Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2531-435/2014 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto pasidalijimo bei pagal atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo (išvadą teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius; trečiasis asmuo – Valstybinis studijų fondas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė priešieškinyje (t. 1, b. l. 36–43) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1456, dėl ieškovo kaltės; 2) nepilnametės dukros A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters A. K. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad suma turėtų būti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnametės dukters atstovę V. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei 14 355 Lt dukters A. K. išlaikymo įsiskolinimą; 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; priteisti ieškovo nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 92 700 Lt; priteisti ieškovo nuosavybėn 1997 m. gamybos automobilį Land Rover, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Lt; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo 50 100 Lt piniginę kompensaciją; 7) nustatyti, kad šalys nereikalauja priteisti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo; 8) atsakovei priskirti 4 500 Lt finansinį įsipareigojimą valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinis studijų fondas pagal 2006-05-16 paskolos sutartį Nr. G061070262; 9) nustatyti ieškovui bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovės pasiūlymą; 10) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad santuokoje šalys įgijo dalintiną jungtinės nuosavybės teise priklausantį 95 700 Lt vertės turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio vidutinė rinkos vertė 92 700 Lt, ir automobilį Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 metų, kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Lt. Kadangi turtu išimtinai naudojasi tik ieškovas, be to, padalinti turto natūra be žalos jo paskirčiai nėra galimybės, šis turtas priteistinas ieškovui, atsakovei išmokant 47 850 Lt piniginę kompensaciją. Pagal atsakovės 2006-05-16 sudarytą paskolos sutartį Nr. G061070262 paskolos suma, t. y. 4 500 Lt, buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši atsakovės prisiimta prievolė turi būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalinta tarp sutuoktinių, priteisiant iš ieškovo atsakovei 2 250 Lt (4 500 / 2) kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nors ieškovas teismui pateikė 2004-08-30 Statybos rangos sutartį, kurios objekto kaina įvertinta 10 000 Lt suma, tačiau nepateikė jokių rašytinių dokumentų, įrodančių, kad su rangovu šios sutarties pagrindu atsiskaitė, ir kad iki 2004-09-16 buvo surinktos rąstinės sienos, skliautai, gegnės. Pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo: „Statydamas namą <...> nemaniau, kad man būtina rinkti kiekvieną kasos pajamų orderį ar kvitą bei nemaniau, kad man jų prireiks. <...> Akivaizdu, kad sudarant sutartį dėl sienų statybos jau buvo pastatyti pamatai, tačiau neturiu įrodymų, kurie patvirtintų, kiek už juos sumokėjau. <...> Kad galėčiau atsukti laiką, viską surinkčiau ir teismui pateikčiau, tačiau tuo metu tikrai negalvojau, kad reikia viską kaupti ir manau taip pasielgtų bet kuris kitas žmogus.“ Apeliantas pripažįsta, kad teismui nepateikė šių įrodymų, kadangi jų neturėjo. Kasacinės instancijos teismas ne kartą deklaravo, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Apeliantas, argumentuodamas įrodymų neturėjimo priežastis, kalba deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis frazėmis, kas yra vertintina tik kaip gynybos pozicija. Apeliantas iš esmės prieštaraudamas sau, t. y. teigdamas, jog įrodymų neturi, tuo pačiu nurodo, kad: „Manau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog namas buvo pastatytas iki santuokos, ir santuokos metu tik įrengtas“. Tokia nenuosekli apelianto pozicija tik patvirtina, kad apeliantas neturėjo ir neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 70 procentų gyvenamojo namo buvo pastatyta neva panaudojant jo asmenines lėšas, ir atsakovei piniginėmis lėšomis neprisidedant prie statybos finansavimo.

