- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2-22754-871/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26575-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“
- Ieškovas
- G.G.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G.G. ieškinį atsakovui Pastato patalpų savininkų bendrijai „Nidos kompleksas“ dėl bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-01-27 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1371-871/2017 pagal ieškovo G.G. ieškinį atsakovui Pastato patalpų savininkų bendrijai „Nidos kompleksas“ dėl bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo panaikinimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“ 2016-06-08 visuotinio susirinkimo protokolo 6 punktas bei susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl naujų bendrijos valdymo organų ir jų narių išrinkimo pripažinti negaliojančiais, iš atsakovo ieškovo naudai priteista 41,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
2017-03-22 teisme gautas atsakovo Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; 2) peržiūrėti sprendimą už akių, atmetant ieškinį kaip nepagrįstą. Pareiškime nurodoma, kad atsakovas terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovas G.G. yra buvęs atsakovo Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“ pirmininkas ir turėjo duomenis apie atsakovo atstovo V.D. buveinę adresu A. Juozapavičiaus 9a - 9, Vilnius ir apie tai, kad V.D. registravimo adresu Neringoje gyvena daugiausia tik šiltuoju metų laiku. Ieškovas žinojo, kad korespondencijos gavimui PPSB „Nidos kompleksas“ nuo pat Bendrijos įkūrimo momento turi pašto dėžutes adresu A. Juozapavičiaus 9a, Vilnius, visose laiptinėse po vieną. Šios pašto dėžutės yra tikrinamos kartą per savaitę, į jas yra gaunama korespondencija. Jei ieškovas būtų nurodęs faktinį PPSB „Nidos kompleksas“ adresą, tai atsakovas būtų gavęs teismo siunčiamą informaciją bei dokumentus ir pasinaudojęs teise gintis. PPSB „Nidos kompleksas“ yra patalpų esančių adresu A. Juozapavičiaus 9a, Vilnius savininkų bendrija ir šiuo adresu yra gaunama Bendrijos korespondencija. Apie ieškovo nesąžiningą elgesį atsakovo atžvilgiu parodo ir tas faktas, kad ieškovas tiksliai žinojo ne tik atsakovo ir jo atstovų korespondencijos adresus, bet ir elektroninius paštus, tame tarpe ir PPSB „Nidos kompleksas“ elektroninį adresą nidos.kompleksas9a@gmail.com, kuriuos galėjo nurodyti teismui teikiamame ieškinyje. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 8 punktą, bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate. Vadinasi, A. Juozapavičiaus g. 6, negali būti Bendrijos adresas. Prieš įteisinant pastaruosius Bendrijos įstatus 2013 m. pats ieškovas dėjo pastangas pakeisti Bendrijos adresą iš administruojančios įmonės adreso, į faktinį, t.y. į A.Juozapavičiaus g. 9a, Vilnius. Ar tai buvo atlikta nėra žinoma. Atsakovas apie tai, kad ieškovas teikia ieškinį PPSB „Nidos Kompleksas“, 2016-11-11 sužinojo vienoje iš aukščiau nurodytų pašto dėžučių radęs Vilniaus apygardos teismo 2016-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2094-803/2016, taip pat buvo siųsta adresu A. Juozapavičiaus g. 6, Vilnius, ir pastebėjęs adreso neatitikimą ir numatydamas galimai iškilsiančius vėlesnius nesusipratimus dėl adreso, ne kartą telefonu (numeris 852619721) kreipėsi į teisėjos Renatos Beinoravičienės padėjėją dėl bylos eigos ir nurodė savo kontaktus. Teismas turėjo galimybę realiai informuoti atsakovą apie atsiliepimo pateikimą. Atsakovas ne dėl savo kaltės nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nežinojo apie bylos eigą, o apie teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik pats paskambinęs į Vilniaus apylinkės teismą 2017-02-20 d. ir 2017-02-21 atsiėmė dokumentus pašte. