- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 1-1189-530/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01382-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- I. K., D. K.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei D. G., kaltinamajam D. D., nukentėjusiosioms I. K., D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
DARIUS DAMBRAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-24 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirba UAB „Palink“ mėsininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta deklaruota prie Jonavos rajono savivaldybės, teistas 1 kartą: 2006-03-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. – laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2007-02-02 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2006-03-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeisti į 90 parų arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. D. 2011 m. gruodžio 17 d. apie 19.00 val. bute, esančiame J. G. g. 13-73, Kaune, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. nukreipęs šaunamąjį ginklą į D. K. ir I. K., grasino jas nušauti.
Kaltinamasis D. D. apklaustas teismo posėdžio metu iš esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad nebuvo grasinimo, gavosi nesusipratimas, norėjo išsiaiškinti su I. K., bet neišėjo. Jis su I. K. draugavo, susituokę nebuvo, nuomojosi kambarį Kuršių g. 32-25, Kaune. 2011-12-14 jie išsiskyrė ir ji grįžo į savo namus. Įvykio dieną ji paprašė susitikti ir jį pakvietė pas save į namus. Ten ir įvyko nesusipratimas, incidentas. 2011-12-17 apie 19.30 val. atėjo pas I. K. į namus J. G. g. 13-73, Kaune, buvo truputį išgėręs, atsinešė žiebtuvėlį šaunamojo ginklo formos, jį pasidėjo ant palangės, nes buvo nepatogu. Ji tą žiebtuvėlį matydavo visą laiką namuose, būnant kartu su juo. Tuo metu jis nerūkė. Kai atsisėdo į fotelį, žiebtuvėlis spaudė, buvo nepatogu, todėl jį išsitraukė ir pasidėjo ant palangės. I. K. kažką pagalvojo, ji galimai nežinojo, kad tai žiebtuvėlis. Ji nerūko ir nematydavo, kad jis degtųsi tuo žiebtuvėliu cigaretę. Ji galėjo nesuprasti, nes žiebtuvėlis panašus į tikrą ginklą. Jai paklausus „kas čia“, jis atsakė- pistoletas. Jos elgesys nepasikeitė, neklausė, kam jis, bet iš karto išbėgo. Atbėgo motina D. K., pradėjo rėkti, kad jis šaudo, jis atsakė, kad šaudyti nenori. Bandė paaiškinti, kad tai žiebtuvėlis, o ne ginklas. Jį pradėjo stumti, kad jis išeitų, atėjo tėvas, sudavė į veidą. Tada jis pasiėmė žiebtuvėlį, striukę ir išėjo be jokių konfliktų. Nespėjo policijai pateikti to žiebtuvėlio, jis turėtų būti tame bute, kur nuomojosi kambarį.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. D. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju jokių santykių nėra, jie draugavo keletą metų, nebuvo sutuoktiniai. 2011-12-17 vakare jis atėjo pas ją į namus, gal norėjo susitaikyti. Buvo išgėręs, išsitraukė ginklą ir pasakė: „pasakok“, ji pamačiusi tą ginklą išsigando, nubėgo pas mamą pasakė, kad buvęs draugas atėjo su ginklu. Į virtuvę nuėjo mama, jis nusitaikė į ją tuo ginklu, po to atbėgo tėtis. Jis nejuokavo, atrodė labai rimtas. Jos nežinojo, kad tai yra žiebtuvėlis ginklo formos. Teigia, kad ji pagrįstai mano, jog tai buvo šaunamasis ginklas, nes jis to žiebtuvėlio neturi ir negali įrodyti, kad tai buvo žiebtuvėlis. Jai teko matyti anksčiau tą ginklą, bet jis jai niekada neaiškino, jog tai žiebtuvėlis, sakė jog gavo iš švogerio. Nematė, jog juo būtų užsidegęs cigaretę. Teigia, kad ji realiai bijojo ir nenori šio žmogaus šalia savęs matyti. Dar ir dabar gauna grasinančius laiškus. Netiki, kad tai buvo žiebtuvėlis.