Nors teismas pripažino, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. pirko statybines už 4 031,76 Lt sumą, tačiau tai nesudaro sąlygų konstatuoti kokių nors statybos darbų atlikimo ar kitų statybinių medžiagų (spygliuočių rąstų) pirkimo fakto. Ieškovo pateiktos rąstų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodytos sutarčių sudarymo datos, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė šių medžiagų pirkimo iki santuokos sudarymo fakto. Ieškovas neteisingai nurodo, kad šioje byloje esminis įrodymas pripažįstant gyvenamojo namo statybos finansavimą jo asmeninėmis lėšomis yra Gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kurią jis neva buvo apdraudęs gyvenamąjį namą. Teismas motyvuotai išaiškino, jog tai nėra pakankamas įrodymas, kadangi sutarties objektas yra ne gyvenamojo namo draudimas, o kito pastato – vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatydamas gyvenamojo namo statybos pradžios laiką, pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro duomenų bazėje skelbiama informacija, kuri atlieka teisių išviešinimo funkciją. Dėl to šis apelianto argumentas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tekintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria už ieškovui priteistą gyvenamąjį namą iš ieškovo atsakovei priteista 42 318,24 Lt kompensacija (92 700/2 – 4 031,76), kurią apeliantas prašo sumažinti iki 13 900 Lt (kartu su priteista kompensacija už automobilį – iki 15 400 Lt), t. y. atsakovei priteisti tik 15 proc. namo vertės, teigdamas, jog kartu su ja santuokoje pastatė tik 30 proc. namo. Apelianto teigimu, jis pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad namo pamatus, sienas ir gegnes pastatė iki santuokos, tačiau teismas be pagrindo nusprendė, kad jo pateikti dokumentai to neįrodo.

Ieškovas pateikė 2004-08-30 su R. V. įmone sudarytą statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 11–13), iš kurios matyti, kad rangovas įsipareigojo darbus atlikti, t. y. surinkti rąstines sienas, skliautus ir gegnes, iki 2004-09-16, kad sutarties kaina yra 10 000 Lt bei kad ieškovas ,,sutarties sudarymo metu sumoka 50 proc. avansą 5 000 Lt“. Nors ieškovas ir nurodė, kad 5 000 Lt ieškovas sumokėjo rangovui sutarties pasirašymo dieną, kolegijos nuomone, byloje nesant pateiktų jokių įmonės (rangovo) buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 5 000 Lt avanso sumokėjimą, taip pat įrodymų, patvirtinančių tai, kad rangovo įsipareigoti atlikti darbai, t. y. surinkti rąstines sienas, skliautus ir gegnes, iš tiesų buvo atlikti iki 2004-09-16 (pvz., darbų perdavimo–priėmimo akto ir /ar likusio 5 000 Lt sumos sumokėjimą patvirtinantys įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai), o ne šalių santuokos metu, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad pasirašant rangos sutartį tikrai sumokėjo rangovui rangos sutartyje nurodytą sumą ir kad iki 2004-09-16 buvo surinktos rąstinės sienos, skliautai ir gegnės. Apelianto argumentai, kad, statydamas namą, ieškovas nebuvo susituokęs ir nemanė, kad jam būtina rinkti kiekvieną kasos pajamų orderį ar kvitą bei nemanė, kad jam jų prireiks, kolegijos nuomone, neatleidžia jo nuo pareigos šioje civilinėje byloje įrodyti jo nurodytas aplinkybes, atsakovei jas ginčijant. Nors pats teismas iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo kvitų (1 t., b. l. 118–129) nustatė, kad 2004 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais atsakovas pirko statybinių medžiagų už 4 031,76 Lt, tai, kolegijos nuomone, jokiu būdu nepatvirtina, kad iki šalių santuokos buvo surinktos rąstinės sienos, skliautai ir gegnės, tuo labiau, kad pagal nurodytus dokumentus buvo įgyta smėlio žvyro mišinys, plieno armatūros tinklas, pamatų blokai, betono mišinys ir kt., t. y. tai, kas reikalinga pamatų statyboje.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovo pateiktose pirkimo–pradavimo sutartyse (1 t., b. l. 130–133) nenurodytos sudarymo datos ir kad iš šių sutarčių nėra aišku, kada ieškovas pirko spygliuočių rąstus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė fakto, kad spygliuočių rąstai buvo pirkti iki santuokos sudarymo. Kolegija šiai teismo išvadai pritaria tik iš dalies. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 130–131), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti 36,3 kub. m medienos už 6 000 Lt, iš tiesų nenurodyta nei jos sudarymo data, nei pinigų gavimo data, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė šią medieną pirkęs iki santuokos sudarymo. Tačiau, kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 132–133), pagal kurią pardavėjas A. K. įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti 54,5 kub. m spygliuočių rąstų, bei kurios 2.1 punkte numatyta, jog pirkėjas sumoka 12 000 Lt pardavėjui grynais, o po sutartimi nurodyta: ,,Pardavėjas: A. K. pinigus gavau 2004.05.10. (parašas)“; be to, sutarties antrame lape nurodyta: ,,Papildomai gavau du tūkstančius litų. 04.06.14 (parašas).“ Kadangi ši tarp fizinių asmenų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai įstatymas numato paprastą rašytinę formą, nėra nuginčyta ir nėra paneigta, jog sutartį pasirašęs pardavėjas visą sutarties kainą, t. y. 12 000 Lt, gavo 2004-05-10 ir 2004-06-14, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, ši 12 000 Lt suma, išleista statybinėms medžiagoms įsigyti, kolegijos nuomone, taip pat turėjo būti išminusuota iš atsakovei priteistos 42 318,24 Lt kompensacijos, jai iš ieškovo priteisiant tik 30 318,24 Lt (kas atitinka 8 780,77 Eur).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai Gyventojų turto draudimo sutarties (1 t., b. l. 135–136) nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 70 procentų namo buvo pastatyta iki santuokos sudarymo, nes pagal ieškovo pateiktą draudimo sutartį buvo apdraustas ne ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 35,75 kv. m ploto vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini), o svarbiausia – pagal nenuginčytus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis (1 t., b. l. 10), Registrų centrui pateiktus paties ieškovo, kuriais nesivadovauti nėra jokio teisėto pagrindo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos pradžios metai nurodyti 2007 m., statybos pabaigos metai – 2008 m. Nors šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tačiau, kolegijos nuomone, nei teismo pareikalauti įrodymai apie tai, ar nebuvo kito namo sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius (kai tuo tarpu apdraustas buvo vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini)), nei patikrinimas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų istorijos ar draudimo brokerio apklausa nepaneigtų nenuginčytų VĮ Registrų centro duomenų apie ginčo Namo statybos pradžią, deklaruotą paties ieškovo.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog tenkino 50 procentų ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 441,50 Lt (t. y. ½ dalis ieškovo mokėto 2 883 Lt žyminio mokesčio; 1 t., b. l. 2, 18) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 44,71 Lt pašto išlaidų (t. y. ½ iš teismo turėtų 89,42 Lt pašto išlaidų).