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 punktas teigia, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato Bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Ieškovas G.G. buvo išrinktas Bendrijos pirmininku 2013 metais, o po 3 metų, 2016 metais negalėjo turėti teisėtų lūkesčių likti Bendrijos pirmininku, jei Bendrijos susirinkime balsavo 33 nariai už V. D., 10 narių už J. N., 0 narių už G. G.. Ieškovas savavališkai iš gyventojų rinko balsavimo teisės perleidimo sutartis, kurios neturi visų sutartis atitinkančių rekvizitų: sutarties numerio; perleidėjo (arba perleidėjai rašomi visiškai kitame puslapyje, formuojant grupinę sutartį, kokių buvo rasta 2 vnt.); teisingo Bendrijos buveinės adreso; jei perleidėjas yra įmonė, sutartis nėra patvirtinta įmonės spaudu; nėra patvirtintos notariškai. Daugumoje neteisėtai įformintų sutarčių teisių įgijėju numatytas pats ieškovas G.G., kuriam (kaip Bendrijos pirmininkui) ir numatyta perduoti sutartis, kas traktuotina kaip veikimas savo naudai. Susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos siūlymu ir Bendrijos narių balsavimu nutarta nepriimti visų Balsavimo teisės perleidimo sutarčių, ne tik tų, kurios buvo surašytos Ieškovo naudai. Tai kalba apie susirinkusiųjų nešališką sprendimą. Net užskaičius visas balsavimo teisės perleidimo sutartis ieškovo naudai (kas sudaro 7 balsus vienoje grupinėje sutartyje, 12 balsų kitoje grupinėje sutartyje ir tris balsus atskirose sutartyse; susidaro 22 balsai, kurie Bendrijos pirmininko balsavimo klausime įtakos išrinkti G.G. pirmininko pareigoms eiti, negalėtų padaryti. Svarbu paminėti, kad 79 butas taip pat siuntė nuomonės pareiškimo biuletenį susirinkimo klausimais buvusių pirmininko (ieškovo) ir valdybos narių el. paštu (skenuotą), ir registruotu paštu buvusio pirmininko (ieškovo) adresu (kaip jo paties buvo nurodyta ant biuletenio). Šio biuletenio buvęs ieškovas susirinkimui nepateikė, galimai dėl to, kad jame nebuvo pritariama jo kandidatūrai, nors siuntėjos teigimu, laiškas buvo išsiųstas pakankamai anksti, kad pasiektų adresatą dar prieš susirinkimo dieną. Taip pat yra faktinių aplinkybių, dėl kurių Bendrijos nariai galimai nebenorėjo balsuoti už ieškovą G. G., kaip už Bendrijos pirmininką, nes, kaip numato įstatymas, Bendrijos primininkas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Eilę metų, nuo 2012-05-25 iki 2016-07-01 savavališku buvusio pirmininko sprendimu, buvo mokama iš kaupiamųjų lėšų už telekomunikacijų paslaugas UAB „Tele2“. Tiek kiti valdybos nariai, tiek eiliniai Bendrijos nariai, apie tai sužinojo tik iš kasmetinio audito, atliekamo UAB „Tezaurus“, o ne priėmus viešą ir apsvarstytą bei motyvuotą sprendimą. Pažymėtina, kad visą tą laiką pirmininkas dirbo už 1000 Lt. mėnesio atlyginimą (atskaičius mokesčius), o ne visuomeniniais pagrindais, tad lėšų apmokėti telefono sąskaitas turėjo UAB „Tezaurus“ audito ataskaitose atsispindi UAB „Neste" sąskaitos degalams, taip pat pagrįstos kvitų kopijomis, rastomis tarp perduotų dokumentų juos inventorizuojant. Jokio sprendimo pirkti degalus nei visuotinių, nei valdybos susirinkimų metu. Joks valdybos susirinkimo protokolas ar Visuotinio susirinkimo protokolas nenumato tokių išlaidų. Todėl akivaizdu, kad tokie ieškovo veiksmai jį charakterizuoja kaip galimai savo, o ne Bendrijos, naudai veikiantį asmenį, neatsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje, esant dar dviem valdybos nariams, sprendimus reiktų priimti balsavimo būdu. Perėmus Bendrijos dokumentus iš ieškovo, rasti Bendrijos įstatai su galimai pažeistu įrišimu, perklijuotu