- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-16
- Bylos Nr.
- 1-305-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00284-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 3 savarankiškų nusikalstamų veikų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012-01-29 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kur gyveno kartu su žmona I. K., konflikto metu atimdamas iš I. K. mobiliojo ryšio telefoną, kadangi pastaroji ketino iškviesti policiją, ją pargriovė ant lovos ir užlaužė rankas, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
jis, 2012-03-30 apie 23.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su žmona I. K., būdamas neblaivus, užgauliojo žmoną I. K. necenzūriniais žodžiais, metė į ją raktus ir pataikė į galvą, susuktu laikraščiu trenkė per veidą, po to du kartus spyrė į sėdmenis, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Dėl 2012-01-29 nusikalstamos veikos
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad visi išsigalvojimai ir kaltinimai yra iš keršto jam, siekiant susidoroti su juo dėl kitos moters. Prisipažino dėl to įvykio, kuris buvo 29 d., nes buvo priverstas prisipažinti. Jam buvo pasakyta, kad jei nori susitaikyti, tai privalo prisipažinti, kad tą padarė. Po to buvo susitaikymo procesas, bet jis nei rankų laužė, nei telefono išmetė, ką gali paliudyti ir policija, jis tik imitavo metimą. Jam tai pirmas toks dalykas gyvenime, kad jį gali suimti dėl kažkokio menkniekio, net neįsivaizdavo, kad tai galėtų būti kažkoks nusikaltimas, atimti mobilų telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad yra I. K. vyras. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai buvo neblogi, kol jis nesusirado kitos draugės. Nuo tada jis su žmona pradėjo rietis. 2012-01-29, apie 17 val. jis grįžo namo po praleisto savaitgalio su naująja drauge. Buvo šiek tiek išgėręs. Žmona pradėjo priekaištauti dėl meilužės ir jie susiriejo. Tuomet žmona paėmė telefoną ir norėjo skambinti policijai. Jis nenorėjo, kad žmona kviestų policiją, kadangi nieko blogo pasak jo nedarė. Jis griebė I. K. už rankų, norėdamas atimti telefoną. Jis šiek tiek Irenai užsuko rankas ir netyčia parvertė ant sofos. Atėmęs telefoną nuėjo prie lango, kur atidaręs imitavo telefono išmetimą. Darydamas langą užkliudė gėlių vazoną, kuris nuvirto ant žemės ir sudužo. Mobiliojo ryšio telefoną paslėpė, bet tuomet žmona paskambino policijai iš laidinio telefono. Šiai atvykus jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Savo kaltės neįžvelgia, kadangi norėjo tik atimti telefoną, kad žmona neskambintų policijai. Žmonai negrasino. Visi konfliktai kilo dėl naujos jo draugės. Papildomai parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, jog 2012-01-29, apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) sukėlė žmonai fizinį skausmą, tačiau labai nuoširdžiai apgailestauja (t. 1, b.l. 71, 80).
Tęsiant apklaustą teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad tai iš dalies teisingi parodymai, gal ne viskas, bet jei trumpai, tai taip. Ten nieko neįvyko, jis atidarė langą imituodamas mesti telefoną, jai labai brangus telefonas. Kad užlaužė rankas to nebuvo, ji ir pati nerašo, kad jis užlaužė rankas. Jį ištisai šnekino susitaikyti ir jie galų gale susitaikė. Kovo 16 d. prokurorės išvada dėl susitaikymo buvo, kovo 28 d. teismas dėl susitaikymo įvyko. Susitaikyti ragino buvusi tyrėja A. M.. Ji neragino meluoti. Jis labai retai namie būdavo, paskutiniu laiku nebuvo, bijojo buvusios žmonos konfliktų iškėlimo. Gavosi taip, kad atėjo išgėręs, tada tikrai išgėrinėdavo kartas nuo karto. Jis net neįsivaizduoja, kaip jis galėjo sukelti skausmą. Nemano, kad sukėlė fizinį skausmą, bet pasakė, kad sukėlė, nes jis sąžiningas žmogus ir prisipažino. Bet mano, kad nesukėlė fizinio skausmo. Įvertinus visą šitą situaciją, kas vėliau darėsi po to, dėl ko buvo siekiama viso šito, tai skyrybų procesas. Tuo metu kai buvo apklausinėjamas jam atrodė, kad sukėlė gal skausmą, bet jis dabar nemano, kad tai buvo skausmas, jis didesnį skausmą patyrė per provokacijas, per visą tai ir sveikatą pagadino, ir ligoninėje gulėjo. Jis buvo geranoriškai nusiteikęs, visuose jo parodymuose matosi, kad jis siekė susitaikymo, kas atsitiko vėliau, nežino. Nebuvo to veiksmo, kritimas buvo, bet gal pati nukrito, jo veiksmas buvo paimti telefoną. Tikrai nelaužė rankos.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, kad sausio 29 d. kai G. K. grįžo giras, ji atidarė duris, jis niekada nesirakina, o laukia, kol jam atrakins. Atidarė duris, jis buvo girtas, įniršęs, priešiškai nusiteikęs, piktas. Kaip ten toliau vyko, kokie apsižodžiavimai, neprisimena, jis ją užsipuolė, kad bendrauja su jo meilužės vyru. Ji sakė, kad nebendrauja, jis sako, duok telefoną, pats įsitikins. Ji telefono jam nedavė, o jis ją pasivijo. Viskas vyko sūnaus kambaryje, pasivijo, nustūmė ant sofos, ji nugriuvo ant pilvo, telefoną laikė rankoje. Kairę ranką jis jai užsuko už nugaros, traukė, paskui dar kažkaip su keliu prispaudė nugarą, tempė užlaužęs ranką tol, kol atėmė telefoną. Kai atėmė telefoną, atidarė lango duris, numesdamas gėlių vazoną, metė telefoną į sniegą. Ji pasižiūrėjo į sniegą, bet telefono nematė. Telefonas jos buvo naujas, jai jo labai gaila. Ji išsikvietė policiją, kai atvažiavo policininkai, jis ištraukė telefoną nuo fotelio, po drabužiais, pasakė, kad jis tik imitavo telefono išmetimą, o jo neišmetė.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad yra G. K. žmona, santuokoje gyvena 28-erius metus. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena pilnametis sūnus J. K.. Santykiai buvo geri iki 2011 m. birželio mėnesio. O tada ji sužinojo, kad vyras turi meilužę. Nuo tada prasidėjo didžiuliai nesutarimai namuose. Taikytis nieko neišėjo, nes vyro meilužė vyrui neduodavo ramybės ir jis vėl grįžo pas ją. Tęsiantis kivirčams, vyras ją buvo sumušęs iki sąmonės netekimo. Ji vyrui ne kartą yra sakiusi, jog kuomet bus išleistas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje, ši būtinai juo pasinaudosianti, nes daugiau nebegalinti kentėti. 