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad I. K. yra jos duktė. Apie kaltinamąjį Darių iki šio įvykio nieko negali pasakyti. Įvykio vakarą išsigandusi duktė atbėgo į kambarį ir pasakė, kad kaltinamasis turi ginklą. Ji nuėjo į virtuvę, D. D. stovėjo prie kriauklės, ginklą turėjo kišenėje, matėsi jo vamzdis, pagalvojo savadarbis dujinis pistoletas. Susinervavo, pradėjo drebėti, rėkti, įvyko sąmyšis. Jis ginklo vamzdį nukreipė į ją( t.y. nusitaikė), ji ėmė klykti, atbėgo vyras, griebė už jo, jis atsisukęs sudavė vyrui. Ji sugriebė jį abiem rankom ir atitraukė, tada vyras jį pradėjo stumti, jis pagriebė batus, striukę ir išbėgo. Viskas greitai įvyko. Jis buvo išgėręs, jai susidarė įspūdis, kad tikrai gresia pavojus, dėl to pradėjo rėkti, drebėti, ištiko šokas. Iškvietė policiją. D. D. jos neatsiprašė.
Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną, apie 19.30 val. jis buvo buvusios žmonos namuose ir žiūrėjo televizorių, išgirdo triukšmą, klykė žmona ir duktė. Išėjęs iš kambario pamatė grumtynes, padėjo išstumti kaltinamąjį iš buto. Jie trise stumdėsi, moterys klykė, nebuvo kada aiškintis, jis griebė kaltinamąjį ir stūmė iš buto. Nematė, ar kaltinamasis turėjo su savimi kokių nors daiktų. Jis kaltinamajam sudavė, kaltinamasis jam nesudavė.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta – butas, esantis J. G. g. 13-73, Kaune (b.l. 4-7).
Pagal 2011-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį atlikus kratą D. D. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Kuršių g. 32-25, Kaune, nei šaunamojo ginklo, nei šaudmenų nerasta (b.l. 47, 49, 50-51).
Teismas D. D. parodymus, kad jis nusikaltimo nepadarė, nenukreipė ginklo į nukentėjusiąsias ir negrasino nušauti, kad tai žiebtuvėlis ginklo formos ir įvyko nesusipratimas, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti nukentėjusiųjų I. K., D. K., liudytojo A. K. parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pažymėtina, jog kaltinamajam D. D. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 145 str. 1 d., dėl grasinimo nužudyti I. K. ir D. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-586/2011).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis 2011-12-17, apie 19.00 val., buvo nukentėjusiųjų namuose, atėjo aiškintis santykių su I. K., nes santykiai buvo tarp jų nutrūkę, buvo girtas, tik įėjęs, išsitraukė daiktą, panašų į ginklą ir demonstratyviai padėjęs jį, pasakė “pasakok“. Šis jo elgesys sukėlė nukentėjusiai baimę ir tai akivaizdu, kad kiekvienas žmogus tokioje situacijoje pajustų baimę, juo labiau, kad nukentėjusioji yra šį ginklą mačiusi bute, kuriame gyveno D. D.. Ji nėra mačiusi, jog jis šį ginklą būtų naudojęs kaip žiebtuvėlį, cigaretei prisidegti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog šį daiktą jis išsitraukė tik dėl to, kad buvo nepatogu sėdėti, rūkyti jis nesiruošė. Šias aplinkybes paneigia kitos nukentėjusios D. K. parodymai, kad jai įėjus į virtuvę, jis išsitraukė šį daiktą panašų į dujinį pistoletą iš kišenės ir vamzdį nukreipė į ją, vietoje to, kad būtų paaiškinęs, jog jis neturi jokių ketinimų susidoroti. Šioje situacijoje, abi nukentėjusios turėjo realų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, už ką kaltinamasis ir privalo atsakyti. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, ji nereikalauta pasekmių, todėl kaltininkui atlikus grasinamojo pobūdžio veiksmus, nusikaltimas laikomas baigtu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad tokiu elgesiu kelia nužudymo arba sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis.
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. D. veiksmuose yra visi būtini BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.
D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis dirba, praeityje teistas (b.l. 32-33), baustas administracine tvarka (b.l. 89-92). Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam D. D. skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį – laisvės apribojimas, terminą nustatant artimą vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti (b.l. 26-27), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 5 p., BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307 str. 3 d, 308, 310 str., teismas
nusprendė:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam bendrauti su I. K. ir D. K., įpareigojant per 4( keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per mėnesį dirbant po 15 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Šis nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.