notariniu spaudu ir tekstu, kuris paskutiniuose dviejuose puslapiuose nesutampa. Apie tokių poelgių priežastis kiti du valdybos nariai nieko nežinojo. Ieškovas siekė išlikti savo pareigose, norėdamas ir toliau slėpti neteisėtus, nepagrįstus ir savavališkus sprendimus ir veiksmus. Įstatymo 11 straipsnio 4 punktas teigia, kad visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. O Įstatymo 11 straipsnio 7 punktas teigia, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Įstatymo 11 straipsnio 12 punktas teigia, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Atsakovo teigimu, balsavimas raštu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalis) ir išankstinis nuomonės raštu pareiškimas (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis) yra skirtingi dalykai. Balsavimas raštu organizuojamas vietoj Bendrijos susirinkimo, o išankstinis nuomonės raštu pareiškimas yra visuotinio susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo dalis, kurios metu Bendrijos nariai gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų ir tokie Bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime. Šioje byloje kalbama apie išankstinį nuomonės raštu pareiškimą, todėl Bendrijos susirinkimo sprendimai dėl Bendrijos organų rinkimo negali būti laikomi neteisėtais Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies pagrindu. Bendrijos įstatų 32 punktas numato, kad susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių ar jų atstovų įskaitant Bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir bendrijos narius, Įstatuose nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinas susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių šiame punkte aukščiau nurodytomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad tai nėra balsavimas vien raštu, o tik dalies Bendrijos narių nuomonės pareiškimas, į kurį neatsižvelgti neturime teisinio pagrindo ir nerandame jokių išlygų tai paneigti. Taip pat pažymėtina, kad ir Bendrijos įstatuose yra atskiros dalys „Išankstinis nuomonės raštu pareiškimas" ir „Balsavimo raštu tvarka". Taikant turinio prieš formą prioriteto principą, šiuo atveju balsavusieji raštu, nurodyti Bendrijos narių sąrašuose ir biuleteniuose, turėtų būti laikomi iš anksto pareiškusiais nuomonę raštu ir įskaityti į susirinkimo dalyvių skaičių. Ieškovas pats spausdino ir pateikė Bendrijos narių sąrašus pasirašymui susirinkimo metu, kokius atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui, kartu su kitais susirinkimo dokumentais. Nei susirinkimo pirmininkas, nei balsų skaičiavimo komisijos nariai ar naujai išrinkti valdybos nariai kitos informacijos negu ta, kurią ieškovas pateikė susirinkimui ir ta, kurią narių prašymu visiems Bendrijos nariams paskelbė Bendrijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook, neturėjo.
2017-04-11 teisme gautas trečiojo asmens VĮ Registrų centras atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašoma nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad registrui neatskleisti juridinio asmens duomenys ir dokumentai negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. VĮ Registrų centras tvarkomame Juridinių asmenų registre atsakovo Pastato patalpų savininko bendrijos „Nidos kompleksas“ buveinės adresas yra įregistruotas A.Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje. VĮ Registrų centras nėra gavęs jokių duomenų ar dokumentų apie atsakovo buveinės adreso pasikeitimą. VĮ Registrų centras manymu, korespondencija atsakovui buvo siųsta tinkamu buveinės adresu – A.Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, o atsakovas jos negavo dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo.
