- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-139-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00001-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) bauda. Pašalinta iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 nurodyta ANK 508 straipsnio 1 dalis nurodant, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 A. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. spalio 17 d., 12.52 val., statutinei valstybės tarnautojai – Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajai patrulei K. K. – pagal iš anksto sudarytą pajėgų išdėstymo planą vykdant neviešą patruliavimą su greičio matavimo sistema „POLISCAM FM1“ ir nežymėtu tarnybiniu automobiliu „Renault Fluence“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bestovint patruliavimo sektoriuje, A16 kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 65 kilometre, Prienų r. sav., Stakliškių sen., Lepelionių kaimo vietovėje (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir sėdint tarnybiniame automobilyje šalia sustojo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vairuotojas A. M. bei priėjęs prie stovinčio tarnybinio automobilio žodžiais, gestais bei įžūliu elgesiu pažemino statutinės valstybės tarnautojos Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės K. K. garbę ir orumą, kuris pasireiškė agresyviu elgesiu – rankomis trankymu į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą, pareigūnės įžeidinėjimu žodžiu „karvė profkinė“, „eik snargle ir sėsk kur tau reikia“, „svolačius“, „žydukų parankinė“. A. M. paskirta administracinė nuobauda – 90,00 Eur bauda (b. l. 6).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų prašė panaikinti minėtą nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartimi netenkintas A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021. Pašalinta iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 nurodyta ANK 508 straipsnio 1 dalis nurodant, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad nutartyje aptartos ir išanalizuotos aplinkybės patvirtina, jog A. M. siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnę, jos atliekamas pareigas ir duoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad jis tokiais savo veiksmais pažemino pareigūnės garbę ir orumą. Todėl administracinio nusižengimo protokole jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnį ir už tokius veiksmus turi būti taikoma ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodant ANK straipsnį dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo, neatsižvelgta į tai, jog ANK 508 straipsnis dalių neturi (b. l. 57–60).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. A. M. argumentuoja, kad teisėjo nurodymu jam nebuvo leista susipažinti su video medžiaga ir medžiaga apie jo asmens duomenis. Tik teisme pamatė vaizdo įrašą.
4.2. Pastebėjo, jog šio vaizdo įrašo pabaiga sutrumpinta, kad nesimatytų K. K. netvarkinga išvaizda, be galvos apdangalo, be liemenės su užrašais „Policija“. A. M. turi pilną vaizdo įrašą.
4.3. A. M. paaiškino, kad pareiškėjas teismo posėdyje pareiškė nušalinimą teisėjui, tačiau teisėjas atmetė jam A. M. pareikštą nušalinimą.
Atsiliepimas
4.4. Nurodė, jog tik prieš nagrinėjant skundą jam buvo leista susipažinti su atsiliepimu, kadangi buvo gautas tą pačią dieną. Pareiškėjas neturėjo laiko pasiruošti atsikirtimus.
Šalies argumentai
4.5. Pareiškėjas argumentavo, kad pareigūnas M. B. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nevertino ir neatsižvelgė į pareigūnės statusą, jos elgesį, teiginius, jog A. M. trankė rankomis per automobilio priekinį durelių kairįjį stiklą, jo asmens tapatybės nustatymu, nors kortelėje nurodoma „negaliojanti“, nutariamojoje dalyje jo pavardė iškraipoma.
4.6. Apelianto A. M. teigimu, apylinkės teismas nenustatė objektyvių aplinkybių.
4.7. Apeliantas nurodė, jog nutarties aprašomojoje dalyje klaidingai, priešingai nei jo skundo 3 psl., paskutinėje pastraipoje, nurodyta, kad „A. M. teismo posėdžio metu patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, jog <…> [j]į nustebino, kad matuoklį prižiūri policijos pareigūnė.“. Teismas ir toliau nutarties tekste vartojo žodį „pareigūnė“. Be to, motyvuojamojoje dalyje nurodyta „Kaip pats parodė teismo posėdžio metu, pamatęs automobilyje policijos pareigūnę labai nustebo“. Kitaip tariant, teigiama, kad A. M. suprato, jog turi reikalą su policijos pareigūne.
