Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės UAB „Bana“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Bana“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A.Bespalovui, AB SEB bankui dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Bana“ pateikė skundą dėl antstolio A.Bespalovo veiksmų, prašydama atšaukti antrąsias UAB „Bana“ priklausančio turto 45280/79856 dalies negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms Nr. 2, esančioms (duomenys neskelbtini), varžytines ir antstolį priimti patvarkymą realizuoti pareiškėjai priklausantį turtą iš antrų varžytinių kaip vieną turtinį vienetą už bendrą 145 800 Eur.Nurodo, kad ne iš visų varžytinėse parduodamų patalpų yra išėjimas į kiemą, todėl visi pastatai turi būti parduodami kaip vienas turtinis vienetas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas iš esmės yra tapatus jau išnagrinėtiems reikalavimams civilinėje byloje Nr. 2-7005-956/2015, teismas jau yra pasisakęs dėl ginčo tarp tų pačių šalių , dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutartis įsiteisėjusi, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Bana“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog antstolė R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad į visas tris negyvenamąsias patalpas-administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš lauko įeinama ir išeinama tik per negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) . Apeliantė nesutinka, kad reikalavimai šioje byloje tapatūs su jau išnagrinėtais civilinėje byloje Nr. 2-7005-956/2015, nes jau išnagrinėtoje byloje buvo keliamas turto parduodamo iš varžytinių rinkos vertės nustatymo ir turto dalies pardavimo pagrįstumo klausimas, be to ankščiau išnagrinėtas skundas nebuvo pagrįstas rašytiniais įrodymais.Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti. Bylos duomenimis pareiškėja nesutinka, kad jai priklausantis turtas (trys administracinės patalpos) būtų parduodamos atskirai ir kreipėsi į teismą su skundu atšaukti antrąsias UAB „Bana“ priklausančio turto: 45280/79856 dalies negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, (duomenys neskelbtini) negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms Nr. 2, esančioms (duomenys neskelbtini), varžytines ir antstolį priimti patvarkymą realizuoti pareiškėjai priklausantį turtą iš antrų varžytinių kaip vieną turtinį vienetą už bendrą 145 800 Eur.Pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje 2-7005-956/2015 pareiškėja nurodė, kad turtą sudaro trys patalpos, kurios sudaro vieningą turtinį patalpų kompleksą, o iš varžytinių pardavus atskirai, tik mažiausią iš visų patalpų, likusios neteks vertės, nes nebeturės savo atskiro įėjimo į patalpas. Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pardavus areštuotas patalpas, likusios patalpos netektų vertės dėl to, kad nebūtų atskiro įėjimo į jas. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jai priklausantis visas turtas parduotinas visumoje, nes parduodant vieną dalį, likusios neturės vertės, nes nėra įėjimo ir tai mažina turto pardavimo galimybes. Teismas dėl šių išvadų nepasisako, tik konstatuoja, kad teismas nurodomas aplinkybes įvertino savo priimtu procesiniu sprendimu.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais, o kai tai paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą - teismas nutraukia bylą CPK 293 numatytais pagrindais arba ieškinį palieka nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. numatytais pagrindais. Civilinės bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia, kad kai viena byla yra užbaigta, tai tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek šioje byloje tiek jau išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo byloje šalys yra tos pačios, ieškinio dalykas iš esmės taip pat tapatus. Šią aplinkybę iš dalies pripažįsta ir pati apeliantė, nurodydama, kad išnagrinėtoje byloje ji kėlė kelis klausimus, pagrindinis iš jų - dėl varžytinėse parduodamo turto įvertinimo ir kaip pati pareiškėja nurodo, vienoje skundo dalyje buvo nurodyta, kad dėl parduodamo turto kaip vieneto pardavimo. Apeliantė nurodo, kad pateikdama skundą šioje byloje, priešingai, nei išnagrinėtoje, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos teiginius. Tai esmės nekeičia.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėta byla, tiek su šioje byloje pareikštu skundu, daro išvadą, kad iš esmės apeliantė nurodo tas pačias aplinkybes, tik jas papildomai pagrindžia antstolio faktinių aplinkybių protokolu, kad į tris patalpas galima patekti tik per vieną patalpą. Šios aplinkybės teismui jau buvo žinomos, dėl jų ginčo nei dabar nagrinėjamoje byloje, nei ankščiau išnagrinėtoje byloje nėra ir nebuvo.Todėl konstatuotina, kad šioje byloje apeliantas reiškia tapatų ieškinį kaip ir išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7005-956/2015.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.