2012-01-29, apie 17 val. vyras grįžo namo neblaivus ir pradėjo pasakoti koks jis laimingas yra su savo meiluže ir kaip jie smaginasi. Ji vyro paklausė, ar sumokėjo už butą, o šis pradėjo grasinti, kad už nieką nemokės, kad jai bus sunku gyventi toliau ir kad ją sudaužys. Jie buvo sūnaus kambaryje. Vyras prikišo du pirštus prie akių, bet neprilietė. Tuomet ji paėmė telefoną iš kišenės ir norėjo skambinti policijai. Vyras griebė jai už pečių, ir parvertė ant sofos. Tuomet užlaužė rankas ir atėmė telefoną. Ji paskambino policijai iš laidinio telefono. Kol laukė policijos vyras bandė sudraskyti savo lūpą iš vidaus, kad atrodytų, jog tai jos darbas. Vyro telefono į rankas nebuvo paėmusi. Atvykus policijai pareigūnai išsivežė Gintarą. Vyras prašė, kad ji nerašytų pareiškimo, pradėjo gražiai kalbėt, nors visada užgauliodavo, tačiau ji bijojo likti su vyru, kad nesumuštų. Papildomai parodė, jog po to įvykio jai pasidarė negera, pradėjo jausti skausmus krūtinės srityje, negalėjo laisvai kvėpuoti ir judėti. Viskas buvo dėl to, kad Gintaras labai stipriai jai užlaužė ir susuko rankas. Todėl 2012-02-03 dėl didelių krūtinės skausmų kreipėsi į Lazdynų ligoninę ir jai nustatė kairės pusės tarpšonkaulinę neuralgiją. Po to kreipėsi į savo polikliniką Dainavos gatvėje, kur jai atliko širdies kardiogramą. Buvo patvirtinta ta pati diagnozė. Jai išrašė leidžiamų vaistų „Diclomelan“. Po to įvykio vyras toliau jai grasino, kad atsiimtų pareiškimą, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to, kai buvo pristatytas į komisariatą, nepadarė jokios išvados, o atvirkščiai tik dar labiau tapo agresyvesnis. Nuo 2012-02-01 nenakvojo namie, nebandė net atsiprašyti dėl savo veiksmų. Gintarą po kivirčo matė tik vieną kartą, t. y. 2012-02-20. Dar kelis kartus kalbėjosi telefonu ir girdėjo tik įžeidžiančius žodžius (t. 1, b.l. 19, 20).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, jog ji norėjo savo telefonu skambinti į policiją, bet kadangi jį atėmė, ji iš laidinio telefono kvietė policiją. Jis jos priprašė taikytis dėl 2012-01-29 įvykio. Ji visiškai nenorėjo taikytis. Čia jis jos priprašė, kad vaikams bus sunku, kaip ji viena be jo bus. Ji turi jo rašytus elektroninius laiškus. Ji pagalvojo, kad sergant depresija visi šitie sukrėtimai, labai jai skaudžiai atsiliepia, norėjo kuo greičiau užbaigti, galvojo, gal bus žmogui pamoka, kad daugiau nemuš. Jai buvo sukeltas labai stiprus fizinis skausmas. Jai buvo stipriai užlaužtos rankos. Ji serga depresija. Tiesiog nepaminėjo iš karto po įvykio apie rankų laužimą, dabar negali atsakyti visko taip tiksliai. Skausmo sukėlimas pasireiškė iš karto, jai skaudėjo, kai buvo ranka užlaužta. Skausmas stiprėjo, nebegalėjo kvėpuoti, nesuprato, kas jai vyksta. Kai nuvažiavo į Greitosios pagalbos ligoninę, galvojo, kad jai širdies priepuolis, buvo labai greitai kardiologų apžiūrima, jai nustatytas tarpšonkaulinis uždegimas toje pusėje kur ranka buvo tempta, užlaužta. Buvo žymės. Į Lazdynų ligoninę kreipėsi vasario 3 d. Gydytojams nenurodė priežasties, nes nežinojo, negalėjo nei pasilenkti, nei valdyti tos pusės, galvojo, kad jai su širdim negerai, dėl to kreipėsi pas gydytojus.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. paaiškino, kad dirbant kartu su vyr. patruliu K. J. 2012-01-29, 17.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras bando naudoti jėgą ir pasmaugti savo žmoną. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė I. K., kuri paaiškino, kad girtas vyras G. K. naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. pagriebė už rankų, parvertė ant lovos, atėmė telefoną, atidarė langą, nuvertė kelis gėlių vazonus ir išmetė jos telefoną pro langą. Tuomet jie pasiteiravo G. K., kodėl jis taip pasielgė ir šis atsakė, kad telefono neišmetė, o tik imitavo ir ištraukė iš po fotelio atlošo telefoną. I. K. pasakė, kad tai jos telefonas. Taip pat vietoje parašė pareiškimą dėl vyro smurto. Ji paaiškino, kad vyras daugiau smurtavo psichologiškai, ją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, visaip kaip tik galėjo ją žemino, grasino susidoroti. Pasak moters vyras jai aiškino apie jo santykius su kita moterimi. Vyras pripažino, kad turi kitą moterį ir viską pasakojo žmonai. Kuomet moteris rašė pareiškimą vyras jai pasakė, kad ji gali rašyti kiek norinti pareiškimų ir kad ji be jo prapuls. G. K. pripažino, kad kilo konfliktas dėl jo santykių su moterimis. Vyriškis nesipriešino. I. K. pateikė pareiškimą. G. K. sulaikė ir pristatė į antrąjį policijos komisariatą (t. 1, b.l. 24).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad sužalojimų negali pasakyti, dabar tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad minėjo rankų užlaužimą. Kiek prisimena lyg minėjo, kad už rankos griebė, kad jai skauda ranką, bet tiksliai dabar kokie veiksmai, ar užlaužta, ar patraukta už rankos, negali pasakyti. Tarnybiniame pranešime yra daromi atžymėjimai jei akivaizdžiai matomi sužalojimai, tai žymima, kokie sužalojimai, jei vizualiai nesimato, nežymima. Apie smaugimą nebuvo sakoma, nebent toks pranešimas buvo. G. K. nesipriešino, agresyvumo jis nematė. G. K. buvo išgėręs, negali pasakyti koks buvo girtumas, taip pat jis ginčijosi su žmona. Jis buvo pristatytas į komisariatą.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad ji yra Gintaro draugė ir paaiškino, kad 2012-01-29 buvo jos gimtadienis, jie su Gintaru šventė. Jie išsiskyrė 17 val., o 17.30 val. jam jau policija buvo iškviesta. Žino, kad po 2012-01-29 Gintaras buvo areštinėje, su žmona susitaikė teisme. Ji jai skambinėjo, žinutes siuntinėdavo, kalbėdavo su jos vyru, vyras jai duodavo įrašus paklausyti. Irena bendrauja su jos vyru P. K.. Ji ją visaip vadindavo, tačiau negirdėjo, kad ji būtų sakiusi, kad ją vyras muša.
Iš 2012-01-29 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2012-01-29, 17.30 val. (duomenys neskelbtini) bute, vyras G. K., būdamas neblaivus naudojo psichologinį smurtą, įžeidinėjo, grasino susidoroti, taip pat naudojo fizinį smurtą, pargriovė ant lovos, atėmė mobilųjį telefoną, bandė išmesti pro langą, išvartė ir sudaužė vazonus su gėlėmis (t. 1, b.l. 14-15).
Šalies argumentai
Iš 2012-01-29 I. K. pareiškimo matyti, jog ji kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė, jog 2012-01-29 apie 17.00 val. jos vyras G. K., grįžo namo būdamas neblaivus. Kaip ji žino ir kaip jis pats sakė poilsio dieną praleido su meiluže - D. K.. Jis ją žemino žodžiais, įžeidinėjo, grasino primušti, naudojo fizinį smurtą, parvertė ant sofos, pagriebė už rankų ir bandė atimti telefoną. Jį atėmė, atidarė langą numesdamas gėles ir sudaužydamas vazonus, imitavo, kad išmetė telefoną, o iš tiesų vėliau paslėpė telefoną (t. 1, b.l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bendrojo pagalbos telefonu įvykio registro nustatyta, jog 2012-01-29, 17.30 val. buvo kreiptasi bendruoju pagalbos telefonu ir nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras triukšmauja bei bando naudoti jėgą. Išmetė per langą pranešėjos telefoną ir gėles, bando muštis ir smaugti (t. 1, b.l. 18).