4.8. A. M. pastebėjo, jog teismo posėdyje jis parodė, kad serga II tipo cukriniu diabetu, jam yra smarkiai sutrikęs regėjimas, naudojasi akiniais žiūrėjimui į tolį ir skaitymui. Dėl šių priežasčių jis, sustojęs įvykio vietoje, negalėjo ir nesistengė įžiūrėti, kas yra automobilyje. Pagrįstai tikėjosi, kad žmogus išlips iš automobilio ir išsiaiškins. Per žiniasklaidą yra girdėjęs, kad prie „trikojų“ budi civiliai darbuotojai, dažniausiai policijos pareigūnai. Turėjo pagrindo manyti, kad K. K. buvo darbuotoja („trikojo“ saugotoja). Ji pati ir ją vedantys policijos komisariato pareigūnai per toli nuėjo. Pajėgų išdėstymo plano sudarymo data 2021 m. spalio 17 d. Kyla klausimas, kas iš viso komandiravo dirbti K. K. į kitą apskritį. Plane tik K. K., o patrulių ekipažas turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnų.
4.9. Apeliantas paminėjo, kad žemesnysis teismas neatkreipė dėmesio į A. M. kitus skunde išdėstytus jo prašymus, turinčios reikšmės bylos nagrinėjimui. Pavyzdžiui, A. M. prašė išreikalauti iš Alytaus VPK tarnybinio automobilio techninio paso kopiją tam, kad nustatyti, ar A. M. priėjo prie tarnybinio nepažymėto automobilio.
4.10. A. M. nurodė, kad teisėjas nepasisakė apie K. K. elgesį sudarydamas įspūdį, kad taip ir turi elgtis policijos pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymą. Ji visiškai nereagavo į priėjusį pilietį, nebendravo su juo, o slapta filmavo ir taip provokavo situaciją, „negesino“ bręstančio konflikto net nežinodama, kodėl pilietis kreipėsi.
4.11. Apeliantas teigė, jog uniformos dėvėjimas nereiškia, kad ją vilkintis asmuo yra statutinis valstybės tarnautojas.
4.12. A. M. pabrėžė, kad jis ne veltui fotografavo automobilį ir K. K., norėjo išsiaiškinti, kas ji, nes jos išvaizda ir elgesys kėlė įtarimą. Išlipusi iš automobilio ji buvo vienplaukė, apsipešusi, be uniformą sudarančio galvos apdangalo, liemenės, vis kartojo „Jūs man grasinate?“, neprisistatė, nepareikalavo nutraukti jai nemalonios kalbos.
4.13. Apeliantas nurodė, kad K. K. perdėtą, apgaulingą elgesį patvirtina ir vaizdo įrašai. Nors ji teigė, kad A. M., tik priėjęs prie automobilio, trankė rankomis į stiklą, tačiau vaizdo ir garso įraše girdisi tik mandagus pabeldimas smiliaus krumpliu.
4.14. A. M. paminėjo, kad ne veltui K. K. savo pranešimo pabaigoje net du kartus kartojo, kad tarnybą vykdė vilkėdama tarnybinę uniformą, tačiau neparašė, kad ne pilka ir netvarkinga. Tarsi uniforma jai leistų nebendrauti su priėjusiu pagyvenusiu piliečiu.
Atsiliepimas
2. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo prašė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2014-2019 nepakeistą.
