- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- 1-2776-486/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Lietuvos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.“ neteistas, kaltinamas Lietuvos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:
jis 2018 m. liepos 20 d., apie 22.25 val., Vilniuje, sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (A.. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. parodė, kad 2018-07-20 po darbo dienos, grįžo į namus ir vienas išgėrė apie 3,0 ltr alaus. Apsipykęs su žmona ir baigęs gerti alų A. G. nutarė važiuoti pas savo motiną gyvenančią Antaviliuose, Vilniaus r.. A. G. pasiėmė namuose ant palangės padėtus automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir atsisėdęs prie automobilio vairo išvažiavo iš Lentvario. Nuvažiavo A. G. į Antavilius pas motiną, kur galvojo pernakvos, bet po pokalbio su motina neliko pas ją, ir nutarė važiuoti atgal į Lentvarį. Kaip išvažiavo iš motinos buvo jau sutemę, tikslaus laiko A. G. negali pasakyti. Važiuojant A. G. negali pasakyti kas įvyko, mano trumpam prisnūdo, t.y. vairuodamas automobilį prarado kontrolę. Kaip A. G. atsitrenkė į kažkokią kliūtį, atsigavęs nesuprato kas tiksliai įvyko, suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Nesustojo iš karto įvykio vietoje ir važiavo toliau, kol sustojo A. G. vairuojamas automobilis. Sustojus automobiliui po kurio laiko prie A. G. privažiavo policijos ekipažas, ir sulaikė. Patikrinus alkotesteriu A. G. nustatė 2,24 prom. girtumą, alkotesterio patikrinimo rezultato neginčijo. A. G. nuvežė į Priklausomybės ligų centrą ir norėjo paimti tyrimui kraują, bet A. G. atsisakė, kadangi buvo girdėjęs kalbų, kad nebūtina duoti kraują, jeigu patikrino alkotesteriu, todėl ir atsisakė. A. G. patikslino, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kurio nėra išsilaikęs. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, ir neginčija (b.l. 44; 50-51).
Liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad 2018-07-20, apie 22.20 val., vairuodamas automobilį važiavo nuo Privažiavęs sankryžą su Nemenčinės pl., P. V. įvažiavo į pagrindinį kelią ir toliau važiavo Vilniaus m. link. Pravažiavus apie 100 m. pastebėjo, dešinės pusės kelkraštyje stovintį automobilį, o ties automobilio priekine dalimi stovintį vyrą. P. V. nutarė sustoti, kadangi pravažiuojant pastebėjo, kad automobilis po eismo įvykio, t.y. sudaužyta kairė pusė. Sustojęs kelkraštyje P. V. priėjo arčiau stovėjusio automobilio Audi A6 Avant, valst. numerio nepamena šiuo metu, ir pradėjo kalbinti stovėjusį vyrą. P. V. pasiteiravo kas jam atsitiko. Į klausimą vyras atsakė: „Į mane įvažiavo Opelis ir iš įvykio vietos pabėgo“. A. A. A6 automobilį P. V. kilo įtarimas, ar tikrai buvo susidūrimas su kitu automobiliu, kadangi apgadinimai ant Audi A6 automobilio buvo kitokie, nei būna po susidūrimo su automobiliu. Buvo išdaužęs priekinis kairės pusės žibintas, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodis, dešinės pusės galinio rato nusimontavusi, o kairės pusės priekinės padanga nuleista, stipriai apgadinta kairės pusė. Be to nesimatė kito automobilio dažų likučių. Žiūrint į vyrą stovintį prie Audi A6, P. V. pamatė, kad jis svyruoja ir tapo aišku, kad jis neblaivus. Neblaivus vyras pasakė: „Skambinau į policiją, jie bus po valandos, tai iš karto išsikviečiau tralą“. Tada P. V. grįžo į savo automobilį ir pajudėjo iš vietos, apsisuko su automobiliu, ir važiavo Nemenčinės link norėdamas pasižiūrėti kur prasideda automobilio Audi A6 paliktas ant važiuojamosios dalies tekančio kuro pėdsakas. P. V. pravažiavo nuo stovinčio Audi A6 automobilio vietos, apie 1-1,5 km ir pastebėjo, kad yra numušti du kelio ženklai pagal automobilio Audi A6 važiavimo kryptį, ir sulankstytas kairėje pusėje metalinis atitvaras. Kaip tik nuo šios vietos ant važiuojamosios dalies buvo išsiliejusio kuro pėdsako pradžia. P. V. suprato, kad tai automobilis Audi A6 atsitrenkė į kelio ženklus, metalinį atitvarą ir važiuodamas paliko išsiliejusio kuro pėdsaką važiuojamoje dalyje. P. V. pasiėmė telefoną ir paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. P. V. buvo atsakytą, kad pranešimas apie šį eismo įvykį jau gautas ir liepė palaukti policijos ekipažo. P. V. grįžo atgal link stovinčio šalikelėje automobilio Audi A6, ir pilnai neprivažiavęs sustojo šalikelėje prie atvažiavusių policininkų, kuriems pasakė, kad tai P. V. iškvietė policiją. Policininkams P. V. parašė raštišką paaiškinimą (b.l. 35).
Liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad 2018-07-20 tarnybos metu, apie 22.50 val., gavo pranešimą, kad Nemenčinės pl. - Laurų g. sankryžoje eismo įvykis, apgadinti kelio ženklai, metaliniai atitvarai. A. A. A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos ir važiuoja miesto link. Važiuojant link nurodytos eismo įvykio vietos pastebėjo kelkraštyje stovintį stipriai apgadintą eismo įvykio metu automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o prie automobilio stovintį vyras, kuris vėliau prisistatė esantis A. G., gim. 1986m. A. G. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, svirduliavo į šalis, matėsi, kad vyras yra stipriai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu A. G. blaivumą buvo nustatyta 2,24 prom. girtumas, su tikrinimo rezultatu A. G. sutiko. Paklausus apie eismo įvykio aplinkybes A. G., nurodė, kad automobilį Audi A6 vairavo draugas, o jis tik sėdėjo šalia, tačiau draugo duomenų pateikti negalėjo. Draugas po eismo įvykio išlipęs pasišalino, bet kur pasišalino A. G. negalėjo pasakyti. E. T. patikslino, kad važiuojant į eismo įvykio vietą Nemenčinės pl. nepastebėjo jokio asmens einančio nuo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio stovėjimo vietos (b.l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, liudytojų parodymų, A. G. kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę 2018-07-20, 22 val.25 min., Nemenčinės plento gatvėje į atitvarus atsitrenkė automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis stipriai apdaužytas. vairuotojui A. G. nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (b.l. 4).
Automobilio defektacija po autoįvykio (b.l. 6-7).
A. A. 6810 Nr. ARBL - 0762, patikros sertifikatas Nr. 0804042, A. G. nustatyta 2,24 ‰ promilės etilo alkoholio (b.l. 8-12, 30).
Kraujo tyrimas neatliktas, nes kaltinamasis A. G.atsisakė nuo ištyrimo (b.l. 11).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2018 m. liepos 20 d., apie 22.25 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. - Laurų g., sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo atsisakė nuo kraujo ištyrimo.
Per ilgą LR BK 281 straipsnio 7 dalies galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teisminė praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30 apibendrinta teismų praktika yra patvirtinama, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2007). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog alkotesteriu A. A. 6810 Nr. ARBL - 0762, patikros sertifikatas Nr. 0804042, A. G. nustatyta 2,24 ‰ promilės etilo alkoholio. A. G. pats neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo, todėl net nesant kraujo tyrimo rezultatų, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika nusikalstama veika teisinga kvalifikuojama pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį (LAT 2018 m. balandžio 11 d., baudžiamosios bylos Nr. 2K-121-697/2018).
Dėl A. G. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę A. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis administracine tvarka baustas (b.l. 53-54), tačiau neteistas, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu). Esant A. G. rašytiniam prašymui baudos mokėjimas išdėstytinas dešimčiai mėnesių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Pažymėtina, kad nors, kaip nustatyta, A. G. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartis Nr. 2K-122/2012).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš pateikto matyti, kad A. G. baustas administracine tvarka ne kartą, tačiau neteistas. Nors A. G. savo kaltę visiškai prisipažino, gailisi, tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, be to padaręs nusikalstamą veiką kategoriškai atsisakė duoti kraujo, todėl manytina, kad atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju A. G. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taikant LR BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi automobilis priklauso A. G., iš kaltininko A. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 1600 eurų.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
A. G., gim. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str.7 d. ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) bei paskirti A. G. galutinę bausmę – 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų. Paskirtos baudos pirmąją įmoką sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. G. išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Audi A 6“, v.n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.