Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
1-19-1079/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
K. G.
Nukentėjusysis
Ž. S., E. M.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam K. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiesiems Ž. S. ir E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. vasario 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2011 m. liepos 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 40 parų areštu;

3) 2012 m. gegužės 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinta 80 parų arešto bausme;

4) 2012 m. liepos 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2015 m. balandžio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., sukurstytas J. M., jam nurodžius įrankių buvimo vietą ir pasiūlius įvykdyti jų vagystę, 2015 m. gegužės 29 d., nuo 00 val. iki 17 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., įsibrovė į Ž. S. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė suvirinimo aparatą, kurio vertė 521 Eur, elektrinį siaurapjūklį „Biltema“, kurio vertė 35 Eur, elektrinį oblių „Biltema“, kurio vertė 100 Eur, elektrinį grąžtą „Biltema“, kurio vertė 100 Eur, benzininį grandininį pjūklą „Husqvarna“, kurio vertė 100 Eur, priklausantį J. K., tuo nukentėjusiajam Ž. S. padarė 756 Eur turtinę žalą, o J. K. – 100 Eur turtinę žalą.

Be to, K. G. 2015 m. birželio 4 d., apie 2 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., per neužrakintas duris įsibrovė į pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iš palėpės pagrobė E. M. priklausančius du aušinimo radiatorius, kurių vertė 20 Eur, ir ne mažiau 20 metrų varinių vamzdžių, kurių vertė 70 Eur, tuo nukentėjusiajam E. M. padarė 90 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis K. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl įvykdytos vagystės iš nukentėjusiajam Ž. S. priklausančio sodo namelio prisipažino iš dalies, o dėl vagystės iš nukentėjusiojo E. M. malkinės prisipažino visiškai.

Dėl vagystės iš nukentėjusiojo Ž. S. sodo namelio, kaltinamasis K. G. paaiškino, kad apie tai, kad reikia apvogti sodo namelį jam pasakė J. M.. Į sodo namelį ėjo dviese su G. V., apie 3 val. nakties. G. V. įlindo į sodo namelį, o jis laukė netoliese. Jis nežino kokiu būdu G. V. pateko į sodo namelį. Jis nešė suvirinimo aparatą ir benzininį pjūklą, nematė, ką nešėsi G. V.. Pavogtus daiktus nunešė pas G. V. į sandėliuką, daugiau jų nematė. Nežino, kur G. V. padėjo pagrobtus daiktus. Nebuvo jokio susitarimo, kad jam bus atsilyginta už įvykdytą vagystę, tačiau jis gavo 60 Eur. Šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vartojo „Actifed“. Dabar supranta, kad 2015 m. gegužės 29 d. ėjo vogti. Dėl vagystės iš nukentėjusiojo E. M. malkinės, kaltinamasis K. G. parodė, kad apvogti malkinę ėjo kartu su G. V.. Malkinę pasirinko atsitiktinai, į malkinę įėjo pro nerakintas duris. Jis išsinešė du radiatorius, nepamena, ką išsinešė G. V.. Kitos dienos ryte jis pavogtus daiktus vežė parduoti į metalo supirktuvę, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Labai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog dėl vagystės iš Ž. S. sodo namelio, jis kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog 2015 m. gegužės 28 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, susitiko su J. M.. J. M. jam pasiūlė eiti apvogti sodo namelį, sakė žinąs, kad namelyje nieko nebus. Tada abu nuvyko į sodų bendriją, kur J. M. jam parodė namelį. Tai buvo dviejų aukštų mūrinis namas sodų bendrijoje, netoli UAB „(duomenys neskelbtini)“, adreso jis neįsidėmėjo. J. M. jam pasakė, kad naktį kartu su G. V. turi nueiti į tą namą ir iš ten pavogti suvirinimo aparatą ir vandens siurblį. Po to, kai parodė jam namą, kurį reikia apvogti, jis grįžo į namus. 2015 m. gegužės 29 d., 2 val., pas jį į namus atėjo G. V.. Tada abu nuėjo į sodų bendriją, prie to namo, kurį iš vakaro parodė J. M.. Jis išėmė namelio lango stiklą ir jie abu pateko į namo vidų. Namo kambariuose rado ir iš namelio pro langą išnešė suvirinimo aparatą. Norėjo pavogti vandens siurblį, tačiau kai pamatė, kad siurblys pritvirtintas varžtais, siurblio nebevogė. Iš namo per langą dar pavogė benzininį grandininį pjūklą „Husqvarna“, elektrinį oblių „Biltema“, elektrinį gręžtuvą „Biltema“ ir siaurapjūklį „Biltema“. Pavogtus daiktus dviese nešė į G. V. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir daiktus sudėjo daugiabučio namo kieme esančiame sandėliuke. Tada jis išėjo į namus. Vogtų įrankių pardavimu buvo žadėję pasirūpinti J. M. ir G. V.. Tą pačią dieną, vakare, pas jį atėjęs G. V. pasakė, kad pavogtus daiktus pardavė už 90 Eur, todėl jam priklauso 30 Eur (t. 1, b. l. 191–192).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis K. G. nurodė, kad jam atrodo, kad buvo kitaip. Apskritai nepamena to laikotarpio. Jis nepamena, kad kartu su G. V. vogė iš sodo namelio.

