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Pašiūrė" įsipareigojo savo lėšomis ne vėliau kaip per l metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išardyti priestatą ir ne vėliau kaip per 5 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išardyti pavėsinę (4 punktas). Jei atsakovė UAB „Pašiūrė" neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį išardyti priestatą ir nugriauti pavėsinę, atsakovė privalės mokėti į ieškovės pajamų surenkamąją sąskaitą 100 litų baudą už kiekvieną aukščiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo dieną. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo įsipareigojimų išardyti pavėsinę ir nugriauti priestatą vykdymo (6 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties vykdymas atidėtas iki 2019 m. lapkričio 1 d.

5. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano naują redakciją, kurioje nebeliko prievolės griauti pavėsinę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu nusprendė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Iš 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Klaipėdos projektas“ pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad UAB „Pašiūrė“ savininkas nugriovė pavėsinę.

6. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki teismo posėdžio UAB „Klaipėdos projektas“ pateikė teismui informaciją, jog UAB „Pašiūrė“ įsipareigojimą nugriauti pavėsinę įvykdė. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymo.

Šalies argumentai

7. Spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 6 punktą teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus savaitei nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. 2019 m. gruodžio 12 d. UAB „Klaipėdos projektas“ pateikė teismui pavėsinės griovimo aprašą ir sklypo sutvarkymo projektą, be kurio UAB „Pašiūrė“ nebūtų galėjusi atlikti pavėsinės griovimo darbų, o 2019 m. gruodžio 13 d. pavėsinė buvo nugriauta. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai UAB „Pašiūrė“ neįvykdė įsipareigojimo nugriauti pavėsinę nustatytu terminu, tačiau įvertinęs Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo datą, atsižvelgęs į tai, jog UAB „Pašiūrė?“ be UAB „Klaipėdos projektas“ parengto žemės sklypo dalies sutvarkymo projekto negalėjo atlikti pavėsinės griovimo darbų, o paruoštas projektas teisme gautas 2019 m. gruodžio 12 d., teismas padarė išvadą, kad UAB „Pašiūrė“ savo įsipareigojimus įvykdė per protingą terminą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 6 punkto vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punktą. Taikos sutarties šalys nėra sudariusios jokių susitarimų dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo, sutarties vykdymo tvarka nėra pakeista, todėl sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. lapkričio 1 d. Kadangi iki nustatyto termino įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, taikos sutarties 6 punkte numatytas UAB „Pašiūrė“ įsipareigojimas mokėti baudą tapo privalomas ir vykdytinas.

8.2 Teismas nepagrįstai atsižvelgė į pavėsinės griovimo projekto parengimo trukmę, nors teisės aktai nenumato pareigos turėti griovimo projektą išardant pavėsinę. Be to, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra reikšmingos aplinkybės nei dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano parengimo, nei dėl Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo priėmimo, todėl šios aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti baudą už netinkamą įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą.

8.3 Teismas nepagrįstai nurodė, kad pavėsinė buvo nugriauta 2019 m. gruodžio 13 d., nes UAB „Klaipėdos projektas“ įrodymai apie pavėsinės nugriovimą teismui pateikti tik 2019 m. gruodžio 16 d., todėl ši diena ir laikytina teismo procesinio sprendimo įvykdymo diena.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos projektas“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano naują redakciją, kurioje nebeliko prievolės griauti pavėsinę, šio statinio griovimo projekto rengimas buvo atidėtas. Po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo nebelikus galimybės koreguoti teismo patvirtintą taikos sutartį, buvo parengtas pavėsinės griovimo darbų aprašas, pagal kurį pavėsinė buvo nugriauta. Taikos sutartis įvykdyta per protingą terminą, todėl nėra pagrindo papildomai mokėti baudą.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Pašiūrė“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes įvertinus specifines sutarties vykdymo aplinkybes, atsakovė laiku ir tinkamai įvykdė taikos sutartį.