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės 2012 m. kovo 28 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teismo posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės 2012 m. kovo 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00284-12 įtariamajam G. K. ir nukentėjusiajai I. K. susitaikius, patvirtinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės įtariamajam paskyrimo. Teismo posėdžio metu G. K. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) yra išėjęs į pensiją, dirba toliau kaip valstybės tarnautojas. Jo pajamos nėra didelės, dirba vyriausiuoju specialistu, pensijos dabar visiems yra sumažintos. Pradžioje savo kaltės nepripažino, pirminiame pareiškime buvo įtariama, kad jis nukentėjusiąją smaugė ir mušė. Vėliau jam pateiktame įtarime buvo parašyta, kad jis tik užsimojo, naudojo smurtą. Jis buvo paėmęs iš žmonos mobilųjį telefoną, buvo užsimojęs jį išmesti pro langą, bet jis taip tik gąsdino, padėjo tą mobilų ant spintelės, policininkai matė jį ten padėtą. Vėlesnį įtarimą pripažino visiškai. Nukentėjusiajai buvo baisu ir ji perdėtai sureagavo. Sukėlė jai skausmą kai ji priešinosi, kai atiminėjo mobilųjį telefoną. Prieš tai jis jos buvo stumiamas pro buto duris, ji jau rinko pagalbos telefono numerį 112, kai dar nebuvo jokio smurto. Santykiai šeimoje konfliktiniai. Ji jį visą laiką gąsdino, kad kai bus priimtas įstatymas dėl smurto šeimoje, ji jam atkeršys. Ji reikalavo užrašyti butą vienam sūnui, o sodą, kurį gavo iš mamos, užrašyti kitam sūnui. Tik tada žadėjo susitaikyti. Bet juk po jo mirties vis tiek visas turtas sūnums atiteks. Jie per tuos du mėnesius nekonfliktavo, net Kalėdas ir Naujuosius Metus šventė kartu. Jie susitaikė dėl šito įvykio. Konfliktas kilo dėl to, kad jis turi kitą moterį. Sūnūs mokėsi teisę, nori dirbti teisėsaugoje, bus problemos dėl jų nepriekaištingos reputacijos (t. 1, b.l. 82-83).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad G. K. 2012-01-29, 18.40 val. nustatytas 1,75 promilės girtumas (t. 1, b.l. 65).
Iš 2012-03-05 susitaikymo protokolo nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja A. M. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 13-1-0284-12 surašė šį protokolą apie tai, kad nukentėjusioji I. K. pareiškė: aš su įtariamuoju G. K. susitaikiau, įtariamasis visa nusikalstama veika padarytą žalą man atlygino, viešai atsiprašė, prašau ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. Įtariamasis G. K. pareiškė, kad visą žalą nukentėjusiajai I. K. atlygino, jos atsiprašė, bei su ja susitaikė (t. 1, b.l. 81).
Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pažymi, kad jų visuma, įskaitant paties kaltinamojo G. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (kuris sprendė klausimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja) duotus parodymus patvirtina 2012-01-29 buvus konfliktą tarp G. K. ir I. K.. Nukentėjusioji I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ją parvertė ant sofos, užlaužė rankas ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje paneigė užlaužęs nukentėjusiosios rankas, tačiau kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis nurodė, kad sukėlė nukentėjusiajai skausmą tuo metu, kai atiminėjo iš jos mobiliojo ryšio telefoną, o pastaroji priešinosi (t. 1, b. l. 82-83). Prieš tai, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, G. K. savo kaltę dėl 2012-01-29 veikos pripažino visiškai (t. 1, b. l. 80). Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes juos visiškai patvirtina nukentėjusiosios I. K. parodymai. Kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodyta prisipažinimo padarius veiką priežastis – noras susitaikyti su nukentėjusiąja ir nutraukti bylą, atsižvelgiant tiek į nustatytas aplinkybes, tiek į paties kaltinamojo išsilavinimą, socialinį statusą ir gyvenimišką patirtį, yra neįtikinanti. Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. K. prisipažindamas padaręs veiką melavo teismui, priešingai, jo parodymai teisiamajame posėdyje vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys ne tik nukentėjusiosios G. K., bet ir jo paties anksčiau duotiems parodymams. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad dėl tokių G. K. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ta aplinkybė, kad ji nesikreipė dėl teismo medicinos specialisto išvados gavimo, esminės reikšmės bylos faktinių aplinkybių nustatymui neturi, nes BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis gali būti įrodinėjama visomis įrodinėjimo priemonėmis, be to, baudžiamojo proceso įstatymas jokiai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl 2012-03-30 nusikalstamos veikos
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kovo 30 d. net kartais neprisimena kas ten tokio buvo. Buvo kalbama, kad tik moralinė žala buvo padaryta, o apie fizinį smurtą ne. Ten iš viso nieko nebuvo, jis net pirštu nukentėjusiosios nelietė. Visi parodymai jam labai keisti, jam labai stebėtina, kad ji vieną kartą sako vieną, kitą kartą kitą. Dėl akistatos, jis net nežinojo, kad ji bus, jam buvo didelis spaudimas, jis mano, kad akistata buvo vien dėl to, kad buvo vidaus tyrimas, nes buvo pateiktas skundas dėl tyrėjos, kad tyrėja neobjektyviai gali vertinti viską. Per akistatą buvo pritempti įrodymai, išmušti tiesiog, netgi jis nežino, apie raktų metimus arba spyrius. Koks gali būti raktų metimas, jis tik pametė tuos raktus. Po to koks gali būti spyris su koja, jei jis sėdi su nuoga koja, be tapkės, koją pakėlė, imitavo smūgį. Jis spyrį gal darė, bet nespyrė. Jokiu būdu nepripažįsta, buvo taip kaip sakė tyrimo metu. Dėl laikraščio, čia nesąmonė kažkokia, gulėjo kažkokie popieriai ant stalo, pakėlė jis juos ir tiek. Kai to nebuvo, kažko ypatingo, tai negali visko nuosekliai papasakoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad 2012-03-30 vakare apie 22.00 val. žmona grįžusi iš lauko, pavedžiojus šuniuką, įtarė, kad jis jai nebūnant, skambino kitai moteriai ir jinai pradėjo jam priekaištauti, varė iš namų. Jam labai nepatiko, kad žmona I. K. priekaištauja jam prie nepilnametės anūkės. Jis supyko ir jie apsižodžiavo, jį labai žeidžia jos elgesys jo atžvilgiu. Žmona jį įžeidinėja, žemina jo vyrišką orumą, kaltina dėl lytinės negalios. Jis