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-73-804/2022, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti A. M. skundo ir iš Institucijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 pašalinti nurodyta ANK 508 straipsnio 1 dalį nurodant, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
5.2. Institucijos vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad nubaustajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad A. M. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
3. Apeliantas A. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi negalėjo tinkamai susipažinti su byla Vilniaus apygardos teisme, nes pametė akinius, be to, pastebėjo, kad byloje nėra jo prašomų išreikalauti iš žemesniojo teismo posėdžių garso ir vaizdo įrašų, taip pat norėtų duoti parodymus apie K. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą, ginčydamas savo kaltę kartu nepateikė naujų duomenų apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes ar naujų įrodymų, kurie esmingai lemtų apeliacinės instancijos teismo tikrinamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus, apelianto nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Apygardos teismas pažymi, kad ANK nenumatyta, jog nagrinėjant skundą administracinio nusižengimo byloje daromas vaizdo įrašas, o garso įrašai yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, su kuriais pareiškėjais taip pat galėjo susipažinti nustatyta tvarka. Apeliantas prašyme nenurodo, kokias konkrečiai apeliacinio skundo nagrinėjimui svarbias aplinkybes patvirtinti ar paneigti jis galės duodamas papildomus parodymus. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka kaip nepagrįstą, nes tai niekaip nelems reikšmingų duomenų analizės ir vertinimo.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas iš esmės nepakeistas A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021, yra iš esmės teisėta ir A. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 508 straipsnį, tačiau nepagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta nustatyta aplinkybė ir nepašalinta iš nutarimo nustatyta aplinkybė, jog A. M. gestais ir įžūliu elgesiu (agresyviai elgdamasis – rankomis trankydamas į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą) pažemino statutinės valstybės tarnautojos garbę ir orumą, be to, nepagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas argumentas „Kaip pats parodė teismo posėdžio metu, pamatęs automobilyje policijos pareigūnę labai nustebo.“, taip pat nepagrįstai jo atžvilgiu nebuvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dėl to jam paskirta administracinė nuobauda nėra teisinga ir proporcinga.
5. ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
6. Šiuo straipsniu siekiama ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, apsaugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Garbės ir orumo pažeminimo atveju paprastai nenurodoma konkrečių faktų, neigiamai apibūdinančių nukentėjusįjį, tik neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y., ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas, nors ir negali būti sureikšminamas, tačiau turi būti įvertinamas. Labai svarbus ir kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-908/2020, 7 punktas).
7. Institucijos nutarimu A. M. pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad žodžiais („karvė profkinė“, „eik, snargle, ir sėsk, kur tau reikia“, „svolačius“, „žydukų parankinė“), gestais bei įžūliu elgesiu (agresyviu elgesiu – rankomis trankymu į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą) pažemino statutinės valstybės tarnautojos Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės K. K. garbę ir orumą, tačiau skundžiama nutartimi iš nutarimo pašalinta nurodyta ANK 508 straipsnio 1 dalis pažymint, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjo argumentas, kad jis nematė ir nesuprato, kad greičio patikrą atliko policijos pareigūnė, yra gynybinis siekiant išvengti atsakomybės. A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. M., priėjęs prie nežymėto ir tarnybinio automobilio, galėjo ir turėjo pastebėti, kad jame yra uniformuota policijos pareigūnė.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. M. negalėjo ir neturėjo suprasti, jog K. K. yra statutinė valstybės tarnautoja. A. M. argumentavo, kad, pirma, tarnybinis automobilis, kuriame sėdėjo K. K., buvo nežymėtas. Antra, jis serga II tipo cukriniu diabetu, jam yra smarkiai sutrikęs regėjimas, naudojasi akiniais žiūrėjimui į tolį ir skaitymui, todėl jis negalėjo ir nesistengė įžiūrėti, kas yra automobilyje. Trečia, K. K. išvaizda nesudarė pagrindo manyti, jog ji yra statutinė valstybės tarnautoja. Nors ji dėvėjo uniformą, tačiau uniforma buvo ne pilka, netvarkinga, K. K. buvo be galvos apdangalo, be liemenės su užrašais „Policija“. Ketvirta, remdamasis žiniasklaida turėjo pagrindo manyti, kad K. K. buvo darbuotoja, dirbo pagal darbo sutartį, buvo „trikojo“ saugotoja, todėl ji nebuvo statutinė valstybės tarnautoja. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.