Dėl vagystės įvykdytos iš Ž. S. sodo namelio (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Nukentėjusysis Ž. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo žvejyboje, Latvijos Respublikoje, kai jam paskambino jo tėvas ir pasakė, kad yra išplėštas sodo namelio langas ir nebėra įrankių. Jis su anksčiau nuteistu J. M. yra pažįstamas, J. M. jam padėjo prie sodelio kąsti trąsas, vesti vandentiekį, greičiausiai, tada viską apžiūrėjo ir suorganizavo įrankių vagystę. Iš jo pavogė kaltinimo akte nurodytus daiktus, visus daiktus atgavo, išskyrus suvirinimo aparatą ir benzininį pjūklą. J. K. yra jo tėvas, todėl visi daiktai priklauso jiems bendrai. Į sodo namelį buvo įsibrauta per langą, kuris buvo išimtas. Jam neatlyginta 600 Eur žala.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nuteistojo G. V. 2015 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-457/2016 duoti parodymai, jog 2015 m. gegužės 28 d. vogė kartu su K. G.. Dėl vagystės iš Ž. S. namelio prisipažįsta visiškai, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ne J. M. pasakė, kur yra įrankiai, o K. G.. Pinigus pasidalino visi po 30 Eur (t. 1, b. l. 128–129).

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nuteistojo G. V. 2015 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2015 m. gegužės 28 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo K. G.. K. G. pasakė, kad J. M. jam parodė sodo namelį, kurį reikia apvogti, pinigus pasidalins trise. Tą pačią naktį, jau buvo po vidurnakčio, jis su K. G. nuėjo į Joniškio sodus. K. G. jam nurodė dviejų aukštų mūrinį namą sodų bendrijoje, netoli UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. G. pasakė, kad J. M. nurodė vogti elektrinius įrankius. K. G. išėmė namelio lango stiklą ir abu pateko į namelio vidų. Namo kambariuose rado ir iš namelio pro langą išnešė suvirinimo aparatą, benzininį grandininį pjūklą „Husqvarna“, elektrinį oblių „Biltema“, elektrinį gręžtuvą „Biltema“ ir siaurapjūklį „Biltema“. Pavogtus daiktus dviese nunešė į jo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir daiktus sudėjo į sandėliuką. Kitą dieną visi ieškojo, kam daiktus parduoti. Jis paskambino V. N. ir pasiūlė pirkti įrankius. Iš pradžių šis atsisakė, paskui daiktais susidomėjo V. N. draugas. Nepažįstamas vyriškis už įrankius pasiūlė 90 Eur. Tą patį vakarą pinigus pasidalino po 30 Eur (t. 1, b. l. 143–144).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015 m. gegužės 31 d. Ž. S. pareiškimo matyti, jog 2015 m. gegužės 29 d., apie 17 val., atvykęs į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė išimtą vieną lango stiklą, o šalia esantis kitas lango rėmas buvo atidarytas. Įėjęs į namelio vidų pasigedo jam priklausančio suvirinimo aparato, benzininio pjūklo, elektrinio siaurapjūklio (t. 1, b. l. 10);

Iš byloje esančio 2015 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–20);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. N. atpažino J. M., kaip asmenį, kuris kartu su G. V. 2015 m. gegužės 29 d. pardavė įrankius (t. 1, b. l. 51–52);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. N. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (t. 1, b. l. 54);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo V. N. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Apžiūros metu nustatyta, kad iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsiųsta žinutė, kurios tekstas „Bet tos gerybes pusantru metu senuma yra svarkike, husvarna, oblerka, lomzikas ir drele“ (t. 1, b. l. 55–57);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 8 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. B. pateikė elektrinį oblių „Biltena“, elektrinį gręžtuvą „Biltema“, elektrinį siaurapjūklį, dulkių surinkimo maišelį, siaurapjūklio naudojimosi knygelę, elektrinio obliaus naudojimosi knygelę (t. 1, b. l. 64);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti liudytojo V. B. pateikti daiktai (t. 1, b. l. 65–75);

Iš byloje esančio 2016 m. kovo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-457/2016 matyti, kad G. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o J. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažinti kaltais įvykdę vagystę iš nukentėjusiojo Ž. S. sodo namelio (t. 3, b. l. 32–39).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tai baudžiama arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. G. savo kaltę dėl vagystės iš Ž. S. priklausančio sodo namelio pripažino iš dalies, nurodydamas, jog sodo namelyje nebuvo, tik padėjo G. V. nešti iš sodo namelio pavogtus daiktus.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog buvo įsibrauta į nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį sodo namelį, iš kurio pavogti kaltinime nurodyti daiktai. Kaltinamasis K. G. vagystės fakto neginčija, tik nurodo pats nevogęs iš sodo namelio, tačiau tokius jo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, paneigia tiek pačio K. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir jo bendrininko, jau nuteisto už šią nusikalstamą veiką, G. V. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo K. G., nukentėjusiojo parodymus duotus visų teis-minių nagrinėjimų bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo K. G. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius vagystę iš Ž. S. priklausančio sodo namelio yra įrodyta. K. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi K. G., įsibraudamas į sodo namelį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį turtą.

Keistinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis kartu su jau nuteistu G. V. vykdė nakties metu, nes tokį susitikimo laiką nurodė kaltinamasis K. G. ir nuteistasis G. V., todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika – vagystė iš Ž. S. sodo namelio, įvykdyta laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. 00 val. iki 17 val. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia pareikšto kaltinimo, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. M. turto vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Nukentėjusysis E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vagystė buvo įvykdyta iš jam ir jo mamai bendrosios nuosavybės teise priklausančios malkinės. Malkinės durys buvo neužrakintos. Iš malkinės pagrobti daiktai priklausė jam. Apie daiktų vagystę sužinojo iš policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai jam visus pagrobtus daiktus grąžino, todėl pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 5 d. E. M. pareiškimo matyti, kad 2015 m. birželio 5 d., apie 12 val. pastebėjo, jog iš malkinės palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), pavogti du aušinimo radiatoriai ir apie 20 metrų varinio vamzdžio. Jam padaryta 90 Eur žala (t. 1, b. l. 77);

Iš byloje esančio 2016 m. birželio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79–83);

Iš byloje esančio 2015 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 4 d., apie 7.40 val., Joniškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas K. G., kuris dviračiu vežė didelį kelioninį krepšį. Patikrinus krepšį, jo viduje rasti du variniai radiatoriai ir keliolika varinių vamzdelių (t. 1, b. l. 86–87);

Byloje esančiuose 2015 m. birželio 29 d. apžiūros protokoluose užfiksuotos pas kaltinamąjį K. G. rastų daiktų apžiūros (t. 1, b. l. 103–104, 105–108);

Iš byloje esančio 2016 m. kovo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-457/2016 matyti, kad G. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažintas kaltu įvykdęs vagystę iš nukentėjusiojo E. M. malkinės (t. 3, b. l. 32–39).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tai baudžiama arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo K. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. K. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi K. G., įsibraudamas į malkinę, iš virš jos esančios palėpės, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. M. priklausantį turtą.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą: padaryti du tyčiniai baigtiniai apysunkiai nusikaltimai. Kaltinamasis K. G. anksčiau teistas penkis kartus (t. 3, b. l. 119–122), jau ketvirtą kartą teisiamas už nusikaltimus nuosavybei, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 180–181), nedirbantis (t. 3, b. l. 123), darbo biržoje neregistruotas, yra Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre, dėl žalingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis K. G. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog K. G. anksčiau teismo teistas 5 kartus, buvo pasislėpęs nuo teisminio bylos nagrinėjimo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), nes pastarasis teistumas paskyrus arešto bausmę, nepasiekė bausmės tikslų, kadangi K. G. vis tiek darė analogiškas nusikalstamas veikas, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl K. G. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 12 d.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. G. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – suėmimas kadangi nėra išnykę kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 ir 4 dalyse.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. S. buvo pareiškęs 1621 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 40). Baudžiamosios bylos Nr. 1-11-457/2016 nagrinėjimo metu nukentėjusysis Ž. S. savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 200 Eur, o reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, o nukentėjusysis J. K. žodžiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 37). Šios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis Ž. S. reikalavimą dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo palaikė, kaltinamasis K. G. su tokiu nukentėjusiojo reikalavimu sutiko.

Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnis). Jeigu žala bendrais veiksmais padaryta kaltinamojo ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą procesą, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, žalos atlyginimas iš jo priteisiamas solidariai su pirmuoju nuteistu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų Ž. S. ir J. K. patirta turtinė žala buvo priteista solidariai iš nuteistųjų G. V. ir J. M., 2016 m. kovo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-457/2016 ((t. 3, b. l. 32–39), o K. G. byla buvo išskirta į atskirą bylą, tad priimant šį apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiųjų Ž. S. ir J. K. patirta žala, padaryta nuteistųjų G. V., J. M. bei kaltinamojo K. G. bendrais veiksmais, priteistina ir iš kaltinamojo K. G., solidariai su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistais G. V. ir J. M..

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas buvo išspręstas Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-457/2016 (3 t., b. l. 32–39).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 47, 65, 66 straipsniais,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo Ž. S. sodo namelio) ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo E. M. malkinės) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus K. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir K. G. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į K. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 12 d. išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 13 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. G. palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš K. G. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo Ž. S. naudai, solidariai su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistais G. V. ir J. M..

Priteisti iš K. G. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. K. naudai, solidariai su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistais G. V. ir J. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

TeisėjaSigita Rozgaitė