po konflikto nuėjo miegoti ir net nesuprato, kad buvo iškviesta policija. Jokio smurto žmonos atžvilgiu nebuvo, ji taip elgiasi siekdama palankaus sprendimo skyrybų ir turto dalybų atžvilgiu. Jis įtaria, kad ji irgi buvo išgėrusi, kadangi prieš tai buvo atėjusi jos sesuo į svečius. Jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, išvakarėse buvo teisme susitaikę. Papildomai parodė, jog jis nenori konfliktuoti su žmona. Šiuo metu gyvena pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), vengia susitikimų su savo žmona I. K., kadangi ji yra nuotaikos žmogus. Savo elgesiu ji piktybiškai stengiasi jam kenkti, policiją kviečia be priežasties, pati išprovokuoja konfliktus. Ją kaip moterį žeidžia jo santykiai su kita moterimi. Jeigu jo žmona elgtųsi kitaip, jis yra pasiryžęs grįžti į šeimą, jie vedę nuo 1983 metų. Tą vakarą jokio smurto iš jo pusės nebuvo. Atvirkščiai, psichologinis spaudimas buvo iš jos pusės. Jis grįžo iš darbo išgėręs ir nuėjo miegoti, ji tuo metu vaišinosi su savo seserimi, kuri buvo atėjusi pas ją į svečius. Mano, kad ji tą vakarą buvo išgėrusi, todėl taip reagavo į jo skambutį draugei, apie kurį papasakojo anūkė. Jis nėra konfliktiškas žmogus ir fizinės jėgos prieš moteris nenaudoja, nėra mušeika, yra meniškos sielos, dainuoja dvidešimt dvejus metus VRM vyrų chore „Sakalas“. Nori pabrėžti, kad žmona šitaip elgiasi turėdama savų tikslų. Sąmoningai naudojasi mažamete anūke savo problemoms spręsti, nuteikia ją prieš mane. Papildomai parodė, kad dėl 2012-03-30 įvykių pareikšto įtarimo neprisipažįsta. Raktus susinervinęs metė, bet į žmoną netaikė. Susuktu laikraščiu žmonai per veidą netrenkė, o metė laikraščius į ją, nežino ar pataikė, bet mestu laikraščiu tikrai sužeisti ar sukelti fizinį skausmą negalėjo (t. 1, b.l. 93-94, 95, 114).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad jam labai pikta buvo, kad prieš tai taikėsi, viskas gražu, gražios žinutės, kviečia su Gintaryte, laukia ledų. Viskas, būtent, kai Gintarytė, t.y. anūkė jo, būdavo pas žmoną, ji stengėsi jį prisivilioti į namus, kad paskui galėtų pakišti savo anūkę. Šiuo metu, gavosi, kad ji pakišo anūkę, kad sudarytų dar didesnį smurtautojo įvaizdį. Ji jį filmavo, fotografavo. Gal išgėręs buvo, su glaudėm, jį tas įžeidė, rankos nekėlė, bet supyko. Smūgio koja nebuvo. Jis akistatos metu sakė, kad sėdėjo ir koją pakėlė, imitavo spyrį, spyrio nebuvo. Nepripažįsta šio epizodo. Tikrai raktų nebuvo, jis tų raktų tikrai nematė, ten buvo vos keli raktukai, niekad gyvenime jis jų nematęs, nežino iš kur tie raktai atsirado, nors vienas raktas lyg tai nuo rūsio. To raktų ryšulio, kuris nufotografuotas byloje, tikrai nebuvo. Jis raktus tik aukštyn pametė, į ją jokiu būdu nesitaikė, jam atrodo, kad į nukentėjusiąją tikrai nepataikė. Laikraštį paėmė ir viskas, neatsimena kas, laikraštis ar žurnalas buvo.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, kad ji išėjo pavedžioti šunį, anūkę paliko namuose, nes buvo šalta. Kai ji grįžo anūkė jai iš karto pasakė, kaip jis kalba, tave durne vadina. Ji sūnaus kambaryje jai įjungė televizorių ir atėjo jo paklausti ar iš tiesų taip buvo ir kodėl taip elgiasi girdint anūkei. Ji pasakė, kad jis galėjo išvesti šunį ir kalbėtis telefonu, o ne kalbėti prie anūkės, skaudinti ją. Po to pasipylė, raktai, užgauliojimai, kitokių žodžių kaip iš „k“ raidės ir debilka, durne, ji negirdėjo, pastoviai tik šitaip vadindavo. Ji po to smaugimo, buvo baimėje, bijodama dėl anūkės ji kvietė policiją, o jis paskambino mamai ir sesei, ir pasakė, ta durnė iškvietė policiją, ateikit man į pagalbą, tokie buvo jo žodžiai. Po kiek laiko ji su anūke užsidarė sūnaus kambaryje. Pirmoji atbėgo jo sesuo, pradėjo, ką tu čia, Irena, taikykitės, po kiek laiko atbėgo mama. Ji buvo su anūke, saugodama ją. Buvo atvykę 4 policininkai, ji su anūke perėjo į virtuvę ir parašė pareiškimą.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad 2012-03-30 vakare apie 23 val. grįžusi namo po vakarinio šuns išvedimo anūkė jai papasakojo, kad kol jos nebuvo, G. K. skambino savo meilužei. Ji paklausė ar tai tiesa, juk jie ką tik susitaikė ir vyras buvo pažadėjęs, kad šiuos santykius nutrauks. Į tai vyras pradėjo ją užgaulioti necenzūriniais žodžiais, metė į ją raktus, gulėjusius ant stalo ir pataikė jai į galvą. Vėliau su susuktu laikraščiu per veidą uždavė. Paprašius nusiraminti, spyrė jai į užpakalį, po ko ji iškvietė policiją. Mesti raktai į galvą viršugalvyje padarė gumbelį ir taip sukėlė fizinį skausmą, pas medikus I. K. nesikreipė (t. 1, b.l. 35). Jos vyras Gintaras gyvena atskirai, buvo tik kelios žinutės elektroniniu paštu. Ji jo paprašė atvežti daiktus iš sodo, o jis jai atrašė, kad serga, dėl ko apkaltino ją. Ji atnešė raktus, kuriuos jis 2012-03-30 vakare metė į ją ir pataikė į galvą viršugalvyje, buvo gumbelis, jai sukėlė fizinį skausmą, ji pas medikus nesikreipė (t. 1, b.l. 36).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, jog parodymus davė kovo 31 d.. Skausmas buvo dėl raktų metimo. Taip pat jis spyrė jai, spyrių buvo ne vienas. Ji nenugriuvo, kadangi vaikščiojo. Jis sėdėjo su šlepetėm, šlepetės kietais padais, kaip ji eina kažkur, jis jai spiria, pataikė į sėdmenis. Po šito įvykio nėjo pas medikus. Ne taip paprasta nueiti pas medikus, kai dirbi, kiekvieną kartą atsiprašyti reikia. Fizinį skausmą sukėlė spyrimai ir į galvą mesti raktai. Raktai buvo ant stalo ir raktai buvo mesti taikant į žmogų. Jis pyko todėl, kad išryškėjo jo skambutis. Jis jai spyrė su šlepete, jis spirdamas sėdėjo. Viską matė anūkė, anūkei buvo 7 m., jai buvo stiprus psichologinis smūgis, jai reikėjo psichologų pagalbos po įvykio, klykė naktimis, buvo trauma vaikui. Raktus anūkė išsivežė, po to ji paprašė sūnaus, kad atvežtų ir nunešė juos tyrėjai. Neprisimena ar įvykio metu vyras ją stumdė, daug laiko praėjo. Jei tada teigė, kad ją stūmė, tai reiškia, buvo priėjęs, dabar negali visko prisiminti. Po kiekvieno įvykio duodavo tyrėja lapą, su kuriuo turėtų važiuoti pas medikus, ji niekur nevažiavo. Neprisimena kodėl fiksuota tik moralinė žala, po visų įvykių tokie galvos svaigimai jai. Kiekvieną dieną vartoja antidepresantus. Antidepresantus pradėjo gerti nuo 2011-08-16 įvykių, jai buvo labai stiprus šokas, jis nepraeidinėjo. Emocinis šokas įvyko po pirmo sumušimo. Ji turi įgimtą širdies ydą, bet ji tokia, kad jai leido gimdyti pačiai du sūnus, jos širdis nėra labai sveika, bet problemos su psichika parsidėjo po sumušimo, visa sveikata pablogėjo po šio stipraus fizinio smurto, kuris įvyko 2011-08-15/16. Iki 2012 m. sausio mėn. gyveno kartu, jis gyveno namuose, bet grįždavo kada nori. Po to, kai pradėjo sistemingai vartoti vaistus, pradėjo miegoti naktimis, dar liga jos nepalieka, nepriaugo svorio, nėra būsena tokia, kokia buvo prieš visus įvykius, Psichiatro pažymoje yra nurodyta, kad ji gydosi, jai reikalingas gydymas.