10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad Pajėgų išdėstymo plano sudarymo data 2021 m. spalio 17 d. Plane tik K. K., o patrulių ekipažas turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo planu ir tuo, kad jame nurodyta K. K. buvo paskirta vykdyti neviešą patruliavimą tarnybos laiku (b. l. 14) kaip statutinė valstybės tarnautoja.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skunde A. M. prašė išreikalauti iš Alytaus VPK tarnybinio automobilio techninio paso kopiją tam, kad nustatyti, ar A. M. priėjo prie tarnybinio nepažymėto automobilio. Apygardos teismo vertinimu, šio dokumento išreikalavimas nepagrįstų, jog A. M. suprato, kad ateina prie tarnybinio automobilio. Toks automobilis ir yra nepažymimas tam, kad eismo dalyviai nesuprastų, kad tai yra tarnybinis automobilis. Taigi automobilio techniniame pase nurodyti duomenys nėra susiję su pareiškėjo suvokimu, jog jis ateina prie tarnybinio automobilio.
12. Apeliantas pagrįstai pastebėjo, kad nors K. K. teigė, jog A. M., tik priėjęs prie automobilio, trankė rankomis į stiklą, tačiau vaizdo ir garso įraše girdisi tik mandagus pabeldimas smiliaus krumpliu. Vyriausiosios patrulės K. K. 2021 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad vyras pradėjo trankyti į priekinį kairės pusės stiklą. Su šiuo vyru ji bendravo iš automobilio, kadangi vyras atrodė agresyviai nusiteikęs (b. l. 11). Apygardos teismas pastebi, kad iš vaizdo įrašo Nr. „2021_1017_125223_001“ 00 min. 07 sek. girdėti įprastas beldimas į stiklą. Toks beldimas negali būti laikomas trankymu. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad pačio A. M. elgesys nuo pat pradžių buvo konfliktiškas (00 min. 10 sek. – 00 min. 14 sek. girdėti, jog iš pareigūnės reikalaujama atidaryti automobilio duris. 00 min. 22 sek. matyti ir girdėti, jog A. M. teiraujasi, ką ji veikia ir t. t.). A. M. prieš išlipant pareigūnei iš automobilio neišreiškė jokio pagalbos prašymo ar konkrečių pastabų dėl pareigūnės darbo (iš vaizdo įrašų to negirdėti. Tik vėliau, jau išlipus pareigūnei iš automobilio, jis išreiškė pastabą dėl netinkamoje vietoje pastatyto greičio matuoklio, tarnybinio automobilio ir pareigūnės stovėjimo, jo nuomone, netinkamoje vietoje), o jo tonas pareigūnės atžvilgiu buvo nemandagus. Vis dėlto bendras A. M. elgesys negali paneigti objektyvios, vaizdo įraše girdimos, aplinkybės, kad A. M. tik pabeldė į automobilio langą, o ne jį trankė. Atsižvelgiant į tai iš nutarties motyvuojamosios dalies ir nutarimo šalinama nustatyta aplinkybė, jog A. M. gestais ir įžūliu elgesiu (agresyviu elgesiu – rankomis trankymu į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą) pažemino statutinės valstybės tarnautojos garbę ir orumą.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad klaidingai, priešingai nei jo skundo 3 psl., paskutinėje pastraipoje, nurodyta, kad „A. M. teismo posėdžio metu patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, jog <…> [j]į nustebino, kad matuoklį prižiūri policijos pareigūnė.“. Teismas ir toliau nutarties tekste vartojo žodį „pareigūnė“. Be to, motyvuojamojoje dalyje nurodyta „Kaip pats parodė teismo posėdžio metu, pamatęs automobilyje policijos pareigūnę labai nustebo“. Aukštesnysis teismas, perklausęs teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad iš teismo posėdžio garso įrašo 32 min. 30 sek. girdėti, jog A. M. parodė, jog automobilyje sėdėjo žmogus; 37 min. 40 sek. – 37 min. 50 sek. girdėti, kad moteris tamsiais rūbais, be galvos apdangalo, plaukai į viršų sušukuoti kaip ir jo. Taigi A. M. neparodė, kad pamatęs automobilyje policijos pareigūnę labai nustebo. Kita vertus, apygardos teismas pastebi, kad byloje užtenka ir kitų įrodymų, be A. M. parodymų, patvirtinančių, kad jis galėjo ir turėjo suprasti, jog kalbasi su policijos pareigūne, statutine valstybės tarnautoja.