Šalies argumentai
2017-04-14 teisme gautas ieškovo G.G. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo ieškovas su pareiškimu nesutinka. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisingai interpretuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 7 ir 12 p. išdėstytas nuostatas. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Dėl šio įstatymo punktų taikymo taip pat vienareikšmiškai pasisakė teismas 2017-01-27 sprendimu už akių. Atsakovo pareiškime nurodytos kitos aplinkybės nesusijusios su ieškinio turiniu, todėl nekomentuotinos. Ieškovas prašė netenkinti atsakovo pareiškimo, palikti 2017-01-27 sprendimą už akių galioti visoje apimtyje.
2017-04-20 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame atsakovas nurodo, kad 2017-04-06 įvyko pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame Bendrijos valdymo organas buvo pakartotinai perrinktas 2017-04-06 susirinkime esant 54 Bendrijos nariams iš 168. Visi dalyvavę Bendrijos nariai pritarė valdybos narių ir pirmininko perrinkimui. Prašė atsižvelgti į šią informaciją, peržiūrinti sprendimą už akių.
Vadovaujantis CPK 288 str. 2 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-27 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1371-871/2017, nes atsakovas, kuriam CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka (kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo) 2017-01-18 įteiktas ieškovo ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovo ieškinį pateikimo per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių (CPK str. 285 str. 1 d.). Remiantis CPK 287 str. 1 d., atsakovas turėjo teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (iki 2017-02-16) paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2017-03-22. Taigi atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė praleidęs 20 dienų termino nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. 2017-03-24 bylą nagrinėjančios teisėjos Renatos Beinoravičienės rezoliucija, siekiant užtikrinti atsakovo teisę pasinaudoti sprendimo už peržiūrėjimo institutu, terminas pareiškimui pateikti atnaujintas (CPK 78 str. 3 d.).
Atsakovas pareiškimu prašo panaikinti 2017-01-27 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1371-871/2017 ir ieškovo ieškinį atmesti. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar atsiliepimo į ieškinį šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovas pareiškime nurodė, kad jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Pasak atsakovo, ieškovas yra buvęs atsakovo direktorius, todėl turėjo duomenis apie atsakovo atstovo V.D. buveinės adresą A.Juozapavičiaus g. 9A-9, Vilnius, žinojo, kad korespondencijos gavimui atsakovas nuo pat įkūrimo naudojasi pašto dėžutėmis A.Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius, žinojo atsakovo elektroninio pašto adresus, kuriuos galėjo nurodyti ieškinyje; ieškinyje nurodytas atsakovo buveinės adresas (A.Juozapavičiaus g. 6, Vilnius) negalėjo būti atsakovo buveine, nes pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 8 p., bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate (šiuo atveju A.Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius); atsakovas telefonu informavo teismą apie savo kontaktus.
Remiantis CPK 123 str. 2 d., juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Vadovaujantis CK 2.49 str. 1 d., juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Juridinių asmenų registro duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo metu atsakovo buveinės adresas buvo registruotas adresu A.Juozapavičiaus g. 6, Vilnius (b.l. 181). Teismas 2016-11-03 atsakovui procesinius dokumentus siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu A.Juozapavičiaus g. 6, Vilnius, tačiau jie grįžo neįteikti (b.l. 99). 2016-12-07 procesiniai dokumentai siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo vadovo V.D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų taip pat nepavyko įteikti (b.l. 185). Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d., kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi procesinių dokumentų nepavyko įteikti juos siunčiant Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu, atsakovo atstovo gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai 2016-12-29 buvo išsiųsti pakartotinai atsakovo buveinės adresu A.Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, ir laikytini įteiktais 2016-12-08. Teismo vertinumu, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui buvo pagrįstas bei tinkamas. Aplinkybė, kad atsakovo faktinis buveinės adresas nesutapo su Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu nesudaro pagrindo teigti, kad procesinių dokumentų įteikimas, siunčiant juos atsakovo registruotu buveinės adresu buvo vykdomas nepagrįstai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo pasirūpinti, kad viešame registre nurodyti duomenys būtų tikslūs ir kad atsakovui dokumentus siunčiant registruotu buveinės adrese, jie pasiektų atsakovą. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas nepasiekiamu Juridinių asmenų registre nurodytais buveinės adresu bei atstovo gyvenamosios vietos adresu, veikė savo rizika, elgėsi neapdairai ir nerūpestingai, nesilaikydamas bonus pater familias elgesio standarto. Aplinkybė, jog atsakovas tinkamai nepasirūpino, kad jam siunčiama korespondencija jį laiku pasiektų, negali būti laikoma svarbia nuo atsakovo valios nepriklausančia objektyvia aplinkybe, dėl kurios atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas dėl atsakovo buveinės adresu A.Juozapavičiaus g. 6, Vilnius, registravimo negalimumo, dėl ko, jo teigimu, procesiniai dokumentai šiuo adresu negalėjo būti siunčiami atsakovui. Pasak atsakovo, pagal teisės aktų reikalavimus, bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate (A.Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius). Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 3 str. 8 d., bendrijos buveinė turi būti įkurta bendrijos valdomame pastate. Atsakovo įstatų 5 p. įtvirtinta, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisė objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu A.Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodyti atsakovo teiginiai nėra teisiškai reikšmingai sprendžiant klausimą, ar atsakovui procesiniai dokumentai buvo pagrįstai siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu. Atsakovas teikia argumentus susijusius su atsakovo buveinės adreso įregistravimo teisėtumu, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kaip minėta, procesinių dokumentų siuntimo atsakovui metu registruotas atsakovo buvinės adresas buvo A.Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo adresu nesivadovauti. Iš į bylą pateikto telefono ryšio sąskaitos išklotinės serija JUP Nr. 2014269746 matyti, kad telefono numerio 68735763 vartotojas V.D. 2016-11-14, 2017-02-20 teismo darbuotojų tarnybiniu telefono numeriu 869834921 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (b.l. 13). Duomenų, kad atsakovas nurodė savo faktinį buvimo vietos adresą, prašė jam siųsti procesinius dokumentus šiuo adresu, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl priežasčių, kurios negali būti laikomos pateisinamomis ir svarbiomis.
Kaip minėta, pagal CPK 287 straipsnį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, ar atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2017-02-20 priimtas teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4003-871/2017 yra nepagrįstas ar akivaizdžiai neteisingas.
CPK 288 str. 4 d. 1-2 p., įtvirtinta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t.y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010). Šiuo atveju atsakovas sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: 1) už ieškovo perrinkimą Bendrijos pirmininku nebalsavo reikalaujamas narių skaičius, todėl ieškovas negalėjo būti perrinktas Bendrijos pirmininku; 2) ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, atliko galimai neteisėtus veiksmus, elgėsi nesąžiningai kitų Bendrijos narių atžvilgiu; 3) išankstinę nuomonę dėl Bendrijos valdymo organų rinkimo pareiškusių narių balsai turėjo būti pripažinti kaip teisėti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrija parengė balsavimo raštu biuletenius 2016-06-08 vyksiančiam Bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, kuriame