10.2 Ieškovė neskundė teismo nutarties, kuria taikos sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 1 d., tuo patvirtindama, jog sutinka su teismo argumentais, kad patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano naują redakciją, pavėsinės griovimas nebūtų galimas. Atsakovės teigimu, ieškovė 2019 m. lapkričio mėnesį nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o tai padarė tik po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

10.3 Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė galėjo pavėsinę išardyti be griovimo projekto, nors tokia sąlyga yra nurodyta taikos sutartyje, taip pat Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte, todėl griovimo darbai negalėjo būti atliekami nesilaikant nustatytos tvarkos.

10.4 Atsakovės pagrindinis akcininkas ir vadovas J. B. gyvena Kaune, dėl sveikatos būklės jam buvo sudėtinga organizuoti griovimo darbus, tačiau nepaisant šių aplinkybių, pavėsinė 2019 m. gruodžio 13 d. buvo nugriauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punktą. Apeliantės teigimu, taikos sutarties šalys nėra sudariusios jokių susitarimų dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo, sutarties vykdymo tvarka nėra pakeista, todėl sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. lapkričio 1 d. Kadangi iki nustatyto termino įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, taikos sutarties 6 punkte numatytas UAB „Pašiūrė“ įsipareigojimas mokėti baudą tapo privalomas ir vykdytinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje – kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).

18. Atsižvelgdamas į aptartas teisinio reguliavimo ir teismų praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties teisėtumas, jos atitiktis abiejų šalių valiai yra vertinamas teismui sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismui sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį turi būti nustatyta, ar taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, tačiau taikos sutarties sąlygų turinys, jų teisėtumas bei atitiktis abiejų šalių valiai iš naujo nėra vertinamas.

19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014 patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Pašiūrė“, UAB „Klaipėdos projektas“, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasirašytą taikos sutartį, pagal kurios 4 punktą atsakovė UAB „Pašiūrė" įsipareigojo savo lėšomis ne vėliau kaip per l metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išardyti priestatą ir ne vėliau kaip per 5 metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išardyti pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal taikos sutarties 6 punktą šalys susitarė, kad jei atsakovė UAB „Pašiūrė" neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį išardyti priestatą ir nugriauti pavėsinę, atsakovė privalės mokėti į ieškovės pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, 100 litų baudą už kiekvieną aukščiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo dieną. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo įsipareigojimų išardyti pavėsinę ir nugriauti priestatą vykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties vykdymas iki 2019 m. lapkričio 1 d.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog prašymo nagrinėjimo metu UAB „Pašiūrė“ įvykdė teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte numatytą įsipareigojimą nugriauti pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo ieškovei išduoti vykdomojo rašto pagal taikos sutarties 4 punktą. Esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra teismo atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą, kuriame numatyta atsakovės pareiga mokėti baudą, pagrįstumas.

21. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę teikė aplinkybėms, jog 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano naują redakciją, kurioje nebeliko prievolės griauti ginčo pavėsinę, o Konstitucinio Teismo nutarimas dėl šio teisės akto prieštaravimo Konstitucijai buvo priimtas 2019 m. lapkričio 25 d. Be to, teismas įvertino ir tai, kad atsakovei buvo reikalingas papildomas laikas pavėsinės griovimo projektui parengti, todėl teismas sprendė, jog taikos sutarties sąlygos šiuo atveju buvo įvykdytos per protingą terminą ir tai nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalis dėl pavėsinės nugriovimo turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. lapkričio 1 d. Byloje nėra ginčijama ir ta aplinkybė, jog iki nustatyto termino taikos sutartyje nurodyta pavėsinė nebuvo nugriauta. Atsakovės UAB „Pašiūrė“ ir UAB „Klaipėdos projektas“ teikė teismui paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, jog ginčo pavėsinė buvo nugriauta tik 2019 m. gruodžio 13 d. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad taikos sutarties 4 punkto sąlyga dėl pavėsinės nugriovimo iki 2019 m. lapkričio 1 d. nebuvo tinkamai įvykdyta. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalies dėl pavėsinės nugriovimo įvykdymo terminas būtų pratęstas.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano naują redakciją, kurioje nebeliko prievolės griauti pavėsinę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu nusprendė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atitinkami Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai būtų sudarę prielaidas inicijuoti atitinkamus taikos sutarties pakeitimus, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesustabdė 2014 m. birželio 2 d. nutarties vykdymo ir nedarė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdytina, juolab, kad Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu atsakovei aktualūs Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano punktai buvo pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai.

