Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškime nurodyta, kad paveldėjimo teisės byla po G. R. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėjas V. V. R. buvo įsitikinęs, kad yra teisėtas nekilnojamojo turto – buto savininkas, po sutuoktinės mirties toliau naudojosi butu, nemanė, kad reikia atlikti papildomus veiksmus, susijusius su paveldėjimu, todėl nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad V. V. R. ir G. R. susituokė (duomenys neskelbtini). V. V. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. R. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. V. R. vardu. V. V. R. ir G. R. susituokė (duomenys neskelbtini), o butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civilinio kodeksui (toliau – CK). Remiantis šio CK 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl minėtas butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė V. V. R. ir G. R. nuosavybė.

7. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. Byloje nustatyta, kad palikėjos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjos G. R. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis po savo sutuoktinės mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi, būdamas bendraturčiu paveldėta buto dalimi naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po G. R. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, V. V. R. po sutuoktinės mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes perėmė visus palikėjos turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdamas gyventi tame pačiame bute. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą V. V. R. priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipiant į vietos notarą.

9. 1964 m. CK redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad V. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismas taip pat nustatė, kad palikėja turėjo įpėdinį – suinteresuotą asmenį sūnų A. R., tačiau jis dėl po palikėjos mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir veiksmų palikimui priimti neatliko. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

10. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis ir pateikė įrodymus, jog 2023 m. sausio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per AB Šiaulių bankas sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis), todėl bendras mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 53,00 Eur. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, jam permokėta 52,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina iš valstybės biudžeto (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Grąžinti V. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 52,00 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį (permoką), sumokėtą 2023 m. sausio 19 d. AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinėje byloje Nr. e2YT-2206-1051/2023 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.