nurodė, kad susirinkime bus svarstomi klausimai: 1) dėl susirinkimo darbotvarkės; 2) dėl susirinkimo pirmininko ir sekretorės rinkimų; 3) dėl Bendrijos veiklos ataskaitos; 4) dėl Bendrijos audito ataskaitos už 2015 m.; 5) dėl komplekso apsaugos būdo; 6) dėl Bendrijos valdymo organų rinkimo; 7) dėl komplekso laiptinių įgaliotinių rinkimo 8) dėl bendrijos revizoriaus rinkimo; 9) dėl šiukšlių tvarkymo; 10) dėl kaupiamųjų lėšų naudojimo; 11) dėl statybinių defektų šalinimo; 12) dėl delspinigių skaičiavimo; 13) dėl parkingų naudojimo; nurodė, kad susirinkimo metu bus siūloma Bendrijos pirmininku rinkti V.D. (laiptinė A1), G.G. (laiptinė C1); J.N. (laiptinė C1); į Bendrijos valdybą rinkti: a) V.D. arba A.L.; b) G.G.; c) K.G. arba I.S. (b.l. 20). 2016-06-08 vyko Bendrijos pakartotinis narių susirinkimas, kurio protokolo išraše nurodyta, kad susirinkime iš viso dalyvavo 44 Bendrijos nariai; raštui balsavo 18, susirinkime asmeniškai dalyvavo 26; iš viso Bendrijoje yra 171 narys (b.l. 17). Iš 2016-06-08 Bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad 6.1 punktu svarstytas pirmininko, 6.2 punktu - valdybos rinkimo klausimai ir nutarta bendrijos pirmininku išrinkti V.D., į Bendrijos valdybos narius išrinkti A korpusui – V.D., B korpusui – K.G., C korpusui – A.L. Teismas 2017-01-27 sprendimu už akių konstatavo, kad pagal DGNSBĮ 11 str. 12 d., raštu balsavusių Bendrijos narių balsai 2016-06-08 susirinkime balsuojant dėl valdymo organų (pirmininko ir valdybos) išrinkimo negalėjo būti skaičiuojami, ir balsuojant 2016-06-08 susirinkimo klausimais dėl Bendrijos pirmininko ir valdybos organų išrinkimo nebuvo įstatyme nustatyto kvorumo. Pareiškėjo teigimu, raštu balsavusių Bendrijos narių balsai turėjo būti skaičiuojami, kadangi jie tokiu būdu pareiškė savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Su šiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismas pažymi, kad sprendime už akių nebuvo nurodyta, kad Bendrijos narių iš anksto pareikšta nuomonė ir jų balsai negalėjo būti skaičiuojami dėl visų 2016-06-08 susirinkime svarstytų klausimų. Vadovaujantis DGNSBĮ 11 str. 4 d., bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Taigi, nurodytomis įstatymo nuostatomis bendrijos nariams yra suteikta teisė susirinkime dalyvauti ne tiesiogiai, tačiau dėl susirikime svarstomų klausimų pareiškus iš anksto nuomonę raštu. Teismas sprendime už akių konstatavo, kad sprendžiant susirinkimo darbotvarkės 2, 3, 4.1 punktuose nurodytus klausimus asmeniškai dalyvavo 26 nariai ir 18 narių dalyvavo pareiškę nuomonę raštu, dėl ko sprendžiant nurodytuose punktuose įvardintus klausimus susirinkime dalyvavo iš viso 44 nariai, taigi teismas nepaneigė Bendrijos narių teisės susirinkime dalyvauti ne tiesiogiai, tačiau dėl susirikime svarstomų klausimų pareiškus iš anksto nuomonę raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodyta tvarka, kai nariams suteikiama teisė pareikšti nuomonę iš anksto raštu susirinkime svarstomais klausimais, nėra taikoma visais atvejais, balsuojant dėl visų susirinkime sprendžiamų klausimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad išimtis iš nurodytos tvarkos taikoma tokiu atveju, kai susirikime balsuojama dėl bendrijos pirmininko ir valdybos narių rinkimo. Vadovaujantis DGNSBĮ 11 str. 6 d., visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (t.y. įskaitant tiek narius, susirinkime dalyvaujančius tiesiogiai, tiek narius, pareiškusius nuomone raštu iš anksto), išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Nurodyto straipsnio 7 d. įtvirtinta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). DGNSBĮ 11 str. 12 d., įtvirtinta specialioji norma įstatymo 11 str. 6 d. atžvilgiu, kurioje nustatyta, bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų (t.y. dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo). Kadangi pagal DGNSBĮ 11 str. 6-7, 12 d., bendrijos nariams balsuojant raštu neleistina priimti sprendimų dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, ir bylos duomenimis nustatyta, kad balsavusieji raštu nariai (18 narių) atidavė: 18 balsų „už“ sprendžiant klausimą dėl V.D. išrinkimo Bendrijos pirmininku; 16 balsų „už“ sprendžiant klausimą dėl V.D. išrinkimo valdybos nariu, 16 balsų „už“ sprendžiant klausimą dėl K. G. išrinkimo valdybos nare, šie balsai teismo sprendimu už akių pagrįstai neįskaičiuoti į bendrą balsų skaičių sprendžiant bendrijos valdymo organų rinkimo klausimus. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo teiginys dėl raštu balsavusių narių balsų nepagrįsto neįskaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat atmeta kitus atsakovo teiginius, jo manymu, pagrindžiančius teismo sprendimo už akių nepagrįstumą (t.y. teiginius, kad už ieškovo perrinkimą Bendrijos pirmininku nebalsavo reikalaujamas narių skaičius, todėl ieškovas negalėjo būti perrinktas Bendrijos pirmininku; ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, atliko galimai neteisėtus veiksmus, elgėsi nesąžiningai kitų Bendrijos narių atžvilgiu). Teismas pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2016-06-08 Bendrijos susirinkimo sprendimo dėl bendrijos pirmininko ir valdybos narių išrinkimo pripažinimo negaliojančiu dėl balsavimo tvarkos nesilaikymo. Teismas šioje civilinėje byloje nenagrinėjo, todėl pagrįstai nepateikė teisinio vertinimo, ar ieškovas turėjo teisę būti perrinktas Bendrijos vadovu, ar ieškovas tinkamai vykdė savo, kaip Bendrijos vadovo, pareigas. Teismo sprendimu už akių konstatuotas ne ieškovo perrinkimo Bendrijos pirmininku teisėtumas, tačiau konstatuotas V.D. išrinkimo Bendrijos primininku bei K.G. A.L., V.D. išrinkimo valdybos nariais neteisėtumas. Taigi, tai kad teismas konstatavo V.D. išrinkimą Bendrijos primininku, K.G. , A.L., V.D. išrinkimą Bendrijos valdybos nariais neteisėtais, jokių būdu nereiškia, kad teismas pripažino, jog 2016-06-08 susirinkimo metu ieškovas G.G. buvo perrinktas Bendrijos pirmininku. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukščiau nurodyti pareiškėjo teiginiai, susiję su ieškovo perrinkimu Bendrijos pirmininku, dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų būnant Bendrijos pirmininku, atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, nagrinėjant klausimą dėl 2016-06-08 Bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų (išrinkti Bendrijos primininką ir Bendrijos valdybą) pripažinimo negaliojančiais.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai, susiję su 2017-04-06 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų išrinkti Bendrijos pirmininką ir valdybos narius, teisėtumu. Teismas pažymi, kad 2017-01-27 sprendimu už akių teismas konstatavo 2016-06-08 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų išrinkti V.D. išrinkimo Bendrijos primininku bei išrinkti K.G., A.L., V.D. valdybos nariais neteisėtumą. Atsakovas teikia argumentus, susijusius ne su 2016-06-08 susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumu, tačiau susijusias su 2017-04-06 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumu. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos aplinkybės, kad 2017-04-06 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu Bendrijos pirmininku buvo išrinktas V.D., o valdybos nariais - K.G., A.L., V.D., neturi jokios įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismas sprendime už akių vertinimo tik 2016-06-08, o ne 2016-04-06 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą. Aplinkybės, ar priimant sprendimus 2017-04-06 vykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo laikytasi balsavimo ir bendrijos valdybom organų išrinkimo tvarkos, nėra šios bylos nagrinėjamu dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų ir (ar) įrodymų, keliančių pagrįstą abejonę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-27 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1371-871/2017 buvo priimtas neteisėtai ir/ar nepagrįstai, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus taip pat nėra pagrindo tokiai išvadai, atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 291-292, teismas
nutaria:
Netenkinti atsakovo Pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos komplekso“ pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių, priimto 2017 m. sausio 27 d., peržiūrėjimo.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.