14. Apygardos teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo Nr. „2021_1017_125223_001“ 00 min. 00 sek. – 00 min. 15 sek., matyti, jog K. K. uniformos dešinėje pusėje yra užrašyta jos pavardė, yra šešiakampis ženklas, o kairėje pusėje yra užrašas „Policija“. Iš vaizdo įrašo Nr. „2021_1017_125523_002“ 00 min. 47 sek. matyti, jog K. K. uniformos dešinėje pusėje yra užrašyta jos pavardė, o kairėje pusėje yra užrašas „Policija“. Pati K. K. nebuvo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, vienplaukė, apsipešusi. Nors ji buvo be galvos apdangalo, be liemenės su užrašais „Policija“, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog K. K. nedėvėjo tinkamos uniformos ir tuo labiau, kad A. M. nesuprato ar negalėjo suprasti, jog ji yra policijos pareigūnė. A. M. buvo pakankamai arti pareigūnės, kad įžiūrėtų šiuos jos skiriamuosius ženklus. Be to, jis buvo su akiniais, pats vairavo transporto priemonę, todėl neabejojama, kad A. M. galėjo pamatyti šiuos skiriamuosius ženklus. Vyriausiosios patrulės K. K. 2021 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad ji vykdė tarnybą su tarnybine uniforma (b. l. 11). Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje A. M. matydamas greičio matuoklį, automobilį šalia jo, už krūmų, tokią pareigūnės aprangą galėjo bendrais bruožais suvokti, kad K. K. yra policijos pareigūnė ir šiuo atveju tokiam pažeidimui konstatuoti nėra teisiškai reikšminga, kokiu pagrindu ji vykdė savo tarnybines pareigas. Nors A. M. teigia, kad jis turi pilną vaizdo įrašą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje esančiuose vaizdo įrašuose pakankamai gerai matyti visa įvykio situacija.
Žemesnės instancijos teismas
15. A. M. nurodė, kad, išlipusi iš automobilio, K. K. vis kartojo „Jūs man grasinate?“, neprisistatė, nepareikalavo nutraukti jai nemalonios kalbos. Apygardos teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo Nr. „2021_1017_125223_001“ 00 min. 57 sek., 01 min. 04 sek., 01 min. 05 sek., 01 min. 15 sek., 01 min. 17 sek., girdėti, jog K. K. klausia A. M., ar jis grasina jai. Iš vaizdo įrašų iš tiesų negirdėti, kad pareigūnė prisistatė A. M. ar pareikalavo nutraukti jai nemalonią kalbą, tačiau taip pat matyti, kad A. M. neprašė jos tą daryti, pats buvo konfliktiškas, galima spręsti, kad jam to ir nereikėjo. Apygardos teismo vertinimu, K. K. elgesys, priešingai nei A. M., buvo adekvatus šioje situacijoje, neturi įtakos pažeidėjo atsakomybei.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nekyla jokių abejonių, kad A. M. žinojo, kad bendrauja su policijos pareigūne ir jos atžvilgiu išsakė nutarime nurodytus įžeidžiančius žodžius, dėl ko buvo pažeminta policijos pareigūnės garbė ir orumas.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadai, jog A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia galimybę teismui, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, vis tik nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra laikytinas tiek pavojingu, kad už jį turėtų būti skiriama būtent ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda. Nors A. M. buvo skirta minimali bauda, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad A. M. administracinį nusižengimą padarė būdamas 70 metų amžiaus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusižengimą bei A. M. asmenybę. Nors A. M. ne vieną kartą įžeidinėjo pareigūnę įvairiais žodžiais dėl jos atliekamų tarnybinių funkcijų, tačiau jis tai darė siekdamas išreikšti savo nuomonę dėl mobilaus automobilių greičio matuoklių pastatymo vietos. Jo požiūrio išreiškimo būdas, be jokios abejonės, buvo nederamas, tačiau tie žodžiai, kuriuos jis išsakė pareigūnei, nebuvo itin necenzūriniai, A. M. bandė paaiškinti teismo posėdyje šių žodžių reikšmę, kilmę, kontekstą, kuriame juos pavartojo. Pats pažeidimas netruko ilgą laiko tarpą, pareigūnė nereikalavo nutraukti galimai neteisėto jo elgesio ir nepranešė jam apie tai, jog išsakydamas atitinkamus žodžius jis galimai daro nusižengimą. Pažymima ir tai, kad A. M. asmenybė taip pat nėra pavojinga. A. M. anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, tačiau jam paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 