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Z. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo mama ir paaiškino, kad 2012-03-30 jai paskambino sūnus ir prašė ateiti, sakė, kad žmona iškvietė policiją. Atėjo su dukra. Sūnus jas pasitiko, buvo ką tik atsikėlęs. Irena kažką rašė kambaryje, prašė netrukdyti, ji jokių sumušimo žymių nematė. Su Irena kalbėjo jos dukra. Kitą dieną, 2012-03-31, su dukra nuėjo pas tyrėją, matė išeinant Ireną, jokių sumušimų nebuvo. Jos sumuštos niekada nematė. Sūnų gerbia ir darbe, ir giminės. Nežino, kad sūnus jau buvo policijoje ir taikėsi su žmona. Sūnus jai po įvykio sakė, kad tik pažaidė. 2012-03-30 kai atvyko, policija jau buvo. Jos su dukra gyvena šalia, neatsimena, gal ji pirma pas sūnų nubėgo. Ji jų šeimos problemų nežinojo.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. R. parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo ir paaiškino, jog santykiai su brolio šeima buvo geri. 2013-03-30 mama pasakė, kad skambino brolis ir sakė, kad Irena jam iškvietė policiją. Jos nuėjo, brolis išėjo iš miegamojo. Irenos paklausė, kas atsitiko, nes jie susitaikė, o Irena nenorėjo kalbėti, nuėjo su pareigūnu į kitą kambarį. Ji jokių sumušimų nematė. Nukentėjusiąją matė 5-10 minučių. Ji suprato, kad draugė paskambino broliui, taip ir išprovokavo konfliktą. Brolis buvo kambaryje. Kitą dieną jos buvo pas tyrėją, matė Ireną ji atrodė normaliai. Jai Irena nesakė, kodėl kvietė policiją. Brolis sakė, kad nežino kodėl ji iškvietė policiją, gal dėl draugės skambučio. Irena broliu niekada nesiskųsdavo. Ant veido jokių sužalojimų nematė. Brolis buvo blaivus, Irena atrodė lyg apsvaigusi, apdujusi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. K. parodė, kad pažįsta Kaminską ir Kaminskienę. Kaminskienę mažai pažįsta, matė kai buvo skyrybų posėdis, jis buvo liudytojas. Vieną kartą buvo susitikę 2011-07-06. Jam yra viskas žinoma, nes jo žmona ir G. K. eilę metų yra meilužiai. Dabar žmona gyvena pas jį, Irena skiriasi dėl neištikimybės ir jis žada skirtis dėl neištikimybės. Kaminskienę, kiek pažįsta, tai ji yra sulaužyta, sugniuždyta. Jo žmonos duoti parodymai praėjusiame posėdyje yra neteisingi, jie neįrašinėjo vienas kito pokalbių, jis net nemoka įrašyti, o pasirodo žmona per teismą pasakoja, kad jis duoda žmonai Kaminskienės pokalbių klausyti, kur jinai linksma, juokiasi. Jie matėsi iki teismų 1 kartą, kai susipažino. Jie tik bendravo telefonu, bet I. K. pastoviai skųsdavosi. Jis žinojo tą atvejį, kai sausio 29 d. buvo, tą dieną jie pasiskambino. Dėl vyro elgesio pastoviai buvo nusiskundimai, jam pastoviai sakydavo, kad sumušta. Jis žino tik dėl įvykių kovo mėn., jam telefonu sakė, kad buvo pasirašyta taikos sutartis, bet po to vėl buvo smurtas. Taikos sutartį pasirašė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Jie susirašinėdavo žinutėmis su Kaminskiene. Buvo sutikęs Kaminskienę liepos 6 d., kai susipažino policijoje, paskui per teismo posėdžius 2 kartus. Matė ją 3 kartus ir šiandien. Matė netiesiogiai, kad sugniuždyta, iš telefono žinučių, iš pokalbių, jie daug susirašinėdavo. Nematė, kaip vaistus gėrė, sakė, kad lankosi pas psichiatrą, kad pas gydytojus dėl sveikatos, depresijos. Jam skambino Kaminskas ir pasakė tu sėsi į kalėjimą, su jo žmona bendrauji, šeimą griauni, o jis supykęs parašė jam didelę žinutę. Kaminskienė dėl jo žmonos rašė skundus, bet nežino kur. Jis pats dėl žmonos kreipėsi į darželį, buvo mokykloje, ji vaiko neprižiūri, vaikas praleidinėja pamokas.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo patrulio T. B. 2012-03-30 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, matyti, jog 2012-03-30 23.15 val. (duomenys neskelbtini), galimai nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje I. K., ji patyrė fizinį ir psichinį smurtą. Nukentėjusioji nurodė, jog griebė už rankos ir spardė. Paklausus ar naudojo kokius daiktus, ji nurodė, jog naudojo raktus ir laikraščius, taip pat nurodė, jog spyrė du kartus (t.1, b.l. 31-33).
Iš bendrojo pagalbos telefonu įvykio registro nustatyta, jog 2012-03-30, 23.10 val. buvo kreiptasi bendruoju pagalbos telefonu ir nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras spardo žmoną (t. 1, b.l. 34).
Iš 2012-04-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. K. savo iniciatyva pateikė raktų ryšulį: 6 raktus, susegtus į vieną segiklį (t. 1, b.l. 42), kurie vėliau apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai I. K. (t. 1, b.l. 43-44, 45).
Iš 2012-05-29 akistatos protokolo nustatyta, jog 2012-05-29 vyko akistata tarp nukentėjusiosios I. K. ir G. K., kurios metu G. K. parodė, jog 2012-03-30 vėlai vakare įvyko konfliktas tarp jo ir žmonos. Konfliktas buvo dėl jo skambučio pažįstamai. Žmona grįžusi pasivaikščiojusi su šuniu, iš karto jam pareiškė pretenzijas, kad jis paskambino savo pažįstamai. Jis susinervino ir paėmęs raktus metė juos į viršų, nusitaikęs į ją. Neprisimena kur pataikė, tiksliai ir nematė kur pataikė. Laikraščius paėmė nuo stalo ir metė į ją, jam atrodo, kad tik vieną kartą metė į ją. Jai išeinant sėdėdamas ant sofos vieną kartą spyrė iš kojos, pataikė į užpakalį. Įtaria, kad žmona buvo išgėrusi (t.1, b.l. 103-104).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad G. K. 2012-03-31, 00.22 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas (t. 1, b.l. 88).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimu nutarta nutraukti santuoką sudarytą 1983-11-05 Vilniaus m.CMS, įrašą Nr. 4917 tarp G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio G. K. kaltės. Priteista iš atsakovo G. K. ieškovės naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 153-160).
Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pažymi, kad netikėti nukentėjusiosios I. K. parodymais apie jos atžvilgiu kaltinamojo G. K. atliktus smurtinius veiksmus nėra pagrindo. Visų pirma, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Antra, nukentėjusiosios sužalojimo (fizinio skausmo sukėlimo) faktą nustatė betarpiškai į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. B. ir R. D. (iš T. B. surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad G. K. griebė jai už rankos, spardė, kaip smurto įrankį naudojo raktus, laikraštį, sudavė smūgius, schemoje pažymėta nukentėjusiosios kūno vieta, kur ji patyrė smurtą). Tai, kad šioje schemoje nenurodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota ir į galvą, neteikia pagrindo netikėti jos parodymais apie tai, kad kaltinamasis metė jai į galvą raktų ryšulį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Kaip minėta, raktai, kaip smurtautojo įrankis, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyti. Trečia, paties kaltinamojo pozicija dėl 2012-03-30 įvykio nėra visiškai nuosekli. Kaltinamasis vėlgi, kaip ir pirmuoju atveju, nesugebėjo įtikinimai paaiškinti, kodėl akistatos su nukentėjusiąja metu jis pripažino spyręs pastarajai į užpakalį, todėl jo parodymai teisiamajame posėdyje, kad jis tik imitavo spyrį, vertintini kritiškai. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad ir šiuo atveju kaltinamojo G. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2012-03-16 įvykio
G. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas neblaivus, naudodamas smurtą, sukėlė fizinį skausmą:
jis, 2012-03-16 apie 21 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su žmona I. K., griebė žmoną I. K. už kaklo, bandė smaugti, kelis smūgius sudavė į galvą, nugarą, rankas, kojas. Tokiu būdu nukentėjusiajai I. K., pasak kaltinimo, buvo sukeltas fizinis skausmas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog kada tiksliai sužinojo apie kovo 16 d. įvykį nebeprisimena, bet žymiai vėliau, po susitaikymo, nors susitaikymas buvo kovo 28 d. Apie tai, ką nukentėjusioji įrodinėja, kad kovo 16 d. kažkas buvo, iš viso nieko nebuvo, juolab ji buvo girta ir po gimtadienio, ji vaistus vartoja, antidepresantus, nežino kas jai ten susišvietė. Jis pasižiūrėjo žinutes kovo 16 d., buvo praleista apie 20 skambučių į jo draugės mobilų, paskui ji pasveikino su gimtadieniu savo konkurentę, paskui gavo žinutę 22 val. 55 min. jau po to įvykio, „...šiukšlių sveikinimų nepriimu, kur dingo drąsa, ten palikit mūsų šeimą ramybėje, esi nieko verta, ko lendi į svetimą šeimą, kurios išskirti ne tokios padugnės jėgoms, paklodė esi, nemanau, kad pakilsi iki moters lygio, kančios tau, kalė...“, sekanti žinutė, 00:57 val. „...kalė, kada atstosi, visas tavo žinutes skaitom kartu ir žvengiam iš vargšės su protine negalia, kam tu reikalinga, padugne, net šuo ant tokios neliptų...“. Čia po to įvykio, jei įvykis įvyko 21 val. Jeigu ji sumušta, tokia vargšė ir be sąmonės ir dar sugeba rašyti tokius dalykus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad dėl 2012-03-16 įvykių neprisipažįsta, ir parodė, kad smurto nenaudojo ir pirštu žmonos I. K. nepalietė, nesmaugė, jie tik pasibarė. 2012-03-16 į namus atėjo su rožėmis ir šampanu. Buvo svečiai, jis pasakė tostą. Apie 21 val. visi išsiskirstė, o jis užmigo. Jį pažadino skambučiai iš pažįstamų ir nepažįstamų apie keistą žinutę. Jis suprato, kad Irena išsiuntė jam draugės atsiųstą žinutę „Kaminukai, labai džiaugiuosi, kad mums nepavyko išsiskirti, pasirodo ne tik tu mėmiukas, bet ir aš tokia pati. Bučkis, rytoj labai norėsiu mylėtis“. Buvo išsiųsta 310 adresatų. Jis supyko, nes tai jį pažemino. Reikėjo aiškintis ir darbe. Jis tik pasipiktino ir jie pasibarė, bet jis nelietė jos ir nesmaugė. Žmona viską išsigalvojo, nes buvo girta, gėrė šampaną ir degtinę, t.y. šventė savo gimtadienį ir buvo girta. Be to, vartoja antidepresantus. Irena nuo 2011 m. rugsėjo lankosi pas psichiatrą. Papildomai parodė, jog dėl 2012-03-16 įvykių neprisipažįsta, todėl, kad smurto nenaudojo ir pirštu žmonos I. K. nepalietė, nesmaugę. Jie tik pasibarė (t. 1, b.l. 109, 114).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Buvo išeiginės dienos, jis buvo namie, kaip galėjo būti kažkokie konfliktai, kaip ji kalba, nes jie miegojo kartu. Kovo 17 d. jis buvo namuose. Kai jis kovo 16 d. atėjo, jau buvo jos brolis girtas R. S.. Jis atėjo pas Ireną pasveikinti, atėjo su gerais norais, su rožėmis, su šampanu. Neatsimena, bet kiek prisimena kai atėjo nebuvo išgėręs, žinojo, kad bus gimtadienis. Kartu visi bendravo, vaikai, labai graži situacija buvo, jam net keista, kad pirmą kartą taip gražiai sutarė. Jei būtų toks įvykis, ar ji būtų tokias žinutes rašiusi.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, kad įvykis įvyko kovo 16 d. Dėl 2012-01-29 įvykio pirmasis susitaikymas įvyko pas tyrėją, bet susitaikymas pas tyrėją nėra pilnas susitaikymas. Kovo 28 d. buvo teismo posėdis. Teisėjas patvirtino susitaikymą, ji sakė, kad galbūt daro didžiausią klaidą gyvenime, bet kadangi žodis buvo duotas, jį ištesėjo. Kai atėjo į teismą ji turėjo kitą pareiškimą, ji jį turėjo ir nešiojosi, jei nebūtų įvykęs tas kovo 30 d. įvykis, būtų taip ir pasibaigę, tikrai nebūtų kėlusi.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad 2012-03-16 vakare apie 18-19 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini) grįžo jos vyras G. K. neblaivus. Apie 19 val. atvažiavo sūnus Martynas su šeima. Atėjo brolis R. S.. Visi susirinko ją pasveikinti su gimtadieniu. Gražiai ir linksmai visi kartu leido laiką. Gintaras pasakė, kad jie su žmona susitaikė ir gana tų nesąmonių. Svečiai išėjo apie 21 val. G. K. snūduriavo ant sofos, ji tuo metu nurinkinėjo stalą, tvarkėsi. Įėjusi į kambarį, kur buvo vyras, pamatė, kad jis kalbasi telefonu su kažkuo, jai įėjus pokalbis nutrūko. Telefonas gulėjo ant stalo, vyras toliau snūduriavo. Į telefoną atėjo pranešimas. Ji apie tai pasakė Gintarui, kuris pasakė, kad nėra ką slėpti ir kad ji gali perskaityti. Ji perskaitė „Kaminukai, labai džiaugiuosi, kad mums nepavyko išsiskirti, pasirodo ne tik tu mėmiukas, bet ir aš tokia pati. Bučkis, rytoj labai norėsiu mylėtis.“ Šią žinutę vyrui atsiuntė meilužė ir tai perskaičiusi ji labai susinervino, pradėjo drebėti, verkti. Persiuntė šią žinutę į savo mobiliojo ryšio telefoną. Vyras miegojo ant sofos, o ji nuėjo į miegamąjį. Jai sėdint ant lovos į miegamąjį įėjo vyras ir puolė prie jos. Pirmiausia griebė ją už kaklo, bandė smaugti, jai pavyko išsilaisvinti. Tada vyras nuplėšė chalato dirželį, užmetė ant kaklo ir vėl bandė ją smaugti, po kelių akimirkų ji išsilaisvino, net pati nežino, iš kur atsirado pas ją tiek jėgų. Nepavykus pasmaugti, pasipylė smūgiai iš rankų ir kojų į galvą, nugarą, rankas, kojas. Kiek buvo suduota smūgių ji neprisiminė, bet jų buvo daug. Ne vienas smūgis ranka buvo suduotas į galvą nuo ko viskas aplinkui jai aptemdavo, jautėsi apsvaigusi, norėjo išeiti į kitą kambarį, bet pabandžiusi atsisėsti, nepajėgė pajudėti. Vyras pasakė, kad vis tiek ją pasmaugs. Jautėsi labai blogai, skaudėjo visą kūną. Norėjo tik numirti ir užbaigti visas kančias. Kitą dieną 2012-03-17 ėmė ryškėti mėlynės įvairiose kūno vietose. Prašo imtis priemonių, kad vyras daugiau nesmurtautų (t. 1, b.l. 48).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. K. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kadangi jo telefonas, juo nelabai moka naudotis, būnant tokios būsenos, kai prieš kelias valandas pasako visai šeimai, vaikams, visiems, kad šeima jam yra svarbiau, kad jie susitaikė, vėl viskas kaip ir buvo ir už valandos, jis tokius dalykus daro, jai rankos drebėjo, negali garantuoti, ar vien tik sau žinutę išsiuntė, specialiai visiems ji tikrai nenorėjo siųsti. Ruošėsi dėl šių įvykių į gydymo įstaigą, bet nėjo niekur, nes buvo pažadėjusi susitaikyti, savo žodį ji tęsėjo. Teismų ji tikrai nenorėjo, su teisėtvarka ji neturėjo jokių reikalų, tai pirmas kartas gyvenime, norėjo užbaigti. Galvojo, jei daugiau jis prieš ją rankos nekels, taip viskas ir liks, nenorėjo kenkti jo karjerai, darbui, šeimai, nešti iš namų blogį, norėjo, kad viskas užsibaigtų. Vyras grįžo jos pasveikinti visas girtas, įniršęs, susierzinęs. Jie stengėsi atrodyti linksmi, kadangi buvo vaikai, anūkės, stengiesi, kad būtų atmosfera normali. Sekmadienį jai skambino sesė, norėjo paklausti, kaip atšventė gimtadienį, kadangi jos būsena buvo labai prislėgta, ji suprato, kad jai kažkas blogai ir sesuo atvažiavo pas ją. Atvažiavusi sesuo matė sumušimus, rodyti jai nieko specialiai nerodė, bet kadangi žymės buvo ant kaklo, kojos tai ji jas pamatė. Dabar negali gerai pasakyti, kada buvo atėjusi sesuo, tas įvykis buvo ar penktadienį po darbo, ar šeštadienį, gal daugiau sekmadienį. Jos su sese bendravo kambaryje, kur televizorius, ji verkė. Kava ją pavaišino, pati negėrė, tas dienas ji nei gėrė, nei valgė. Ji buvo su chalatu. Tai buvo šviesus dienos metas, tikrai ne vakaras, valandų neprisimena. Sesuo buvo su džinsais, ji visada nešioja džinsus, kokiu megztuku buvo neprisimena. Namie buvo viena. Sesuo buvo valandą ar dvi. Sesuo siūlė kreiptis į medicinos įstaigą. Prieš teismą pats G. K. jai pasakojo, kad su meiluže buvo susimušęs, su jos vyru, buvo įvykis kažkoks. Kai atsiranda meilužė ilgesniam laikui, taip ji gauna mušti, vienos nakties nuotykiai - tai nieko nereiškia. Ji yra specialistė, jos darbas su kompiuteriu, ji yra materialiai atsakinga, dirba su sąskaitom, prekės, sutartys, finansiniai dalykai. Pareiškimo padavimas nesutapo su ieškinio padavimu, skyrybom paduoti pareiškimą, reikia susirinkti visas pažymas, tai ji pradėjo daryti, kai suprato, kad jai jau reikia gelbėtis, gyvybei iškilo realus pavojus po smaugimo ir grasinimų. Kad jai reikia skirtis suprato po paskutinio smurto kovo 30 d., suprato, kad daugiau taip tęstis negali, daugiau ji savęs leisti daužyti negali. Kęsti fizinį ir psichologinį smurtą ne jos jėgoms.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad po darbo atvyko pas seserį. Po to atvyko sūnus su šeima. Grįžo Gintaras, jis buvo išgėręs, kažkoks nepatenkintas. Jis pats greitai išvyko. Sesuo pirmą kartą rudenį pasakė, kad buvo sumušta vyro sodo namelyje.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. paaiškino, kad 2012-03-16 apie 18 val. atėjo pas seserį I. K. pasveikinti su gimtadieniu. Kai atėjo namuose buvo tik sesuo, o neužilgo atvažiavo sūnus Martynas su žmona ir dukrelėmis. Irena per visą vakarą gėrė tą pačią vyno taurę, kadangi ji vartoja vaistus. Gerokai vėliau, kai jie ruošėsi namo, grįžo G. K.. Jis grįžo namo gerokai išgėręs, suirzęs, bandė bendrauti su juo, bet jis nenorėjo bendrauti. Kol buvo, jokio konflikto tarp Irenos ir Gintaro nebuvo. Kadangi Martynas susiruošė važiuoti namo ir pasisiūlė parvežti, jie visi kartu apie 22 val. išvažiavo. Su G. K. nebendrauja nuo praėjusio rudens, kai sesuo pasiskundė, kad Gintaras ją sumušė ir dėl tokio jo elgesio negali su juo bendrauti. Paskutiniu metu nepalaiko jokio ryšio. Žino, kad sesuo gyvena viena, o Gintaras gyvena kažkur atskirai (t. 1, b.l. 57).
Tęsiant apklausą teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Tą dieną Gintaras nebuvo linkęs bendrauti. Paskutiniu metu jis buvo pasikeitęs, kažkoks kitoks. Kad buvo konfliktas 2012 m. sausio mėnesį jis nežinojo. Mano, kad po to įvykio sesuo vartojo antidepresantus. Pirmą kartą apie nesklandumus jų šeimoje sužinojo 2011 m. rugsėjo mėnesį. Sesuo jam papasakojo. Sumušimų pas seserį nematė. 2011 m. rudenį sesers savijauta buvo bloga, ji buvo išsigandusi, sugniuždyta. Gintarui grįžus jis gal po kokiu 10 min. išvyko.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamasis yra sesers vyras, nukentėjusioji yra jos sesuo. Ji pamena apie 2012 m. kovo mėnesio įvykius, apie kovo 19 d., sekmadienį. Nuo 2011-08/09 mėn. pabaigos, kai jos sesuo Irena buvo sumušta vyro G. K., ji jau tada žinojo apie jų santykius, kad yra nesutarimas šeimoje, kad Gintaras buvo panaudojęs smurtą prieš Ireną. Kovo 19 d. ryte, sekmadienį, ji paskambino Irenai į namų telefoną, norėjo ją pakalbinti kažkur susitikti. Iš jos balso suprato, kad kažkas negerai, ji jos klausė kas atsitiko, ji jai nieko nesakė, šiaip paprasčiausiai, kad blogai jaučiasi, kad nėra nuotaikos. Ji sakė, kad niekur nenori eiti, nieko nenori matyti. Jai pasidarė labai neramu, ji išvažiavo pas Ireną į namus. Nuvažiavus pas ją, ji ilgai neatidarė durų, ji laukė, dar bandė skambinti į jos mobilų. Duris ji atidarė apsiverkusi, matėsi, kad žmogus yra ilgai verkęs, ji jos klausė, kas atsitiko, ji jai konkrečiai nieko nesakė, kas atsitiko. Įėjus, jos pradėjo šnekėti, bet nenoriai ji bendravo, nenorėjo pasakoti, ji primygtinai prašė, kad ji papasakotų, kas ją slegia, kas yra negerai. Joms besėdint, bekalbant pastebėjo ant jos kaklo rausvas dėmes. Paskui, po kiek laiko ji apsiramino, pradėjo pasakoti kaip atsirado, kad su Gintaru susipyko dėl telefono. Ji sakė atiminėjo iš jos telefoną, smaugė. Kai jinai buvo su chalatu matėsi ant kojų mėlynės. Per ilgesnį tarpą išsipasakojo, kad vyko konfliktas su Gintaru dėl to telefono. Namuose nieko nebuvo. Kiek buvo pas ją negali pasakyti. Ji sesers gimtadienyje nedalyvavo. Ji jau kovo mėnesį žinojo, kad sesuo serga depresija, ji vaistus vartoja, kokius vaistus vartoja nežino.
Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. paaiškino, kad 2012-03-18 dieną paskambino seseriai pasikalbėti. Iš Irenos balso suprato, kad kažkas ne taip, ji nenorėjo pasakoti nieko, sakė, kad viskas gerai tik nėra nuotaikos, bet buvo neramu ir ji nuvažiavo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Irena ilgai durų neatidarė, o kai pravėrė duris, ji pamatė, kad Irena visa apsiverkusi. Pasakoti vėl gi nieko nenorėjo, buvo labai nusiminusi, net užsiminė apie savižudybę, kad jai viskas atsibodo. Ji susirūpino, negalėjo jos tokios palikti vienos. Apie konfliktą su Gintaru Irena pasakė tik tiek, kad jo telefone perskaitė žinutę nuo meilužės, vardo nežino, kurios turinio nepasakė, bet ta žinutė Ireną sunervino, buvo nemaloni. Apie tai, kad įvyko kažkas daugiau nepasakojo, bet ji pamatė ant Irenos kaklo įdrėskimo žymes ir mėlynes ant Irenos rankų, ant riešo ir prie alkūnės. Ant kojų žemiau kelio taip pat matėsi kelios mėlynės. Kai paklausė Irenos iš kur tos mėlynės, ši atsakė, kad penktadienį vakare, kai sūnus su šeima išvažiavo ir Irena pamatė tą žinutę, įvyko konfliktas su Gintaru ir Gintaras bandė Ireną smaugti ir nuo to liko žymės (t. 1, b.l. 58).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad ji yra Gintaro draugė ir paaiškino, kad 2013-03-16 I. K. jai skambinėjo, siuntinėjo žinutes, žemino ją. Žino, kad ji buvo išgėrusi. Ji skambino G. K., o jis ruošėsi miegoti, jis buvo ramus. Ireną matė tik vieną kartą, Gintarą pažįsta senai. 2012-03-16 su Gintaru jie nesimatė.
Iš I. K. 2012-06-06 pareiškimo matyti, kad 2012 m. kovo 16 d. vakare apie 18.00-19.00 val. grįžo vyras G. K., būdamas neblaivus. Apie 19.00 val. atvažiavo sūnus Martynas su šeima (žmona Sandra ir dukterimi). Atėjo jos brolis R. S.. Visi susirinko pasveikinti jos su gimtadieniu. Gražiai ir linksmai leido laiką. Vyras pasakė, kad jie susitaikė, pasakė, kad gana tų nesąmonių, šeima svarbiau. Svečiai išėjo iš jų kartu apie 21 val. Vyras snūduriavo ant sofos. Ji nurinkinėjo stalą, tvarkėsi. Suplovus indus ir grįžus į kambarį kur buvo vyras, pamatė, kad jis kalba telefonu. Ji vaikščiojo iš virtuvės į kambarį pirmyn, atgal. Vyras vėl snūduriavo, jo telefonas gulėjo ant stalo. Į jo telefoną atėjo pranešimas, ji vyrui pasakė apie pranešimą. Jis pasakė, kad jam neįdomu ir nebeturi ko nuo jos slėpti. Pasakė, kad gali skaityti. Ji perskaitė –„Kaminukai, labai džiaugiuosi, kad mums nepavyko išsiskirti, pasirodo ne tik tu mėmiukas, bet ir aš tokia pati. Bučkis, rytoj labai norėsiu mylėtis“. Šią žinutę vyrui atsiuntė jo meilužė Daiva. Perskaičiusi ji taip susinervino pradėjo drebėti, rėkti. Persiuntė šią žinutę į savo mobilų telefoną. Vyras miegojo ant sofos, o ji nuėjo į miegamąjį miegoti. Jai sėdint ant lovos į miegamąjį įėjo vyras ir puolė prie jos. Pirmiausia griebė už kaklo, bandė smaugti, ji išsilaisvino. Tada nuplėšė chalato dirželį, užmetė ant kaklo ir vėl bandė smaugti. Ji vėl išsivadavo. Nepavykus pasmaugti pasipylė smūgiai iš rankų ir kojų į galvą, nugarą, rankas, kojas. Ne vienas smūgis buvo suduotas į galvą ir rankas nuo ko viskas pradėjo suktis, ji jautėsi apsvaigusi. Norėjo išeiti į kitą kambarį, bet pabandė atsisėsti, viskas sukosi nebepajėgė pajudėti. Vyras pasakė, kad vis tiek ją prismaugs. Ji jautėsi labai blogai, skaudėjo visą kūną. Kitą dieną (2012 m. kovo 17 d.) ėmė ryškėti mėlynės įvairiose kūno vietose. Kiek sugebėjo nufotografavo mobiliuoju telefonu ir turi išsaugojusi (t. 1, b.l. 46).
Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad nepaisant nukentėjusiosios I. K. parodymų, teismas vis dėlto neturi pagrindo teigti, kad surinkta pakankamai ir neabejotinų G. K. kaltės įrodymų. Visų pirma, apie tariamą 2012-03-16 įvykį nukentėjusioji policijai pranešė tik 2012-06-06. Pažymėtina, kad ji turėjo visas galimybes teisėsaugos institucijas informuoti apie tai anksčiau, juo labiau, kad dar 2013-03-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tą dieną kaltinamojo padarytos veikos. Nukentėjusiosios parodymai teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius klausimą, taip pat vertintini rezervuotai – iš teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 82-83) matyti, kad ji užsiminė apie 2012-03-16 patirtą smurtą, tačiau sutiko su kaltinamuoju susitaikyti dėl 2012-01-29 veikos, to pasekoje ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė 2012-03-28 nutartį (t. 1, b. l. 10-12), kurios nukentėjusioji aukštesniam teismui neskundė. Pažymėtina, kad jokių tiesioginių įrodymų dėl kaltinamojo pavartoto smurto 2012-03-16 nėra. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji iškart po patirtos prievartos iškviesdavo policijos pareigūnus, yra svarus, jos parodymų patikimumą patvirtinantis faktorius (taip buvo 2012-01-29 ir 2012-03-30). Tuo tarpu šiuo atveju teismas gali tik konstatuoti, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo 2012-03-16 buvo konfliktinė situacija (to neneigia ir pats kaltinamasis), vienok, nustatyti, nei kas buvo konflikto iniciatoriumi, nei konflikto eigos nėra galimybių, kadangi, kaip minėta, teismas nukentėjusiosios parodymus vertina rezervuotai, juos patvirtinančių duomenų nėra (byloje pateiktų nuotraukų teismas, atsižvelgiant į tai, kad jos pateiktos gerokai pavėluotai, neaiškus jų padarymo laikas, negali laikyti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, o liudytojų R. S. ir V. T. parodymai yra pernelyg nekonkretūs, kad būtų galima tvirtinti, jog jie patvirtina nukentėjusiosios parodymus). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl teismas laiko, kad G. K. dėl šio kaltinimo išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. K. kaltinamajam G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 950 Lt turtinės žalos ir 8 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti „visas kitas patirtas būsimas išlaidas“. Pastarasis reikalavimas yra nekonkretus, todėl teismas neturi pagrindo jo tenkinti.
Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, teismas pažymi, kad ieškinio argumentai nėra susiję su kaltinamajam G. K. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis arba nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir patirtų išlaidų. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 150 Lt išlaidų vykdama pas gydytojus į ligonines, poliklinikas, nes sirgo depresija, tarpšonkaulinių nervų uždegimu, nervinio pobūdžio odos bėrimu. Analogiškus argumentus ji nurodo ir pasisakydama dėl prašomų priteisti 700 Lt, skirtų medikamentų įsigijimui. Tačiau byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad šie nukentėjusiosios susirgimai kilo dėl kaltinamojo G. K. veiksmų (bent jau, dėl tų veiksmų, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla). Nukentėjusioji pas psichiatrą lankosi nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, tuo tarpu pirmoji veika, dėl kurios G. K. pareikštas kaltinimas, padaryta 2012 m. sausio 29 d. Teismas negali vertinti įvykių, dėl kurių kaltinamajam nepareikštas kaltinimas. Civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, kas suponuoja tai, kad jo dalykas turi betarpiškai sietis su pareikštais kaltinimais. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kitų nukentėjusiosios ligų – tarpšonkaulinių nervų uždegimo, nervinio pobūdžio odos bėrimo. Pažymėtina, kad po pavartoto smurto nukentėjusioji buvo siunčiama specialisto apžiūrai, vienok, nė vieną kartą pas jį nenuvyko. Nukentėjusioji prašo priteisti 100 Lt dėl turėto nedarbingumo 2012-05-17 – 2012-05-23 laikotarpiu, tačiau neaišku, kuo jos turėtas nedarbingumas siejasi su kaltinamojo veiksmais, paskutinė kaltinamojo veika padaryta 2012 m. kovo 30 d. Dėl šių argumentų ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.
Paminėti argumentai taikytini ir ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes, kaip minėta, nenustatytas priežastinis ryšis tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios ligų (susirgimų). Tačiau pažymėtina ir tai, kad įstatymas nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. K. nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu padarė dvi tyčines (nors savo pobūdžiu ir nesunkias) nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Neginčytina, kad nukentėjusioji dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, baimę, psichologinį diskomfortą, juto fizinį skausmą. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikaltimų kiekį, sunkumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustato kaltinamojo G. K. padarytos neturtinės žalos dydį – 3 000 Lt. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. K. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-01-29 veikos) ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-03-30 veikos) ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę G. K. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį, kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Priteisti iš G. K. nukentėjusiajai I. K. 3 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-03-16 veikos) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.