Be to, teismas, nurodęs, jog tenkina 68,98 procentus atsakovės priešieškinio reikalavimų, už kuriuos 1 503 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, priteisė iš atsakovės valstybei 366,90 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo valstybei priteisė 1 415,11 Lt: 1 136,10 Lt žyminio mokesčio ((144 + 1 503) x 0,6898)), kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 180 Lt už priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, 54,30 Lt už išlaikymo įsiskolinimą ir 44,71 Lt pašto išlaidų.

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir sumažinus 12 000 Lt suma iš jo priteistą atsakovei kompensaciją, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ir 360 Lt (12 000 x 0,03) suma sumažintinas (iki 776,1 Lt) iš ieškovo valstybei priteistas 1 136,10 Lt žyminis mokestis ir atitinkamai iki 1 055,11 Lt sumažintina iš ieškovo valstybei priteista bendra bylinėjimosi išlaidų suma (1 415,11 Lt), o iš atsakovės valstybei priteista 366,90 Lt žyminio mokesčio suma atitinkamai padidintina iki 726,9 Lt.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Kauno apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi buvo atleistas. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 12 000 Lt sumažintos kompensacijos dalyje, 360 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovui 100 Lt ir valstybei 260 Lt.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iki 30 318,24 Lt (kas atitinka 8 780,77 Eur) priteistą iš ieškovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 42 318,24 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamąjį namą, išdėstant priteistą kompensaciją 48 (keturiasdešimt aštuonių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos po 631,63 Lt (kas atitinka 182,93 Eur) per mėnesį.

Priteistą iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 366,90 Lt žyminio mokesčio sumą padidinti iki 726,9 Lt (kas atitinka 210,52 Eur).

Sumažinti priteistą iš ieškovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 136,10 Lt žyminio mokesčio sumą iki 776,1 Lt (kas atitinka 224,77 Eur) ir bendrą 1 415,11 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 055,11 Lt (kas atitinka 305,58 Eur).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti už patenkintą apeliacinio skundo dalį iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt (kas atitinka 28,96 Eur) žyminio mokesčio ieškovui K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir valstybei 260 Lt (kas atitinka 75,30 Eur) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660).