24. Ta aplinkybė, jog atsakovė rengė pavėsinės griovimo aprašą taip pat negali būti aiškinama kaip pašalinanti atsakomybę už taikos sutarties sąlygų nevykdymą nustatytu terminu. Pažymėtina, kad pasirašydama taikos sutartį, atsakovė sutiko su jos sąlygomis, be kita ko, sąlygomis, nustatančiomis atsakovės pareigą išardyti pavėsinę vadovaujantis UAB „Klaipėdos projektas“ parengtu žemės sklypo dalies sutvarkymo projektu (taikos sutarties 2 punktas), taip pat atsakovės pareigą mokėti baudą numatančiomis sutarties sąlygomis, jeigu atsakovė netinkamai vykdys įsipareigojimus nugriauti pavėsinę (taikos sutarties 6 punktas). Vadinasi, atsakovei buvo žinomos tiek pavėsinės nugriovimo sąlygos, tiek jos nugriovimo terminai, todėl visi veiksmai, susiję su pavėsinės griovimu, turėjo būti atlikti iki teismo nustatyto taikos sutarties įvykdymo termino. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nei Vyriausybės nutarimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo, nei Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šio teisės akto konstitucingumo priėmimas, nei pavėsinės griovimo aprašo rengimas ir jo trukmė nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti taikos sutarties 6 punkte numatytų jos neįvykdymo teisinių padarinių.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant teismo patvirtinto taikos sutarties šalių susitarimo ar atskiro teismo procesinio sprendimo dėl taikos sutarties įvykdymo termino pratęsimo, taip pat nesant teismo patvirtinto taikos sutarties šalių susitarimo dėl taikos sutarties 6 punkte numatytos sąlygos dėl baudos mokėjimo pakeitimo ar panaikinimo, taikos sutarties 6 punktas yra galiojantis ir vykdytinas. Pažymėtina ir tai, kad teismui nusprendus neišduoti vykdomojo rašto pagal taikos sutarties 6 punktą, atsakovė faktiškai yra atleidžiama nuo atsakomybės už taikos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, nors dėl tokios atsakomybės šalys buvo susitarusios sudarydamos taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas iš esmės reikštų neteisėtą šalių sudarytos taikos sutarties 6 punkto pakeitimą, pagal kurį jo (ne)taikymas būtų siejamas su taikos sutartyje šalių neaptartomis sąlygomis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą.

26. Atskirajame skunde taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pavėsinė buvo nugriauta 2019 m. gruodžio 13 d. Apeliantės teigimu, UAB „Klaipėdos projektas“ įrodymai apie pavėsinės nugriovimą teismui pateikti tik 2019 m. gruodžio 16 d., todėl ši diena ir laikytina teismo procesinio sprendimo įvykdymo diena.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties 4 punkto sąlygos dėl pavėsinės nugriovimo įvykdymas sietinas su šiame sutarties punkte numatytų veiksmų atlikimu, t. y. faktiniu pavėsinės išardymu, o ne įrodymų apie šių veiksmų atlikimą pateikimu teismui. Iš UAB „Klaipėdos projektas“ 2019 m. gruodžio 16 d. į bylą pateiktos 2019 m. gruodžio 13 d. atliktos fotofiksacijos matyti, kad ginčo pavėsinė yra nugriauta. Atsakovės UAB „Pašiūrė“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad pavėsinės išardymo darbai atlikti 2019 m. gruodžio 13 d. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovių nurodytas faktines aplinkybes dėl pavėsinės nugriovimo datos (2019 m. gruodžio 13 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog pavėsinė buvo nugriauta tik 2019 m. gruodžio 16 d.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 6 punktą tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – išduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014 patvirtintos taikos sutarties 6 punkto vykdymo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė