Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo S. J., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka Ž. J., gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Ž. J., paskleisdama apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, dėl prieš dukters M. J. valia jos išvežimo į Latvijos Respubliką, dėl pasak pareiškėjo nerūpestingumo ir neatsakingumo, nes dukra M. J. į Latvijos Respubliką atostogų metu buvo išvežta būdama sergančią, dėl grasinimo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas mano, kad Ž. J., paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali S. J. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą manimi, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., t. y. pareiškėjo teigimu jį apšmeižė. Be to, Ž. J. raštu viešai (t. y. raštą perduodama tretiesiems asmenims) užgauliai pažemino ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Ž. T. Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo Ž. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. ir pagal BK 155 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją pažemino ir įžeidė S. J., nes jis kaip nurodyta skunde, sergančia dukrą M. J. išvežė į poilsinę kelionę į užsienį bei grasino pareiškėjui, atsižvelgiant į išdėstytą teismui nėra aišku, kurie konkrečiai nurodyti veiksmai pareiškėją S. J. pažemino, o kurie įžeidė. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kada, kur ir kokiu laikotarpiu bei kokie konkretaus asmens, prieš kurį paduotas privataus kaltinimo tvarka skundas, teiginiai sudaro kaltinimą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog dukra M. J. buvo išvežta į Latvijos Respubliką, tačiau skunde nėra nurodyta vaiko išvežimo į užsienį data, išvykimo trukmė. Pasak S. J., dukros išvežimo į užsienį klausimas buvo derinamas su Ž. J. ne tik žodžiu, bet ir susirašinėjant elektroniniu paštu. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenimis (pvz. minėtų pokalbiu esmė ir vieta, data, pareiškėjo bei Ž. J. elektroninio pašto adresai, susirašinėjimo pokalbių išklotinės ir kt.). Taip pat, pareiškėjas savo skunde teigia, jog dukra M. J. į užsienė buvo vežama būdama sergančią bei atostogų metu remdamasi Ž. J. paaiškinimais (skunde nėra nurodyti kas per paaiškinimai), skambino pareigūnai, kurie kaip teigia pareiškėjas, jam aiškino galimos administracinės atsakomybės pasekmės. Skunde nenurodyti jokie išsamus duomenis, kurie galėtų patvirtinti(paneigti) esamus skunde S. J. nurodytus teiginius – nėra duomenų dėl dukros galimo sirgimo atostogų metu (pvz. gydymo įstaigos išduotas medicininis dokumentas dėl vaiko sirgimo trukmės), nenurodyti pareigūnai (jų vardai, pavardės, darbovietės pavadinimas), kurie skambino pareiškėjui ir kurie gali būti kviečiami liudytojais į teismo posėdį. Be to, skunde nėra nurodyti jokie objektyvus duomenis apie tai, jog pareiškėjui buvo grasinimą. Skunde yra minimas raštas rašytas Vilniaus AVPK 5 PK viršininkui, tačiau rašto kopiją nėra prideta prie skundo, nors tai yra būtina vertinant galimo šmeižimo aplinkybės. Skunde nėra įvardinti, kokie būtent Ž. J. teiginiai pasak pareiškėją jį įskaudino ir įžeidė, kas buvo šių faktų liudininkai, nenurodyti liudytojų vardai, pavardės bei gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pareškėjas skunde teigia, jog Ž. J. jį apibūdina neigiamai prieš giminaičius ir kitus asmenis. Tačiau jokie duomenis (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį, kaip liudytojais, pateikti nėra. S. J. skunde teigia, jog Ž. J. ikiteisminio tytrimo pareigūnams apie jį pateikią tikrovės neatitinkančią informaciją, kad susidarytų neigiamas įspūdis, nors vėl šių asmenų jokie duomenis, siekant ištirti pareikštų teigimų pagrįstumą, nenurodyti.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. J. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo S. J. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti S. J., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.