25–27), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, turi vidutinių specialiųjų poreikių lygį neterminuotai (b. l. 51), dirba (b. l. 16), yra 70 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ANK 508 straipsnio sankcijoje numatytos baudos (net ir minimalios) paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nusižengimo pavojingumo, protingumo bei teisingumo principų ir vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi laiko esant tikslinga skirti apeliantui švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas teismo posėdyje pareiškė nušalinimą teisėjui, tačiau teisėjas atmetė jam A. M. pareikštą nušalinimą. Apygardos teismas pažymi, kad iš 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 01 min. 10 sek. – 02 min. 15 sek. girdėti, jog A. M. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui, kadangi A. M. nebuvo leista susipažinti su voke esančia bylos medžiaga. Teismas atmetė A. M. prašymą dėl nušalinimo, kadangi tokio nušalinimo pagrindo įstatymas nenumato. Teismo posėdyje A. M. buvo leista susipažinti su šia bylos medžiaga. A. M. buvo suteikta susipažinimui tiek laiko, kiek jam pačiam reikėjo, pats A. M. baigė susipažinti su dokumentu tada, kai norėjo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismu, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nušalinti teisėją. A. M. procesinės teisės buvo užtikrintos, kadangi jis turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, o tai, kad jam to padaryti nebuvo leista prieš teismo posėdyje, nebūtinai reiškia teisėjo šališkumą.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tik prieš nagrinėjant skundą jam buvo leista susipažinti su atsiliepimu, kadangi buvo gautas tą pačią dieną. Pareiškėjas neturėjo laiko pasiruošti atsikirtimus. Apygardos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos (b. l. 46) duomenimis atsiliepimas į A. M. skundą buvo gautas 2022 m. vasario 28 d. Teismo posėdis vyko 2022 m. kovo 1 d. Atsiliepimo į skundą kopija A. M. įteikta 2022 m. kovo 1 d. Apygardos teismas pažymi, kad atsiliepime į skundą nėra nurodyta daug argumentų, kurie patvirtina pažeidėjo kaltę padarius šį pažeidimą, yra tik kelios pastraipos (b. l. 47). Teismo posėdyje A. M. buvo leista susipažinti su atsiliepimu į skundą. A. M. baigė susipažinti su šiuo procesiniu dokumentu tada, kai pats to norėjo. Taigi negalima teigti, jog buvo iš esmės suvaržyta ar paneigta A. M. teisė susipažinti su atsiliepimu į skundą.
21. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nepagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė nustatytą aplinkybę ir nepašalino iš nutarimo nustatytą aplinkybę, jog A. M. gestais ir įžūliu elgesiu (agresyviai elgdamasis – rankomis trankydamas į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą) pažemino statutinės valstybės tarnautojos garbę ir orumą, be to, nepagrįstai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentą „Kaip pats parodė teismo posėdžio metu, pamatęs automobilyje policijos pareigūnę labai nustebo.“, todėl apygardos teismas pašalina šias aplinkybes, taip pat nepagrįstai A. M. atžvilgiu nebuvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, dėl to jam paskirta administracinė nuobauda nėra teisinga ir proporcinga, todėl apygardos teismas pakeičia nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą iš baudos į įspėjimą. Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimas keičiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pašalinti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutarties motyvuojamosios dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 nustatytą aplinkybę, kad A. M. pažeminimo veiksmus atliko gestais ir įžūliu elgesiu (agresyviu elgesiu – rankomis trankymu į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą).
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-73-804/2022 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 dalyje dėl A. M. paskirtos administracinės nuobaudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24811-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį A. M. paskirtą 90 Eur dydžio baudą pakeisti į administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Kitas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.