- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2KT-67/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kuria nutarta Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti spręsti klausimą dėl ieškovo V. G. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam teismui (ieškinio pareiškimo medžiagos Nr.2-1684-527/2009).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno apygardos teismo gauta civilinės bylos Nr.2-1684-527/2009 medžiaga, kurioje paduotas ieškovo V. G. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašo spręsti klausimą dėl šio ieškinio priėmimo ir pagrįstumo perdavimo nagrinėti kitam teismui. Nutartį grindžia tuo, kad ieškovas vienu iš reikalavimų prašė pripažinti, jog civilinę bylą, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai, nagrinėję teismai pažeidė jo teisę į teisingą procesą ir nešališką teismą. Nutartyje pažymima, kad bylą, iš kurios kildinamas žalos padarymas, pirmąja instancija nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria šis ieškovo ieškinys, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu (vėliau jis buvo priimtas). Nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste.
Pastebėtina, kad nors Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis grindžiama CPK 35 straipsnio pirmąja dalimi (operatyvumu ir ekonomiškumu), joje išdėstyti motyvai susiję su Kauno apygardos teismo negalimumu nagrinėti ieškovo ieškinio priėmimo bei pagrįstumo klausimus dėl to, jog teisme neliko teisėjų, galinčių nešališkai ir objektyviai išnagrinėti ieškinį (CPK 69 str. 1 d.).
Ieškinys neperduotinas nagrinėti kitam teismui.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.
Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui (teismui) nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr.2KT-59/2009). Bet kuriuo atveju teisėjo ar teismo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas turi sprendžiamas ne tik formaliai taikant teisės normas, bet atsižvelgiant į jų tikrąją paskirtį bei konkrečias faktines aplinkybes.
Tuo atveju, kai ieškovas reiškia reikalavimą valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), atlyginimo, klausimas dėl bylą nagrinėsiančio teismo nešališkumo yra dar opesnis, kadangi teismas – valstybės valdžios institucija, o reikalavimas reiškiamas valstybei. Tuomet, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, dėl kurio galimai neteisėtų veiksmų ar dėl jame dirbančių teisėjų neteisėtų veiksmų ar neveikimo byloje pareikštas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio šio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Tačiau tuo atveju, kai ieškovas neįrodinėja teismo, kuriam paduotas ieškinys, ar jame dirbančių teisėjų neteisėtų veiksmų, šis teismas turi spręsti ieškinio priėmimo klausimą, o išsprendęs dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ar nepatraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą, spręsti dėl bylos tolesnio nagrinėjimo ar jos perdavimo, esant įstatyme nustatytam pagrindui, nagrinėti kitam teismui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikai dėl 150 000 Lt neturtinės žalos, padarytos teisėjų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Šis reikalavimas grindžiamas kasacinio teismo veiksmais, konkrečiai, tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-621/2004 nepagrįstai peržengė kasacinio skundo ribas, paskleidė melagingus duomenis apie ieškovą ir jo valdytą įmonę UAB „Naujapilė“, pažeidė jo nekaltumo prezumpciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šia kasacinio teismo nutartimi palikta nepakeista apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis atsisakyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padarytos kasacinio teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 priėmusių teisėjų neteisėtais veiksmais, atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus (civilinė byla Nr. 3K-3-618/2008). Ieškovo nuomone, teismai nepagrįstai atmetė jo ieškinį, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje priimta pažeidžiant ne tik ieškovo teises, bet ir šio teismo suformuotus teisminius precedentus. Be to, šioje byloje kasacinis teismas nepagrįstai viršijo savo įgaliojimus, nesivadovavo jau suformuotais precedentais ankstesnėse bylose, kuriose ratio decidenti sutampa.
Pažymėtina, jog ieškovas paduoto ieškinio negrindžia Kauno apygardos teismo teisėjų neteisėtais veiksmais. Vien tai, kad nuo ieškinio priėmimo nagrinėjimo iš pradžių nusišalino du šio teismo teisėjai (b.l. 58-59, 62-63), o Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo teisėjos J. C. 2009 m. gegužės 22 d. priimtą nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, nesudaro pagrindo abejoti visų šiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumu ieškovo atžvilgiu. Kauno apygardos teismo teisėjos J. C. nusišalinimas nuo ieškovo ieškinio nagrinėjimo po Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo, motyvuojant objektyviuoju nešališkumu, neleidžia daryti kitokių išvadų (b.l. 143-144). Kaip minėta, ieškovas nekėlė abejonių dėl Kauno apygardos teismo šališkumo byloje, teisėjai, kurie nagrinėjo su šios bylos esme susijusius klausimus, nusišalino nuo jos nagrinėjimo, o kiti teisėjai, esant proceso įstatyme įtvirtintiems pagrindams, taip pat gali nusišalinti ar būti nušalinti nuo ieškinio priėmimo ir jo pagrįstumo klausimų nagrinėjimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba dvidešimt teisėjų ir vadovaujantis bylų skirstymo taisyklėmis turi būti paskirtas teisėjas, kuris operatyviai išspręstų ieškovo paduoto ieškinio priėmimo klausimą, o ieškinio priėmimo atveju operatyviai išnagrinėtų pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą (CPK 7 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartyje išdėstyti argumentai, susiję su atsakovo buveine, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bylos (ieškinio) perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga (ieškinys teismingas), kitam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko prašymą dėl ieškovo V. G. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam teismui (ieškinio pareiškimo medžiagos Nr.2-1684-527/2009), atmesti.